Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.
Nuo romantinių sukčių pernai nukentėjo šimtai žmonių, bandyta išvilioti per milijoną eurų
Nuo vadinamųjų romantinių sukčių praėjusiais metais nukentėjo šimtai Lietuvos gyventojų. Bankai skaičiuoja, kad žmonės iš viso jiems bandė pervesti daugiau nei milijoną eurų, vis tik dalį šių operacijų pavyko sustabdyti.
Ekspertai teigia, kad pagrindinė neatsparumo tokiems sukčiams priežastis yra visuomenėje gajus vienišumo jausmas ir skaitmeninės higienos įgūdžių stoka.
Lietuvos bankų asociacijos antradienį paskelbtais Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje fiksuota 350 romantinio sukčiavimo atvejų, gyventojai sukčiams mėgino pervesti daugiau nei 1 mln. eurų.
„Swedbank“ BNS pateiktais duomenimis, praėjusiais metais nuo sukčių, tariamai internete ieškančių romantinių pažinčių, veiklos nukentėjo 148 banko klientai, praradę daugiau nei 300 tūkst. eurų.
SEB duomenimis, pernai nukentėjo 45 klientai, iš kurių išviliota 154 tūkst. eurų.
„Šiaulių banko“ klientai per 2023 metus dėl romantinių sukčių veiklos neteko apie 73 tūkst. eurų. „Luminor“ bankas duomenis apie savo klientus pateikti atsisakė.
Bankų atstovų teigimu, ne visas sukčių išviliotas lėšas pavyksta sugrąžinti, ypač tais atvejais, kai žmonės patys delsia kreiptis į bankus.
„Romantinis sukčiavimas – subtilus klausimas, žmonėms, supratusiems, kad buvo apgauti romantinio sukčiaus, dažniau būna gėda ir skausminga tai pripažinti, todėl dalis jų gali neigti ir apskritai niekur nesikreipti dėl patirtų nuostolių. Tokie atvejai dažnai lieka neužfiksuoti ir statistikoje“, – BNS sakė SEB banko Prevencijos departamento vadovė Daiva Uosytė.
Jos teigimu, bankas neturi teisės kreiptis į teisėsaugos pareigūnus, tai gali padaryti tik pats klientas, suvokęs, kad tapo sukčiavimo auka, tad ragina žmones būti budriems.
Lietuvos psichologų sąjungos prezidentės Ainos Adomaitytės teigimu, pagrindinė priežastis, dėl kurios žmonės tampa romantinių sukčių manipuliacijų aukomis, yra stiprus vienatvės jausmas.
„Visi nori būti kažkam svarbūs, patys duoti ir gauti dėmesį ir rūpestį. Žmogus bijo vienišumo jausmo ir dažnai apgaulės atveju jau buvo vienišas ilgą laiką, tai atsiradęs kontaktas atrodo labai stiprus ir aklai pasineriama į naujo santykio kūrimą, dingsta racionalumas, kritinis mąstymas“, – sakė psichologė.
Patys bankai kaip svarbų veiksnį įvardija romantinių sukčių su aukomis kuriamą ryšį. Ilgesnį laiką bendraudami internetinėje erdvėje, romantiniai sukčiai įtikina auką, jog ši yra jiems svarbi, stengiasi apie žmogų kuo daugiau sužinoti, taip siekdami įgyti pasitikėjimą.
Efektyvia priemone išvilioti didelėms pinigų sumoms tampa ir menama nelaimė, į kurią neva pateko romantinis sukčius ar jo artimasis.
„Sukčiauti įprastai pradedama tik po kurio laiko – sukčius neva netikėtai suserga, jam neva užblokuoja visas banko sąskaitas besiruošiant skristi pas savo mylimąją ar mylimąjį ir taip pamažu pradedami išvilioti pinigai. Sukčiai gali pateikti ir fiktyvius dokumentus – laiškus, asmens dokumentus, sveikatos išrašus ar pan. Jie sukčiaus aukai tampa įrodymu, jog viskas patikima ir gerai“, – sakė SEB banko atstovė Daiva Uosytė.
