Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.
Seimas pritarė finansinės paramos jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą, modelio tikslinimui
Antradienį Seimas priėmė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtą projektą, kuriuo patikslinamas finansinės paramos jaunoms šeimoms teikimo modelis.
Už Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo projektą priėmimo stadijoje balsavo 100, susilaikė 5, prieš nebalsavo nei vienas parlamentaras.
Prieš įsigaliojant pakeitimams, finansinė paskata skiriama jaunoms šeimoms, imančioms paskolą pirmam būstui pirkti ar statyti, ji prilygsta 15–30 proc. šio kredito sumos.
Pagal naują tvarką, subsidija bus diferencijuojama atsižvelgiant į šeimoje auginamų vaikų skaičių. Jaunoms šeimoms, neauginančioms vaikų ar auginančioms vieną vaiką, subsidija sieks 10 proc., auginančioms du vaikus – 12,5 proc., auginančioms tris vaikus ar daugiau – 15 proc. Šeimos sudėčiai pasikeitus, subsidijos dydis galės būti perskaičiuojamas.
Vyriausybė pirminiame projekte siūlė įteisinti visiems vienodą subsidijos dydį – 7,5 proc. būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos, bet Seimas pritarė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ nario Lino Kukuraičio siūlymui diferencijuoti subsidijas pagal šeimos sudėtį.
Šeimoms maksimalus subsidijos dydis sieks nuo 8,7 tūkst. iki 13 tūkst. eurų, o būsto maksimali vertė – 120 tūkst. eurų. Iki šiol būsto vertė nebuvo ribojama.
Seimas neleido būsto su valstybės parama įsigyti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir kitų didmiesčių savivaldybėse, jeigu jose nuolatinių gyventojų skaičius viršys 150 tūkst., o žiedinėse savivaldybėse – iki 60 tūkst. Taip pat parama nebus teikiama, jei būsto vertė viršys vidutinę konkrečios savivaldybės būsto vertę bei būstams, esantiems kurortuose.
Dainų šventėje dirbs 54 greitosios medicinos pagalbos brigados: budės ir policijos pareigūnai, NVSC specialistai
Šią savaitę prasidėsiant šimtmečio Dainų šventei, institucijos rengiasi keliasdešimt tūkstančių dalyvių sulauksiančiam renginiui. Pasak policijos generalinio komisaro Renato Požėlos, šventės metu dirbs „pakankamai didelės pareigūnų pajėgos“. Taip pat didinamos ir greitosios medicinos pagalbos pajėgos – šventės savaitę sostinėje papildomai budės 54 brigados, joms talkins 55 savanoriai, pažymi Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) specialistė Viktorija Buzytė.
„Šiame renginyje stiprinamas būtinosios pagalbos teikimas – kviečiamos papildomai 54 greitosios medicinos pagalbos brigados, kurios renginio metu teiks būtinąją pagalbą“, – Dainų šventės spaudos konferencijoje antradienį teigė V. Buzytė.
„Greitosios medicinos pagalbos brigadoms padės savanoriai, kurių turėsime 55. Jie bus apsivilkę oranžinės spalvos marškinėlius su gyvybės kryžiumi ant nugaros ir žodžiu „Savanoris“. Pamačius tokį asmenį reikia nebijoti kreiptis į jį ir jis arba suteiks pirmą pagalbą, arba palydės jus iki vietos, kur ta pagalba bus suteikta“, – pažymėjo V. Buzytė.
Specialistė taip pat atkreipė dėmesį, kad visos šventės metu taip pat dirbs ir įprastai Vilniuje kasdien budinčios 37 greitosios medicinos pagalbos brigados.
Savo ruožtu policijos pareigūnai jau yra atlikę stalo pratybas, derinant policijos darbą savaitę truksiančiame renginyje. Be to, rengiamas atsarginis planas, jei dėl kokių nors priežasčių renginio metu sutriktų bendrojo pagalbos centro linija 112.
