Kiekvienai savivaldybei svarbu, kaip jos veiklos rezultatai atrodo kitų savivaldybių kontekste. Kasmet atliekama gausybė įvairių savivaldybių rodiklių tyrimų, nustatant įvarius indeksus. Savivaldybių kultūros indekso tyrimas atliekamas vos antri metai, o jo rezultatai sukelia daug diskusijų.
Kodėl Lietuvos kultūros sostine pernai buvęs Alytus indekso tyrime atsidūrė priešpaskutinėje vietoje? Kodėl Kaunas, pernai buvęs Europos kultūros sostine, nėra tarp indekso lyderių? Kodėl provincijos rajonas Lazdijai pasiekė geriausių rezultatų tarp kaimiškųjų Lietuvos rajonų?
Savivaldybių kultūros indekso tyrimą atlikusi mokslininkė Kristina Mažeikaitė teigė, jog pirmasis savivaldybių kultūros indeksas reprezentavo kultūros situaciją 2021 metais. Jis sulaukė didelio kultūros bendruomenės susidomėjimo, tapo skaitomiausiu Lietuvos kultūros tarybos inicijuotu tyrimu, buvo pristatomas politikams, žiniasklaidai bei tikslinėms auditorijoms atskirose konferencijose ir susitikimuose. Galiausiai pačių savivaldybių kultūros bendruomenės inicijavo susitikimus ir diskusijas, paremtas pristatyto indekso duomenimis.
Šiemet pristatytas 2022 metų savivaldybių kultūros indeksas.
Įžvelgia tyrimo naudą
Anot tyrimą atlikusios mokslininkės, savivaldybių kultūros indekso nauda visuomenei yra daugiareikšmė. Viena vertus, tai įrankis kultūros bendruomenei ir politikams, leidžiantis identifikuoti iššūkius, su kuriais susiduria savivaldybė, ar lyginti savo pasiekimus su aplinkinėmis savivaldybėmis. Kartu tai įrankis, padedantis nustatyti tikslingus kultūros politikos prioritetus bei juos pamatuoti objektyviais rodikliais, aprašomais savivaldybių kultūros indekse. Kita vertus, tai instrumentas, kuris gali paskatinti kultūros statistikos plėtrą bei diskusijas apie kultūrą remiantis skaičiais.
„Indekso ataskaitoje pateikiami tokie rodikliai, kaip savivaldybių biudžetų finansavimas kultūrai ar kultūros įmonių sukuriama pridėtinė vertė, iki šiol nebuvo patogiai prieinami plačiajai visuomenei. Dabar su jais galima susipažinti savivaldybių kultūros indeksų tyrimų ataskaitose, o ateityje, tikiu, šie rodikliai bus įtraukti ir į oficialios statistikos kultūros rodiklių sąrašus. Galiausiai apie kultūrą skaičiais įprasta kalbėti remiantis atminties institucijų ir kultūros centrų duomenimis. Puikus to įrodymas yra savivaldybių gyvenimo kokybės indeksas, sudaromas Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kur paminėti duomenys ir reprezentuoja kultūrą. Sutiksime, kad šiuolaikinė kultūra yra ir kultūros centrai, ir muziejai, ir bibliotekos, bet taip pat ir nevyriausybinis sektorius, kultūros ir kūrybinės industrijos, kultūros paveldas, profesionalaus meno kūrėjai ir t. t. Nors tai atrodo „savaime suprantama“, iki savivaldybių kultūros indekso kultūros aplinka buvo matuojama fragmentiškai“, – sakė tyrimo autorė.
Lazdijai užėmė aukštą vietą
Informacija tyrimui buvo imama iš 12 duomenų šaltinių, vertinimas vyko pagal 40 rodiklių, nustatyti 7 subindeksai: kultūros organizacijos, kūrėjai, kultūros makroekonomika, kultūros finansavimas, dalyvavimas kultūroje ir socialinis kapitalas, kultūros paveldas, pokyčių grupė.
Atspirties tašku, vertinant savivaldybių kultūros rodiklius, buvo gyventojų skaičius konkrečioje savivaldybėje ir kiekybinių rodiklių santykis, tenkantis vienam gyventojui.
Suskaičiavus visus rodiklius, paaiškėjo, jog daugiausia balų surinko Neringos savivaldybė, antroje vietoje Vilniaus miestas, trečioje – Zarasų savivaldybė. Lazdijai, surinkę 25,06 balo iš 100 galimų, šiame tyrime užėmė aukštą 12 vietą. Tiesa, 2021 metų indekso tyrime Lazdijai buvo dar aukščiau – aštuntoje vietoje tarp 60-ies savivaldybių.
Paanalizuokime, kaip sekėsi Lazdijams įvairiuose subindeksuose.
Kultūros organizacijų subindekse Lazdijai surinko 31,51 balo ir užėmė 11-tą vietą, kūrėjų kategorijoje Lazdijams su 33,34 balais teko 8-ta vieta. Kultūros makroekonomikos subindekse Lazdijai buvo tik 32-oje vietoje. Kultūros makroekonomikos suindeksas vertina kultūrą, kaip kultūros ir kūrybinių industrijų sektorių ir jo pasiektus ekonominius rezultatus.
Finansavimo kultūrai srityje Lazdijams teko 32-oji vieta, o dalyvavimo kultūroje ir socialinio kapitalo srityje Lazdijai buvo ypač aukštai, net antroje vietoje, į priekį užleidę tik Birštoną.
Kultūros paveldo subindekse Lazdijai 24-oje vietoje, o pokyčių grupėje, atspindinčių teigiamus kultūros pokyčius, Lazdijams atiteko 32-oji vieta.
Tarp kaimiškųjų rajonų – penkti
Pagal savivaldybių klasterius, tarp didžiųjų savivaldybių – Alytus paskutinėje vietoje, tarp kaimiškųjų savivaldybių – Lazdijai 5-oje vietoje, tarp kurortų – Druskininkai pirmoje vietoje.
Iš Alytaus apskrities savivaldybių kultūros indekso viršuje – Druskininkai, antroje vietoje – Varėna, trečioje – Lazdijai, ketvirtas – Alytaus rajonas, o paskutinėje vietoje – Alytaus miestas.
Tyrimo autorė dažnai minėjo Alytaus miesto fenomeną, kai buvusi Lietuvos kultūros sostinė savivaldybių kultūros indekse nukrito į priešpaskutinę vietą.
„Alytus turi nemažai gyventojų, o subindeksų rodikliai miestui nėra palankūs. Kai Alytus buvo Lietuvos kultūros sostinė, jis gavo tam tikrą finansavimą iš Kultūros ministerijos ir kitų institucijų. Tačiau šis finansavimas nebuvo toks didelis, kad pakeistų rodiklius, viskas priklauso nuo savivaldybės skiriamų lėšų“, – sakė tyrimo autorė.