Romantinių sukčių kuriamą ilgalaikiu pasitikėjimu grįstą ryšį pabrėžia ir „Swedbank“ Finansinio raštingumo srities vadovė Justina Bagdanavičiūtė. Ekspertės teigimu, išgavę kuo daugiau asmeninės informacijos, sukčiai apsimeta su galima auka turintys daug bendrų pomėgių.
„Tokiu būdu aukos patiki užmegzto santykio nuoširdumu, pamažu dingsta bet koks skeptiškas nusiteikimas dėl naujos pažinties. Kai piktavaliai pajunta, kad auka užkibo ant kabliuko, imasi pinigų išviliojimo taktikų“, – banko pranešime sakė J. Bagdanavičiūtė.
A. Adomaitytė taip pat pastebi, kad, jausdami dėmesio stoką, net ir naujų kontaktų neieškantys žmonės pasiduoda romantinio sukčiaus emociniam spaudimui, kai žarstomi komplimentai, aktyviai domimasi, kuo gyvena galima auka, kuriamas empatiško asmens įvaizdis.
„Bendravimas labai intensyvus ir be didesnių pertraukų. Labai greitu metu (sukčius – BNS) pradeda pasakoti savo „nelaimių“ istorijas, kuriose prašo pagalbos arba sukuria jausmą, kad norisi padėti, gelbėti“, – kalbėjo A. Adomaitytė.
G. Skaistė: bus siūloma įpareigoti bankus skolinti būstui ir fiksuotomis palūkanomis
Lietuvos bankas (LB) ir Finansų ministerija rengia įstatymo pataisas ir siūlys įpareigoti bankus teikti dvi būsto paskolų alternatyvas, įskaitant fiksuotas palūkanas.
Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, pakeitimus Seime tikimasi svarstyti ir priimti dar pavasario sesijoje.
„Šiuo įstatymu jos (finansų įstaigos – BNS) būtų įpareigotos pasiūlyti fiksuotas palūkanų normas drauge su kintamomis palūkanų normomis ir jos turėtų būti fiksuotos ne mažiau penkerių metų laikotarpiui“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė G. Skaistė.
Jos teigimu, pataisas konsultacijoms su visuomene planuojama pateikti dar vasarį, vėliau dėl jų bus sprendžiama Vyriausybėje.
Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus, pernai euro zonoje paskolų su daugiau nei vieneriems metams fiksuotomis palūkanomis suteikta 80 proc., tuo metu Lietuvoje – tik 3 proc.
Jo teigimu, pataisomis siekiama, kad žmonės, derėdamiesi dėl būsto paskolos, turėtų ne tik teorinę, bet ir realią galimybę pasirinkti tarp kintamų ir fiksuotų palūkanų – šios esą suteikia apsidraudimą nuo jų svyravimo.
„Kitaip tariant, kad jie galėtų priimti sprendimą gaudami ne vienintelį banko siūlymą, bet priimti sprendimą sąmoningai, būdami visapusiškai informuoti, ir padaryti savo pačių sprendimą dėl palūkanų normų rūšies“, – aiškino G. Šimkus.
„Būsto paskolų davėjai turėtų pateikti ne šabloninius, bet realius, kiekvienam klientui individualizuotus du siūlymus: vieną su kintama palūkanų norma, kitą – bent su penkeriems metams fiksuota palūkanų norma“, – pridūrė jis.
Paskolos su kintamomis palūkanomis reiškia, kad jos perskaičiuojamos bent kartą per metus, o dažniausiai – kas 6 mėnesius. Dėl to žmonės greitai pajunta didėjančių bazinių palūkanų normų įtaką ir jų paskolos įmoka padidėja.