„Tokiu atveju gyventojų skambučius priimtų policijos pareigūnai“, – sakė R. Požėla.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė atkreipia dėmesį, kad specialistai jau patikrino ir įvertino kiek daugiau nei šimtą vietų sostinėje, kur bus apgyvendinti Dainų šventės dalyviai.
„Į Vilnių atvyksta keliasdešimt tūkstančių žmonių. Yra daugiau nei šimtas vietų, kur jie gyvens. Iškart noriu pasakyti, kad sąlygos kai kur paprastos, kai kur – beveik spartietiškos, (…) Vilniuje kartais pasitaiko legionierių ligos atvejų – įvertinome šią riziką, taip pat įvertinta rizika žaliųjų plotų, želdinių nuo erkių ir erkių įkandimų“, – spaudos konferencijoje teigė R. Lingienė.
„Taip pat dirbame su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, jei kartais kiltų per maistą plintančios užkrečiamos ligos protrūkis, kad jis būtų kuo greičiau lokalizuotas ir likviduotas. Be abejo, bet kokiai kitai grėsmei iškilus, NVSC specialistai bus čia pat“, – sakė NVSC Vilniaus departamento vadovė, pabrėždama, kad prireikus centro darbuotojai bus pasiekiami visą Dainų šventės savaitę.
Ji taip pat kreipėsi ir į šventės dalyvius, ragindama savo saugumu ir sveikata pasirūpinti ir savarankiškai – nesivežti greitai gendančių maisto produktų – pieno, keptos, virtos, karšto rūkymo mėsos, turėti drėgnų servetėlių, kremo nuo saulės, kepures bei gertuves, pripildytas vandeniu, apsiaustus nuo lietaus.
Savo ruožtu Dainų šventės organizatoriaus Nacionalinio kultūros centro (NKC) vadovas Saulius Liausa primena visiems dalyviams su savimi turėti gertuves – jas bus galima prisipildyti vietoje tiekiamu geriamuoju vandeniu.
„Yra prašymas savivaldybėms ir dalyviams atvažiuoti su savo gertuvėmis. Noriu padėkoti Vilniaus ir Kauno savivaldybėms ir Vilniaus vandenims – bus pateikta daug nemokamo geriamojo vandens“, – pažymėjo S. Liausa.
Jis taip pat kreipėsi į renginio žiūrovus, ragindamas naudotis viešuoju transportu bei į koncertus atvykti likus bent pusvalandžiui iki renginio pradžios.
„Renginiai didelėse erdvėse, bus daug žmonių – labai kviečiu iš anksto ateiti į renginius. (…) Tai rašėme ir ant bilietų – kad likus pusvalandžiui iki koncerto žiūrovai nebebus įleidžiami, koncertas visgi ir scena yra viena erdvė, tad kol eina žiūrovai, negalime pradėti tiesioginės transliacijos“, – kalbėjo S. Liausa.
„Dėl parkavimo – geriau pasinaudoti viešuoju transportu. Kaip minėjau, prieš koncertus ir po jų bus papildomi maršrutai“, – sakė NKC vadovas.
ELTA primena, kad šių metų birželio 29–liepos 6 dienomis Lietuvoje vyks jubiliejinė šimtmečio Dainų šventė „Kad giria žaliuotų“. Pirmasis jos renginys įvyks Kaune, Dainų slėnyje, o savaitės koncertinį ciklą liepos 6-ąją uždarys Dainų dienos koncertas Vilniaus Vingio parke.
Organizatoriai primena, kad į 10 iš 14 Dainų šventės renginių bus galima patekti nemokamai, įskaitant ir stovimas Dainų dienos Vilniaus Vingio parke vietas. Šventės renginiuose dalyvaus 35 tūkst. dalyvių ir 1,5 tūkst. kolektyvų.
