Šiemet tai buvo pats didžiausias ir kartu paskutinis „Čiulba ulba“, nors rengėjai dzūkų kultūros nežada apleisti ir toliau – puoselės ją savo kūryboje ir darbuose, tik ne tokios milžiniškos apimties formomis.
Unikalus „ČIULBA ULBA“ festivalis nestovi vietoje ir kiekvienais metais keliauja per Dzūkijos kaimus, kad auganti festivalio bendruomenė turėtų progą pažinti plačią Dzūkiją, jos kultūrą, gamtą bei atrastų jos kampeliuose gimusius ar gyvenusius šviesuolius – festivalio asmenybes.
Apie meilę Dzūkijai, analogų Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse neturintį festivalį, norą stiprinti dzūkišką tapatybę ir su tuo susijusius iššūkius kalbamės su festivalio „Čiulba ulba“ sumanytoja, visą save Dzūkijai ir šio krašto kultūrai atiduodančia Egle Kašėtiene.
Dzūkijos regionas man visad bus didelė šilta Lietuvos krosnis, kraštas, ne perdėm derlingas, bet užvis skaniau – tekantis šiltas dzūkiškas bendravimas, paprastas, juo norisi apsigaubti, įsiminti, atpasakoti.
Apie ambicingą festivalį, kuris siekia pakeisti santykį su kaimu, požiūrį į tarmę ir net Lietuvos demografiją
Šįmet dzūkų kultūros festivalis „Čiulba ulba“ visų mylinčių Dzūkiją žmonių laukia Veisiejų krašte!
Dzūkiški pasidainavimai su Egle ir Roku Kašėtomis sukvietė pilną Lazdijų viešosios bibliotekos salę.