Lietuvos bankas dar sausio pradžioje teigė parengęs įstatymo pataisas, kuriomis siūlo įpareigoti bankus teikti dvi būsto paskolos palūkanų alternatyvas, įskaitant fiksuotas palūkanas. Siūlymai tuomet buvo pateikti Finansų ministerijai.
Pernai rudenį Lietuvos bankui pristačius siūlymus, skelbta, kad, pateikus alternatyvas, vartotojai galės lengviau įvertinti palūkanų pranašumus ir trūkumus, jie gaus daugiau informacijos apie rinkoje vyraujančias palūkanas ir galės palyginti jas su siūlomos ar jau turimos būsto paskolos sąlygomis, be to, nauja tvarka sustiprins bankų klientų galimybes tartis dėl jų pagerinimo.
VRK: prezidento politinei kampanijai registruoti 14 dalyvių, penki asmenys atmesti
Vidurnaktį pasibaigus prezidento politinės kampanijos dalyvių registracijai, antradienio rytą tapo aišku, kad toliau kampanijoje dalyvauti galės 14 asmenų, skelbia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).
„Iš viso turime registravę 14 politinės kampanijos dalyvių, kurie ketina varžytis dėl valstybės vadovo posto. Penkis iš jų kelia politinės partijos, likę devyni savo kandidatūras nusprendė kelti patys“, – pranešime cituojama VRK pirmininkė Lina Petronienė.
Pasak VRK vadovės, dalyvauti šiuose rinkimuose pageidavo dar penki asmenys, tačiau kai kurie jų neatitiko įstatymuose nustatytų reikalavimų dėl amžiaus, dėl pasyviosios rinkimų teisės apribojimo arba nepateikė būtinų dokumentų ir dėl to nebuvo registruoti.
Palyginimui VRK pateikia duomenis, kad per praėjusius 2019 metų prezidento rinkimus dalyvauti politinėje kampanijoje buvo užsiregistravę 17 asmenų, tačiau tik devyni užbaigė visus formalumus ir buvo įrašyti į prezidento rinkimų biuletenius.
Pirmadienį politinės kampanijos dalyviai pradėjo teikti pareiškinius dokumentus, tarp jų ir pažymą apie sumokėtą 8995 eurų dydžio prezidento rinkimų užstatą, kuris turi būti sumokėtas iš asmeninės sąskaitos.
Per tris dienas nuo pareiškinių dokumentų pateikimo būsimiesiems kandidatams ar jų atstovams VRK išduos parašų rinkimo lapus.
Iki antradienio 10 iš 14 būsimųjų kandidatų jau pateikė pareiškinius dokumentus VRK, tarp jų: Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ keliamas buvęs krašto apsaugos viceministras ir NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Giedrimas Jeglinskas, Darbo partijos keliamas parlamentaras Andrius Mazuronis, antros kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos keliamas buvęs sveikatos apsaugos ministras parlamentaras Aurelijus Veryga, parlamentaras Remigijus Žemaitaitis, savarankiškai išsikelti siekiantis medikas Eduardas Vaitkus.
Taip pat dokumentus jau pateikė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų keliama premjerė Ingrida Šimonytė, Laisvės partijos keliamas Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas, savarankiškai išsikelti siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė, buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus.
Per posėdį antradienį VRK priimė sprendimus dėl rinkėjų parašų rinkimų lapų išdavimo ir galimybės rinkti rinkėjų parašus elektroniniu būdu „Rinkėjo puslapyje“.
Pirmuosius rinkėjų parašus dalis pretendentų galėjo pradėti rinkti jau trečiadienį. Kandidatais jie bus registruojami, jei surinks ne mažiau kaip 20 tūkst. rinkėjų parašų. Parašus galima rinkti iki kovo 28 dienos.
Be jau minėtų pretendentų į kandidatus, pareiškinius dokumentus dar gali pateikti keturi politinės kampanijos dalyviais užsiregistravę asmenys: Zenonas Andrulėnas, Arūnas Rimkus, Gintautas Kniukšta, Žilvinas Treigys.
