Dzūkų žinios

Ankstyvos šernų vados, briedžiai, laižantys druską prie kelių, ir barsuko pranašystė

Dalintis:
Asociatyvi nuotr.

Dineta Babarskienė

Socialiniuose tinkluose matome medžiotojų nufilmuotų, rodos, mielų vaizdelių: šernės su būriu šerniukų, kiti gi rodo, kaip gražuoliai briedžiai laižo asfaltą, teisingiau sakant, druską, kuria kelininkai barstė kelius. Kodėl taip yra?

Nereiktų stebėtis, kad sausį po mišką laksto šerniukai

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyriaus medžioklės žinovas Anatolijus Palionis sako, kad šiuo metu išvysti būrį mažų šerniukų tikrai ankstoka: juos šernės turėtų atsivesti vasario pabaigoje ar kovo mėnesį.

„Tačiau taip pasaulis ritasi“, – sako pašnekovas. Dėl tokio ankstyvo šerniukų gimimo „kalti“ vis šiltėjantis klimatas ir besaikis šėrimas.

Paklaustas, kaip šėrimas ir, žinoma, šiltos žiemos turi įtakos, vyr. medžioklės žinovas paaiškina, kad šernų patelės turi daug maisto, anksti subręsta, anksti rujoja ir anksti atveda mažylių. „Jei normali žiema būtų, tai šerniukai niekaip neišgyventų, tiesiog sušaltų. O kai nėra žiemos, nėra natūralios atrankos“, – teigia jis. Neslepia, kad medžiotojai šeria šernus, taip vilioja. „Anksčiau būdavo pagrindinės šėryklos. Dvi, trys. Ir ten nemedžiojo. Net tame kvartale nemedžiodavo. Anksčiau prie bokštelių niekas nešėrė. O dabar kiekvienas pila, kiekvienas šeria prie bokštelių, kad sumedžiotų, kad pas jį ateitų. Čia ne šėrimas, čia viliojimas. Daug kur taip yra. Visoje Lietuvoje. Įrengtos automatinės šėryklos ir neautomatinės. Trūksta tik paukščių pieno. Kukurūzai, žirniai, kviečiai, priedai, kvapai ir panašiai – visko duoda“, – sako. O dar ir šaltų žiemų nėra. „Kiek metų jau nėra žiemų? Kokie 6 ar 7 metai, tai tikrai. Taip viskas išsiderino ir dabar taip jau yra“, – teigia.

„Visose pietinėse šalyse šernai veda dukart per metus. Tai nieko nestebina. Prancūzijoje, Vokietijoje taip yra, tai norma“, – atkreipia dėmesį.

Druskos laižyklas įrengia kiekvienas save gerbiantis medžiotojas

Kodėl net girių karaliai briedžiai prie kelio stovi, rodos, nieko nebijo ir laižo druską, kuria kelininkai barstė kelius? „Kiekvienas padorus, save gerbiantis medžiotojas tikrai yra padaręs laižyklą“, – teigia A. Palionis. Druskos laukiniams gyvūnams būtinai reikia. „Net kiškiai ir tie laižo“, – patikina. Sako, kad avarijų, susidūrimų su gyvūnais padaugėja, mat šie eina laižyti druskos prie kelių. „Dabar, kai pripylė per šitą mėnesį, tai pakraščiuose jos yra ir užtat visi vargšeliai eina“, – sako pašnekovas. O dar rapsų laukų yra, prisiėda gyvūnai rapsų, sunkiai orientuojasi aplinkoje, tada dar nueina į kelius druskos palaižyti. „Dar koks geras mėnesis ir bus prisiėdusių rapsų. Kol kas dar nėra, dar organizmas nepaveiktas“, – jau iš patirties žino.

Būtinai paklauskite barsuko, kada bus pavasaris?

Ir dar nepamirškite, jog sausio 25-oji nuo seno yra vadinama viduržiemiu arba pusiaužiemiu. Tad paskaitę „Dzūkų žinias“, skubėkite į mišką prie barsuko namų. Sakoma, kad šią dieną barsukas išlenda iš olos ir stebi orą. Sužinosite, ar greit bus pavasaris?

Dalintis:

Rašyti komentarą

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite: