Kodėl Lazdijų krašto žmonės į Lazdijų rajono savivaldybės tarybą renka tokius politikus, kurie neatstovauja jų interesams ir nenori palengvinti savo rajono žmonių finansinę naštą? Toks klausimas natūraliai kilo po praėjusią savaitę vykusio savivaldybės tarybos posėdžio, kai valdantieji atsisakė į posėdžio darbotvarkę įtraukti klausimus dėl žemės mokesčio sumažinimo mūsų rajono ūkininkams ir žemės savininkams. Merė Ausma Miškinienė turi šiuo klausimu savo nuomonę.
Kaip žinome, dėl padidėjusių žemės verčių 2023 metais buvo perskaičiuotas žemės mokestis, kuris padidėjo iki trijų kartų.
Praėjusiais metais savivaldybės vadovai galėjo sumažinti tą mokestį, tačiau reikšmingai pratylėjo. Kai kilo šaršalas ūkininkams ir žemės savininkams gavus didžiules žemės mokesčių sąskaitas, tarybos opozicija ėmė ieškoti būdų, kaip tą mokestį sumažinti.
Kadangi pagal galiojančią tvarką naujas mokestis galėjo būti perskaičiuotas tik 2025-ieiems metams, opozicija pasiūlė greitą sprendimą, kuris įsigaliotų jau šiemet – daugumai žemės savininkų mokestį sumažinti 60 procentų, o jau nuo 2025-ųjų triskart sumažinti kainos koeficientą – nuo 1,5 iki 0,5 proc.
Kadangi dėl biurokratinių trikdžių šio projekto darbo tvarka nepavyko įtraukti į sausio 31 d. tarybos posėdžio darbotvarkę, opozicija trečiadienio tarybos posėdžio pradžioje paprašė šį sprendimo projektą įtraukti į posėdžio darbotvarkę. Šiuo klausimu vyko balsavimas. „Už“ pasisakė visi aštuoni opozicijos atstovai, o „prieš“ – 11 valdančiosios daugumos atstovų. (Posėdyje nedalyvavo konservatorius A. Klėjus ir socdemas S. Petrauskas.) Kodėl valdantieji nenorėjo operatyviai pagelbėti savo krašto žmonėms ir sumažinti jų finansinę naštą, labai sunku suprasti.
Opozicijos vadovas Artūras Margelis sakė, jog opozicija ir toliau sieks žemės mokesčio mažinimo.
„Iškart po šio tarybos posėdžio mes parengėme raštą, kuriame pareikalavome šiuos du klausimus įtraukti į vasario mėnesio tarybos posėdžio darbotvarkę. Įdomu, kokių dar vilkinimo būdų sugalvos savivaldybės vadovybė“, – kalbėjo A. Margelis.
Kadangi Lazdijų rajono savivaldybės merė nepritaria opozicijos parengtam tarybos sprendimo projektui dėl žemės mokesčio mažinimo, „Dzūkų žinios“ pasidomėjo, ką merė galvoja apie dabar galiojantį mokestį, ar ketinama jį sumažinti.
– Kaip vertinate dabar galiojantį žemės mokesčio dydį?
– Žemės mokestis išaugo. Tiesa. Tačiau netiesa, kad labiausiai dėl to nukentėjo ūkininkai, kaip kad bandoma įteigti. Geriausia kalbėti faktais, tad, mokesčių inspekcijos duomenimis, iš rajone esančių 17 995 žemės mokesčių mokėtojų, deklaruojančių žemės ūkio naudmenas yra 3 199 pareiškėjai, tai sudaro 17,78 % visų žemės mokesčių mokėtojų. Iš viso išskiriami 5 žemės naudojimo būdai. Žemės ūkio paskirties žemė – tik vienas jų. Atkreipiu dėmesį, kad žemės savininkai moka nevienodą žemės mokestį. Ūkininkai, turintys skirtingus žemės plotus, – taip pat. Didesnis žemės mokestis taikomas tiems, kurių žemės nuo praėjusių metų, Registrų centro duomenimis, yra įkainotos brangiausiai. Ežeringame mūsų krašte nemaža dalis žemių yra būtent šalia vaizdingų vandens telkinių. Labiausiai žemės mokestis tokių žemių savininkams ir padidėjo. Visai nesvarbu, kas jie – ūkininkai ar tik vasaras čia leidžiantys miestiečiai.
– Ar pritariate tam, kad mokestis yra per didelis?
– Tai požiūrio ir turimos argumentacijos klausimas. Apie žemės mokesčio dydį diskutuojama nuo neatmenamų laikų. Kaip jau minėjau, kai kuriems žemės savininkams, turintiems žemes prie ežerų – Metelio, Obelijos, Dusios ar kitų ežerų, šiemet žemės mokestis didėjo daugiau. Tuo tarpu nederlingų žemių savininkai už žemes prie ežerų turinčius savininkus žemės mokesčio mokėjo trečdaliu mažiau. Manau, jog tie, kurie nuosavybės teise turi brangią žemę dėl jos lokacijos ar dėl didelio žemės našumo balo, turėtų ir mokėti daugiau – tai būtų teisinga. Nedera pamiršti, kad žemės mokestis 100 proc. patenka į rajono biudžetą. Visa surinkta suma, netgi gerokai daugiau nei surenkama keliauja tiems patiems ūkininkams – melioracijos asociacijų vykdomiems projektams, šienainio plėvelių surinkimui, nuo stichinių nelaimių ar gaisrų nukentėjusiems ūkininkams. Žinoma, tie pinigai keliauja ir apšvietimui, kelių remontui ir pan. O miesto gyventojai? Pavyzdžiui, pensininkas, gyvenantis Lazdijuose ir turintis 20 arų namų valdos sklypą, moka 27 eurų metinį mokestį (2,25 euro per mėnesį). Už tai jis gali naudotis žiemą valomais kelias ir šaligatviais, tamsiuoju paros metu dega apšvietimas, rudenį nuo gatvių surenkami ir išvežami lapai, tvarkomi parkai ir kitos viešosios erdvės. Ar 2,25 euro per mėnesį yra daug?
– Kokie galėtų būti žemės mokesčio sumažinimo variantai?
– Diskusijos šia tema jau vyksta. Visų pirma detaliai išanalizavome, kiek mokama už skirtingos paskirties žemę. Įvertinome lengvatų tikslingumą ir tikruosius taikomų lengvatų naudos gavėjus. Akivaizdu, kad yra daug atvejų, kuomet žemės savininkai patys žeme nesinaudoja, jos nedirba ir žemės mokesčio nemoka. Dažnu atveju ją nuomoja, gauna pajamas, bet žemės mokesčio nemoka. Artimiausiu metu diskutuosime su ūkininkų bendruomene, su ne žemės ūkio paskirties žemės savininkais ir tarybos nariais. Variantų nustatant mokesčių dydį ir lengvatų pobūdį gali būti įvairių. Suprantu, kad nebus visiems palankaus varianto, bet tikiu, kad sutarimą rasime. Mano manymu, mažiausiai turėtų mokėti smulkūs ir vidutiniai ūkininkai, kuriems žemė yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis.
– Ar bus teikiamas tarybos sprendimo projektas dėl mokesčio mažinimo?
– Taip.