Prezidento rinkimai vyks gegužės 12 dieną.
Mokami bus keturi iš 14-kos Dainų šventės renginių, prekyba bilietais prasidės savaitgalį
Likus daugiau nei keturiems mėnesiams iki šiemet 100-metį mininčios Lietuvos dainų šventės, paskelbta mokamų renginių bilietų prekybos pradžia – juos bus galima įsigyti jau nuo šio savaitgalio.
Šiemet pirks bilietus žiūrovai, norintys pamatyti keturis iš keturiolikos Dainų šventės renginių, o Dainų dieną Vilniaus Vingio parke stebėti arba iš nemokamų stovimų vietų, arba iš mokamų sėdimų, antradienį pranešė Lietuvos nacionalinis kultūros centras.
Mokamų renginių kainos prasidės nuo 10 eurų – už tokią kainą bus galima pamatyti Šokių dienos dieninį koncertą Lietuvos futbolo federacijos stadione. Nuo 15 eurų prasidės Ansamblių vakaro Kalnų parke bilietų kainos.
Nuo 20 eurų kainuos pučiamųjų instrumentų orkestrų koncerto „Avia Solutions Group“ arenoje, Vokalinių ansamblių koncerto Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, sėdimų Dainų dienos vietų ir vakarinio Šokių dienos koncerto bilietų kainos.
VIP zonų bilietai kainuos nuo 50 iki 100 Eur. Bilietus bus galima įsigyti jau nuo šio savaitgalio svetainėje bilietai.lt.
Pasak organizatorių, jubiliejinės Dainų šventės programoje – ne tik žiūrovų pamėgti renginiai, bet ir naujovės, ruošiamas proginis Šimtmečio vakaras, kuris vyks birželio 30 dieną Vilniaus Katedros aikštėje, jis bus nemokamas.
Bilietų taip pat neprireiks į tradiciškai šventę atidarysiančią Dainų dieną Kauno Dainų slėnyjebirželio 29 dieną. Pasak pranešimo, šis koncertas šiemet bus ypač svarbus, nes pirmoji Dainų šventė 1924 metais įvyko būtent Kaune.
Nemokamai žiūrovai išvys ir antrą kartą rengiamą Pasaulio lietuvių ir Lietuvos tautinių bendrijų dieną, kuri birželio 30 dieną Vilniaus rotušės aikštėje suburs bendruomenių paviljonų miestelį, Folkloro dieną liepos 2-ąją Vilniaus Bernardinų sode, pilių teritorijoje ir Katedros aikštėje.
Organizatoriai taip pat kviečia į Vaikų amatų miestelį Valdovų rūmų prieigose, Liaudies meno parodą Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje, kanklių koncertą „Skambėkite, kanklės“ Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje, Teatro dieną Valdovų rūmuose ir dalyvių eitynes iš Katedros aikštės į Vingio parką.
Šventės renginius baigsianti Dainų diena Vilniaus Vingio parke taip pat bus nemokama visiems, atkeliausiantiems su savo pledais ar sulankstomomis kėdutėmis – bilietus pirks tik norintieji pasinaudoti organizatorių paruoštomis sėdimomis vietomis.
„Manau, kad šių metų programoje pasiektas optimalus mokamų ir nemokamų renginių santykis, ir kažką sau tikrai ras kiekvienas. Planuojame, kad, kaip ir praeitoje šventėje, bilietai bus išpirkti. Žmonės, pirkdami bilietus, tiesiogiai prisideda prie Dainų šventės, galima net sakyti, tampa simboliniais šventės rėmėjais“, – sako Dainų šventę organizuojančio Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa.
Šimtmetį mininti Lietuvos dainų šventė vadinsis „Kad giria žaliuotų“ ir keturiolikos renginių programoje interpretuos gyvybės temą. Planuojama, kad renginiuose pasirodys apie 37 tūkst. atlikėjų.
VMI darbuotojai pradėjo konsultuoti važinėdami mobiliu autobusu
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pradėjo teikti naują paslaugą – darbuotojo vizitą mobiliuoju konsultacijų autobusu. Pirmosios konsultacijos teikiamos Klaipėdos, Tauragės ir Telšių apskričių gyventojams ir smulkioms įmonėms, esančioms toliau nuo miestų, pranešė VMI.
Kaip teigė Klaipėdos apskrities VMI vadovas Audrius Morkūnas, per pirmuosius du bandomojo projekto mėnesius numatyta aplankyti 38 gyvenvietes, kurios nuo VMI padalinių nutolusios daugiau nei 10 kilometrų.
Autobuse įrengtos dvi kompiuterizuotos darbo vietos: viena – VMI darbuotojui, kita – mokesčių mokėtojui. Į jį galės patekti ir neįgaliojo vežimėliu atvykę klientai.
Jei reikia, čia galima atspausdinti pažymas, formas ar nuskenuoti būtinus dokumentus.
Mokesčių inspektoriai išduos pažymas, registruos individualią veiklą, padės pildant pajamų ar kitas deklaracijas, teiks kitas paslaugas.
A. Bilotaitė: penktadalis savivaldybių pasiekė Vyriausybės iškeltą priedangų tikslą
Penktadalis šalies savivaldybių pasiekė Vyriausybės iškeltą tikslą, kad priedangose laikiną apsaugą gautų 50 proc. gyventojų, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Taip ji kalbėjo pirmadienį pristatydama priedangų žemėlapį, kuris nurodo situaciją kiekvienoje savivaldybėje.
„Šiandien turime jau dvylika savivaldybių, kurios yra pasiekusios šį Vyriausybės nustatytą tikslą“, – sakė A. Bilotaitė.
„Mes nuo nulio pradėjome kurti priedangų tinklą, tą paskatino karas Ukrainoje. Tai paskatino mus sukurti visiškai naują priedangų sistemą, kuri užtikrintų mūsų žmonių saugumą“, – pridūrė ji.
Per pusantrų metų šalyje, ministerijos duomenimis, sukurtas 3 310 priedangų tinklas gyventojų apsaugai nuo oro pavojaus ir netiesioginio apšaudymo.
„Tai yra procesas, kuris juda į priekį, tai nėra baigtinis sąrašas“, – teigė ministrė.
A. Bilotaitės teigimu, šiuo metu laikina apsauga galėtų pasinaudoti daugiau nei 900 tūkst. arba 31 proc. šalies gyventojų. Vyriausybės tikslas, kad priedangose laikiną apsaugą gautų apie 50 proc. gyventojų – 60 proc. didmiesčiuose ir 40 proc. rajonuose.
Pagal įstatymą savivaldybės atsakingos ir už priedangų parinkimą, žymėjimą bei parengties organizavimą. Priedangų situaciją šalyje kartu su savivaldybėmis koordinuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD).
Kaip teigė PAGD Civilinės saugos valdybos viršininkas Edgaras Geda, Lietuva yra priedangų plėtros lyderė Baltijos šalyse. Anot jo, Estijoje priedangose laikiną apsaugą gautų 10 proc. gyventojų, Latvijoje priedangų procesas kol kas išvis nereglamentuotas.
E. Geda tarp gerųjų pavyzdžių išskyrė Kauno rajoną, kuriame prieglobstį priedangoje gautų pusė savivaldybės gyventojų. Viena prasčiausių situacijų Vilniaus rajone, kur priedangų užtektų vos 6 proc. gyventojų.
Pristatytame priedangų žemėlapyje savivaldybės pažymėtos trimis spalvomis. Raudona spalva pažymėtos savivaldybės, kurios nėra pasiekusios Vyriausybės numatytos 50 proc. ribos, geltona spalva pažymėtos savivaldybės, kuriose situacija kiek geresnė, žalia spalva nuspalvintos savivaldybės, kurios pasiekė ministrų kabineto iškeltą tikslą.