Seimas nepritarė baudoms už neteisėtą privačios parkavimo vietos užėmimą
Seimas nepritarė siūlymui, kad už neteisėtą privačios parkavimo vietos užėmimą būtų numatyta piniginė bauda bei transporto priemonės nuvežimas. Antradienį parlamentarai balsavo prieš tokias Administracinių nusižengimų kodekso pataisas. Projektą palaikė 31 Seimo narys, prieš buvo 11, susilaikė 50.
Prieš šią iniciatyvą pasisakiusi Seimo Laisvės frakcijos narė Ieva Pakarklytė tikino, kad tai būtų dar vienas praktiškai neveiksiantis draudimas.
Savo ruožtu Seimo vicepirmininkas Julius Sabatauskas teigė, kad projekto iniciatoriai spręsdami problemą nuėjo visai ne tuo keliu. Jo nuomone, pirmiausia privačių parkavimo vietų savininkai turėtų įsirengti vartus, šlagbaumus.
Jam pritardamas Seimo narys Kęstutis Masiulis pastebėjo, kad butų ir namų savininkai savo turtui apsaugoti įsirengia signalizaciją, spynas.
„Jeigu parkavimo vieta yra jūsų nuosavybė – tai galima įrengti pakeliamas užkardas, užtvaras“, – sakė K. Masiulis.
Seimo narys Saulius Skvernelis mano, kad šitas klausimas turi būti sureguliuotas.
„Siūlau palaikyti įstatymą, nes jis sureguliuoja tuos klausimus, kurie šiandien absoliučiai neprendžiami ir žmonės paliekami spręsti tuos klausimus, kaip išmano“, – iš Seimo tribūnos sakė S. Skvernelis.
Kodekso pataisas inicijavo parlamentaras Vilius Semeška, reaguodamas į gyventojų skundus, nes vis daugiau žmonių įsigyja privačias požemines arba antžemines stovėjimo vietas, tačiau jos kartais būna neteisėtai užimtos.
Pasak jo, šiuo metu neteisėtai užėmus privačią parkavimo vietą, policijos pareigūnai negali padėti gyventojams, nes neturi teisinių instrumentų. Jo nuomone, kodekse įteisintos baudos veiktų kaip atgrasymo priemonė.
V. Semeška siūlė numatyti nuo 30 iki 90 eurų siekiančias baudas už neteisėtą parkavimą.
Seimas linkęs pritarti siūlymui sukurti QR kodą su vaikais dirbantiems asmenims
Seimas antradienį po svarstymo pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama įtvirtinti prievolę tikrinti su nepilnamečiais dirbančiųjų teistumą už seksualinius ar sunkius nusikaltimus.
Už iniciatyvą balsavo 65 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 3 parlamentarai.
SADM teikiamomis įstatymo pataisomis numatoma įvesti prievolę darbdaviams tikrinti darbuotojų, veikiančių su nepilnamečiais, teistumą. Asmenys, dirbantys su vaikais, privalėtų turėti specialų QR kodą, leidžiantį tiek darbdaviams, tiek vaikų tėvams patikrinti, ar praeityje asmuo nėra įvykdęs nusikaltimų.
Visgi parlamentarai nepritarė Seimo konservatorių frakcijos atstovo Justo Džiugelio siūlymui, kad minėtoji prievolė galiotų ne tik teistiems, bet ir dėl seksualinių nusikaltimų kaltinamiems asmenims.
Pasak Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SADM) pirmininkės Paulės Kuzmickienės, toks reikalavimas galimai prieštarautų nekaltumo prezumpcijai.
„Pagal Konstituciją ir Baudžiamąjį kodeksą asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltė nėra įrodyta ir patvirtinta teismo. Tai toks draudimas galimai prieštarautų nekaltumo prezumpcijai“, – sakė P. Kuzmickienė.
Visgi Seimas nepritarė siūlymui į įstatymo pakeitimus įtraukti ir religines bendruomenes. Tai numatančias pataisas registravo „laisvietė“ Morgana Danielė bei Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius.
Visgi SADM pirmininkė P. Kuzmickienė tikino, kad pagrindinis projektas iš esmės jau apima šį siūlymą.
