Yra vilties, kad Lazdijų rajono savivaldybės taryba šiek tiek atsinaujins ir atsijaunins. Nuo ateinančio pirmadienio taryboje darbą pradės pagal Lietuvos socialdemokratų partijos sąrašą išrinktas Kęstutis Bartuškevičius. Jis taryboje pakeis socialdemokratą Arūną Vaišnorą, kuriam dėl „čekučių“ skandalo teko atsisakyti tarybos nario mandato.
Naujasis tarybos narys – jaunas, 32-ejų metų, išsilavinęs žmogus, turintis politinių mokslų diplomą, todėl galima pasidžiaugti, jog taryboje dirbs tikras politikos profesionalas. Nors jis gyvena ir dirba Vilniuje, tačiau atidžiai seka Lazdijų rajono gyvenimą ir ketina į mūsų rajono gyvenimą įnešti permainų vėją.
Apie darbą Lazdijų rajono savivaldybės taryboje, kelią į politiką, meilę futbolui kalbamės su K. Bartuškevičiumi.
– Ar esate apsisprendęs dirbti Lazdijų rajono savivaldybės taryboje?
– Taip, žinoma. Manau, kad balandžio 29 dieną vyksiančiame tarybos posėdyje turėčiau duoti tarybos nario priesaiką ir pradėti darbą.
– Kaip atsitiko, kad pasukote į politiką?
– Viskas prasidėjo mokyklos laikais iš didelio noro aktyviai veikti, kai, būdamas moksleivis, tapau Veisiejų mokyklos prezidentu. Tuo metu aktyviai sportavau, turėjau svajonę tapti sportininku. Bet supratęs, kad iš sporto nelabai pragyvensiu, pasukau į politiką. Įstojau į Vytauto Didžiojo universitetą, ten baigiau politikos mokslus, pasirinkau politiko darbą.
– Kodėl pasirinkote Lietuvos socialdemokratų partiją?
– Simpatijos šiai partijai prasidėjo mokyklos laikais. Lazdijų rajone veikė Socialdemokratų jaunimo sąjunga, jos pirmininku buvo Algirdas Štreimikis. Jis ir mano bičiuliai pakvietė prisijungti prie tos sąjungos, tada viskas ir užsimezgė. Veisiejuose susipažinau ir su Justu Pankausku, pradžioje net nežinojau, kas jis toks, susipažinome žaisdami tinklinį. Mane sudomino socdemų vertybės, didelę įtaką pasirinkimui padarė Romas Apanavičius – jo atsidavimas ir pagarbus kalbėjimas apie paprastus žmones. Mane žavėjo tie žmonės, kurie propagavo socialdemokratines vertybes.
– Dirbate Vilniuje, socialdemokratų vadovybėje. Ar sekate Lazdijų rajono gyvenimą, ar esate susipažinęs su mūsų rajono aktualijomis?
– Kiekvieną dieną pradedu atsiversdamas vietinės Lazdijų spaudos tinklalapius, viską perskaitau, man tai yra aktualu, nes visa širdimi ir protu esu atsidavęs gimtajam rajonui.
– Kaip Jums atrodo, kokios didžiausios Lazdijų problemos?
– Praėjusiais metais buvau Lazdijų rajono jaunimo tarybos nariu. Man skaudžiausia, kad pas mus Lazdijų rajone yra didelė atskirtis. Moksleiviai turi ką veikti po pamokų, senjorai irgi turi įvairių veiklų, bet man atrodo, kad neskiriame reikiamo dėmesio jaunoms šeimoms, jauniems žmonėms – nuo 25 iki 40 metų. Jie palikti likimo valiai, maždaug taip: esate savarankiški, tai patys prasimanykite veiklos. Man atrodo, kad būtų protinga ir racionalu pagalvoti, kuo galėtų užsiimti tie žmonės, pasiūlyti jiems įvairių veiklų. Kitas dalykas, kurį matau, kad rajone yra problemų dėl viešojo transporto, turime žmonėms sudaryti geresnes sąlygas susisiekti su rajono centru.
Būdamas moksleivis, lankydavau šokių užsiėmimus Lazdijuose. Noriu padėkoti savo tėvams, kurie mane su sesėmis vežiodavo į repeticijas ir užsiėmimus, nes jei ne jie, tai būtų buvę labai sudėtinga viešuoju transportu patogiai grįžti po užmokyklinės veiklos užsiėmimų. Panašu, jog ir dabar situacija nelabai pasikeitė.
– Socialdemokratai Lazdijuose prarado savo pozicijas. Kaip Jums atrodo, kodėl taip atsitiko?
– Tai nacionalinė problema, nes žmonės vis labiau krypsta nuo politinių partijų ir nenori būti jų dalimi. Kitas dalykas – menkos jaunimo perspektyvos rajone atbaido juos būti partijos dalimi, jaunimas išsivažinėja ir pradeda ateitį sieti su kitais miestais. Objektyvu, bet taip pat mažėja į tarybą renkamų narių skaičius. Manau, kad socdemai turėtų ir galėtų būti populiaresne partija Lazdijų rajone.
– Ką norėtum nuveikti dirbdamas taryboje?
– Taryba jau dirba metus, aš visai naujas žmogus, todėl pirmiausia norėčiau apšilti kojas, nenoriu žadėti to, ko negalėsiu padaryti. Reikia susipažinti su procesais, kurie vyksta tarybos viduje, girdžiu, kad ten visko būna. Nenoriu nieko žadėti, kad paskui nebūčiau vadinamas apgaviku. Svarbiausias dalykas – ne klausytis, o girdėti, paskui bus galima įpūsti ir naujų vėjų.
– Kur Jūsų namai?
– Dabar gyvenu kelyje Veisiejai–Vilnius, nes dirbu Vilniuje, Lietuvos socialdemokratų partijos sekretoriate. Dėl tokios „gyvenamosios vietos“ pyksta ir žmona, ir tėvai. Bet nutiko gyvenimas. Baigęs studijas, ieškojau darbo, norėjau likti Veisiejuose, bet susidarė tokia situacija, kad darbas mane surado Vilniuje.
– Ar laikote save profesionaliu politiku?
– Partijoje dirbu treti metai. Iki šiol visiems sakydavau, kad esu „prie politikos“. O dabar, nuo pirmadienio jau būsiu politikoje, artėju prie politikos profesionalo, einu Justo Pankausko pėdomis.
– Kęstuti, pabaigai ne apie politiką, o apie futbolą. Kas Jus sieja su šia sporto šaka?
– Esu futbolo teisėjas. Lietuvoje tokių kaip aš yra dešimt, o Alytaus apskrityje esu vienintelis aukščiausios lygos futbolo teisėjas. Futbolą pradėjau žaisti Veisiejuose, nuo pat vaikystės man buvo skiepijama, jog pergalė pasiekiama ne žūtbūtine kova, bet sąžiningai. Tai tinka ir politikai, ir futbolui. Prie to prisidėjo ir nemažai veisiejiečių. Tai – Zenonas Sabaliauskas, taip pat didelis ačiū mano mokytojui Linui Masiui, kuris mane nuvežė į Kauną, į futbolo teisėjų seminarą, taip pastūmėdamas mane tapti šios sporto šakos teisėju. Dabar aktyviai teisėjauju Lietuvos aukščiausios lygos futbolo varžybose. Tai mano smagus hobis.
– Ačiū už pokalbį. Sėkmingo darbo taryboje!