Prieš dvejus metus įsigaliojęs Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas įtvirtino prievolę suprojektuoti ir įrengti priedangas visuose naujai statomuose visuomeniniuose pastatuose, skirtuose daugiau nei šimtui žmonių, bei didesniuose nei penkių aukštų daugiabučiuose.
Linkstama uždrausti veisti, parduoti, eksponuoti gyvūnus su veterinarų pakeista išvaizda
Seime skinasi kelią draudimas nuo lapkričio veisti, parduoti ir eksponuoti gyvūnus, kuriems yra karpytos galūnės, išpeštos plunksnos, pažeistos balso stygos.
Šiuos pakeitimus Lietuva dar turėtų notifikuoti Briuselyje.
Seimo Aplinkos apsaugos komitetas šią savaitę pritarė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma uždrausti veisti, parduoti ir eksponuoti gyvūnus, kuriems yra atliktos veterinarinės procedūros, siekiant pakeisti išvaizdą.
Šis draudimas nebūtų taikomas gyvūnams, kuriems tokios draudžiamos procedūros atliktos iki 2013 metų.
Pataisų iniciatorės, „laisvietės“ Ievos Pakarklytės teigimu, tvarką norima sugriežtinti praėjus 20 metų nuo tada, kai Lietuvoje buvo uždrausta gyvūnams kirpti ausis, uodegas ne dėl medicininių priežasčių.
„Plika akimi išėjus į gatvę matosi, kad nors tas draudimas galioja nuo 2004 metų, bet tam tikroms veislėms iš įpročio, iš nežinojimo dar vis procedūros atliekamos“, – teigė parlamentarė.
Jeigu Seimas pritartų pataisoms, nebūtų galima veisti, parduoti ir eksponuoti gyvūnų, kuriems, siekiant pakeisti jų išvaizdą ar fiziologines funkcijas, pažeidžiant gyvūno kūno dalių, minkštųjų audinių ar kaulų struktūrą, būtų atliktos veterinarinės procedūros: patrumpintos ausys, barzdelės, skiauterės, snapai, uodegos, o taip pat pažeidžiamos ar pašalinamos balso stygos, kanopos, iltys arba ragai, nagai, sparnai, išpeštos plunksnos.
Komitetas pasiūlė nustatyti, kad gyvūnų kastravimas ir kitos leidžiamos procedūros ateityje dėl gyvūno sveikatos būtų atliekamos tik veterinarijos gydytojo rašytiniu sprendimu.
Taip pat komitetas siūlo uždrausti veisti genetiškai nesveikus gyvūnus.
Kaune opoziciniams konservatoriams neleista rengti akcijos už Ukrainą prie savivaldybės
Vasario 23 dieną Ukrainos palaikymo akciją prie Kauno miesto savivaldybės surengti siekę opoziciniai konservatoriai negavo renginiui leidimo, motyvuojant, kad tuo metu šioje vietoje vyks savivaldybės organizuojama fotografijų paroda.
Savivaldybės atstovai pabrėžia, kad akcijos organizatoriams buvo pasiūlytos kitos netoliese esančios vietos, tačiau šie, ne kartą kritikavę merą Visvaldą Matijošaitį dėl jo šeimos verslo tęsiamos veiklos Rusijoje, toliau siekia renginio kuo arčiau savivaldybės.
Kaip nurodoma ketvirtadienį išplatintame vieno iš akcijos organizatorių Antano Jankūno pranešime, prie Kauno miesto savivaldybės buvo planuojama Ukrainos palaikymo akcija „Uždek žvakutę žuvusiems Ukrainos laisvės gynėjams“.
Renginyje planuota iš žvakučių suformuoti Ukrainos vėliavą, tačiau Kauno miesto savivaldybės Renginių derinimo komisija, anot organizatorių, nesutiko išduoti leidimo akcijai.