Seimo konservatorių frakcijos narė Vilija Aleknaitė Abramikienė taip pat šį siūlymą vadino pertekliniu.
„Tėvai siųsdami savo vaiką į religinę stovyklą turės pilną teisę pareikalauti iš ten samdomų darbuotojų QR kodo. Bet jeigu mes priimtume šį siūlymą, kaip jis surašytas, jis yra šiek tiek dviprasmiškas ir tada būtų neaišku, ar mes neturime omenyje kunigų, kurie paklūsta jau bažnytinei jurisdikcijai“, – Seimo posėdžio metu sakė V. Aleknaitė Abramikienė.
Įstatymų pakeitimais siekiama griežtinti ir darbdavių atsakomybę – numatoma, jog įstaigos vadovai, darbindami asmenis, kurių veikla susijusi su vaikais, turėtų patikrinti minėtąjį QR kodą. Taip pat toks patikrinimas turės kartotis periodiškai – ne rečiau kaip kartą per metus.
Už nustatytų pareigų nevykdymą siūloma numatyti ir administracinę atsakomybę. Jeigu darbdavys netikrins asmens QR kodo prieš priimdamas jį į darbą ar kartą per metus – jam grės bauda nuo 300 iki 500 eurų. Už pakartotinį pažeidimą bauda didės nuo 500 iki 1 tūkst. eurų. Didesnė bauda numatyta tuo atveju, jeigu nustatoma, kad veiklą vykdo teistas asmuo – nuo 3 tūkst. iki 5 tūkst. eurų, o jei toks atvejis nustatomas pakartotinį kartą, bauda siektų nuo 5 tūkst. iki 6 tūkst. eurų.
„Regitra“ nuo liepos atnaujina transporto priemonės registracijos liudijimą
Nuo šių metų liepos 1 dienos vairuotojams bus išduodami atnaujinti transporto priemonių registracijos liudijimai.
Kaip antradienį pranešė „Regitra“, naujo pavyzdžio registracijos liudijime bus atvaizduotas Lietuvos herbas – Vytis, kuris nuo praėjusių metų spalio yra integruotas ir į transporto priemonių registracijos numerio ženklus.
Atnaujintoje formoje taip pat nebeliks keleto neaktualių ir perteklinių duomenų, jie bus išdėstyti patogiau, atsižvelgiantį jų aktualumą.
Liepos 1 d. „Regitra“ pradės išduoti naujo pavyzdžio transporto priemonės registracijos liudijimo blanką. Iki liepos 1 d. išduoti senojo pavyzdžio registracijos liudijimai liks galioti ir toliau, tad jų klientams keisti nereikės.
Taip pat liepos 1 d., keičiantis „Regitros“ juridiniam statusui, bus pakeistas liudijimą išduodančios institucijos pavadinimas – akcinė bendrovė „Regitra“.
Kaip nurodo „Regitra“, senojo tipo registracijos liudijimų keisti nereikės, tačiau, jei asmuo to pageidaus, savąjį pames ar sugadins – jį bus galima užsisakyti internetu.
Naujo pavyzdžio registracijos liudijimo išdavimo kaina liks kaip ir iki šiol – 11,30 euro, o užsakant internetu – 9,04 euro.
Keičiasi ir galingųjų keturračių registracijos liudijimas
Nuo liepos 1 dienos taip pat keičiasi ir galingųjų keturračių registracijos liudijimas. Pasak „Regitros“, jis bus spausdinamas ant balto A4 formato lapo.
Naujos formos registracijos liudijimas kainuos 8,98 euro.
Senojo pavyzdžio galingųjų keturračių registracijos liudijimas galios ir toliau, tad jo keisti nereikės.
Neteisėtai automobilius ardęs alytiškis stos prieš teismą
Neteisėtai automobilius ardęs ir jų detalėmis prekiavęs Alytaus gyventojas stos prieš teismą, jam pareikšti kaltinimai dėl neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla.
Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė. Tyrimą atliko Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai.
Baudžiamosios bylos duomenimis, nuo 2022 m. sausio iki 2023 m. spalio vyras, kaip įtariama, neteisėtai vertėsi automobilių ir jų detalių pardavimu.
Kaip pranešė prokuratūra, manoma, kad kaltinamasis ėmėsi komercinės veiklos, neturėdamas pažymų, liudijančių veiklos vykdymą, nesudaręs sutarties su oficialiais atliekų tvarkytojais. Taip pat vyras neinformavo centrinio mokesčių administratoriaus apie pradėtus darbus, neturėjo leidimo eksploatuoti netinkamų transporto priemonių.
Remiantis teisėsaugos pareigūnų surinktais duomenimis, kaltinamasis, įsigijęs reikalingą įrangą automobilių ardymui bei gabenimui, vykdė ūkinę veiklą.
Spėjama, kad vyriškis automobilius ardė ūkinės paskirties name bei kieme. Kaip įtariama, kaltinamasis savo bei kitų asmenų vardu ardomų automobilių kėbulus ir detales priduodavo į metalo supirkimo punktą, o kitas dalis parduodavo fiziniams asmenims. Skaičiuojama, kad vyras iš šios veiklos gavo pajamų ne mažiau kaip 67 tūkst. eurų, kurių nedeklaravo.
Baudžiamajame kodekse už neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki ketverių metų.
Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams.
Ekspertams ir politikams nerimą kelia patyčios mokyklose: tikisi didesnio savivaldybių dėmesio
Siekdami kovoti su patyčių bei smurto mokyklose problema Seimo Laisvės frakcijos nariai įregistravo įstatymo pataisas, numatančias anonimines mokyklų bendruomenės apklausas.
Pasak vieno iš iniciatorių, „laisviečio“ Tomo Vytauto Raskevičiaus, idėja gimė atsižvelgus į susirūpinimą keliančią situaciją Lietuvoje – su patyčiomis susiduria kas ketvirtas Lietuvos moksleivis.
„Pasaulio sveikatos organizacijos atliekamo tyrimo (HBSC) duomenimis, Lietuvos mokyklose patyčios yra paplitusios labiausiai lyginant su visomis Europos valstybėmis“, – Eltai teigė Seimo narys.
„Todėl mes siekiame išjudinti šią problemą iš mirties taško, įpareigoti visas mokyklas, nepriklausomai nuo jų tipo, vykdyti anonimines moksleivių ir mokyklos bendruomenės apklausas ir tuomet ministro nustatyta tvarka, identifikavus probleminius aspektus, patvirtinti patyčių prevencijos planus“, – pažymėjo jis.
HBSC tyrimo duomenimis, iš viso 28 proc. berniukų ir 26 proc. mergaičių Lietuvos mokyklose patiria patyčias bent 2–3 kartus per mėnesį. Internetinės patyčios tarp paauglių taip pat patiriamos gana intensyviai – 32 proc. berniukų ir 22 proc. mergaičių tapo kibernetinių patyčių aukomis. Tuo metu, 36 proc. berniukų ir 17 proc. mergaičių patys bent vieną ar du kartus per pastaruosius porą mėnesių tyčiojosi iš kitų internetinėje erdvėje.
Komentuodama aptariamą problemą „Vaikų linijos“ psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė tvirtina, kad dėl patyčių 2023 metais į juos kreipėsi beveik 2 tūkst. vaikų. Vykdomų prevencinių projektų metu mokiniai kaip patyčių priežastį dažniausiai įvardijo išvaizdą, pomėgius, stereotipus dėl lytinės tapatybės ar seksualinę orientaciją.
Kaip pažymi psichologė, „laisviečių“ įregistruotame įstatymo projekte nurodytos privalomos periodinės apklausos Lietuvos mokykloms padėtų ne tik atpažinti konkrečias problemines vietas, bet ir sudėlioti kryptingą tolimesnį veiksmų planą, pritaikytą mokyklos situacijai.