Anot akcijos organizatorių, leidimas neišduotas dėl Kauno savivaldybės organizuojamos parodos, taip pat skirtos antrųjų karo Ukrainoje metinių minėjimui, kuri prie savivaldybės pastato bus eksponuojama nuo vasario 20 iki kovo 10 dienos.
Kauno vicemeras Tomas Jarusevičius BNS perduotame komentare patvirtino, kad minėtu metu šalia savivaldybės Laisvės alėjoje rengiama fotografijų paroda.
Ją sudarys 15 stendų su fotografijomis iš abiejų pusių, iš viso bus publikuojama 30 didelio formato nuotraukų.
„Todėl vėliau gavus prašymą organizuoti jų (konservatorių – BNS) renginį, buvo pasiūlyta Ukrainos palaikymo akciją rengti greta esančiame Muzikinio teatro sodelyje, šalia buvusių Kauno centrinio pašto rūmų ar Nepriklausomybės aikštėje“, – nurodė T. Jarusevičius.
Jo pateiktais duomenimis, prašymas šiųmetei savivaldybės parodai pateiktas sausio 24 dieną, o leidimas išduotas vasario 2 dieną. Kaip įvardija vicemeras, konservatoriai prašymą dėl savo renginio pateikė lygiai po savaitės – vasario 9-ąją.
Akcijos „Uždek žvakutę žuvusiems Ukrainos laisvės gynėjams“ iniciatoriai yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Kauno taryboje nariai Rasa Duobaitė-Bumbulienė, Andrijana Filinaitė, Martynas Prievelis, Ralfas Romeika ir Seimo narės Jurgitos Šiugždinienės padėjėjas A. Jankūnas.
Prašymą renginio leidimui išduoti teikė A. Jankūnas ir R. Romeika.
Pastarasis BNS nurodė, kad organizatoriai tikėjosi į akciją susirinksiant apie 100 dalyvių.
„Kadangi vis dar nepradėjome renginio komunikacijos, iš pradžių planavome gauti leidimą, taip ir neaišku, kiek žmonių būtų susirinkę. Tikėjomės miestiečių susidomėjimo, deja, savivaldybė nepritarė“, – sakė R. Romeika.
Organizatoriai ketina teikti naują prašymą išduoti leidimą organizuoti Ukrainos palaikymo akciją kitoje vietoje netoli Kauno miesto savivaldybės.
„Tikimės kitame leidime prašyti šalia Vytauto Didžiojo paminklo ar už jo mums sudaryti galimybę, nes ten formaliai būtų kitas adresas, kita vieta. (…) Nenuleidžiame rankų, bandysime ir ieškome alternatyvų, kaip įgyvendinti savo idėją“, – kalbėjo tarybos narys.
R. Romeika pabrėžė, kad akciją siekiama organizuoti prie savivaldybės pastato, nes jos žinutė yra susijusi su nevykdomais mero pažadais „Vičiūnų grupei“ pasitraukti iš Rusijos.
„Akivaizdu, kad žinutė šiek tiek nukreipta ir į juos (merą Visvaldą Matijošaitį ir jo sūnų, tarybos narį Šarūną Matijošaitį – BNS), nes jie vis dėlto remia Rusijos karo mašiną. Tai yra tikrai nemalonu ir (…) tai irgi yra susiję su mūsų iniciatyva“, – sakė R. Romeika.
Pasak jo, organizatoriai, „matydami, kad savivaldybė blokuoja iniciatyvą, galbūt atkreips dėmesį ir keis koncepciją“.
Kaip pažymėjo vicemeras T. Jarusevičius, vasario 24-ąją Kaune įvairias palaikymo akcijas rengs savivaldybė: Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje Ukrainos didvyriams skambės kariljono varpai, Ukrainos vėliavos spalvomis bus apšviesti Kauno menininkų namų, Kauno kultūros centro ir Kauno muzikinio teatro pastatai, Laisvės alėjoje Lietuvos trispalves pakeis Ukrainos vėliavos.
Parengta pagal BNS ir „Dzūkų žinių“ informaciją