„Mūsų patirtis rodo, kad nuoseklumas ir sistemingas žvilgsnis tikrai padeda spręsti patyčių problemą“, – Eltai sakė J. S. Jasiulionė.
Šią idėją taip pat palaiko ir psichologas, „Vaikų linijos“ vadovas dr. Robertas Povilaitis. Jis pažymi dar vieną įstatymo projekte nurodytą aspektą – mokyklos steigėjų atsakomybę atsižvelgus į apklausų rezultatus inicijuoti patyčių prevencines priemones.
Įstatymo iniciatorių teigimu, šios atsakomybės perleidimas mokyklų steigėjams padės išvengti atskirų mokyklų stigmatizavimo.
„Šioje vietoje yra vienas naujas dalykas, kurio, mano supratimu, nebuvo, tai yra mokyklos steigėjai, dažniausiu atveju savivaldybės, būtų įpareigotos įgyvendinti prevencines priemones“, – kalbėjo R. Povilaitis.
„Tai yra svarbus ir naujas dalykas, nes iki šiol savivaldybės vaidmuo nebuvo aiškiai apibrėžtas“, – pridūrė jis.
Pasiremdamas šalių, kuriose patyčių rodiklis gerokai žemesnis, patirtimi, „Vaikų linijos“ vadovas taip pat atkreipia dėmesį į būtent valstybinių institucijų vaidmenį sprendžiant patyčių mokyklose klausimą. Pasak jo, Lietuvoje trūksta skyriaus ar padalinio valstybinėje institucijoje, kuris rinktų su patyčiomis mokyklose susijusius rodiklius, analizuotų taikomų prevencinių priemonių poveikį ir kitų šalių patirtį bei, atsižvelgdamas į tai, teiktų pasiūlymus Vyriausybei.
Pasak R. Povilaičio, patyčių ir smurto mokyklose stebėsena leistų įvertinti, kiek šiuo metu naudojamos priemonės mažina patyčių paplitimą Lietuvos mokyklose.
„Praėjus kiek laiko galėtume pažiūrėti, kaip sekasi, ar keičiasi situacija. Dabar veikiančiame Švietimo įstatyme taip pat yra numatyta svarbių patyčių prevencijos priemonių, tačiau apie jų įgyvendinimą neįmanoma ką nors pasakyti, nes apie jas nėra renkami jokie duomenys“, – kalbėjo jis.
ELTA primena, kad Laisvės frakcijos narių inicijuotame įstatymo projekte siūloma numatyti pareigą mokykloms vykdyti anonimines mokyklų bendruomenės apklausas dėl smurto ir patyčių paplitimo.
Jeigu Seimas pritartų, atsižvelgdamas į apklausų rezultatus, mokyklos steigėjas turės paruošti specializuotus smurto ir patyčių prevencinių programų planus, kurių efektyvumas būtų vertinamas kasmetinėse apklausose.
Tikimasi, kad toks reguliavimas užtikrins patyčių ir smurto paplitimo monitoringą Lietuvos mokyklose, pasitarnaus prevencijai, sudarys galimybę institucijoms susipažinti su realia, duomenimis grįsta smurto ir patyčių mokyklose problematika Lietuvoje.
Šiuo metu mokyklos neturi įstatyme numatytos pareigos vykdyti anonimines mokyklos bendruomenės apklausas dėl smurto ir patyčių. Patyčių prevencijos programos įgyvendinamos pačių mokyklų iniciatyva.
Skaičiuojama, kad įstatymo pataisoms įgyvendinti reikės apie 100–200 tūkst. eurų papildomų valstybės biudžeto lėšų.
Siūloma įteisinti mobilias vaistines: paslaugas suteiktų įvairiose Lietuvos vietose
Siekiant didinti vaistų prieinamumą regionų gyventojams, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Antanas Matulas siūlo leisti vaistinėms teikti išvažiuojamąsias paslaugas. Jis įregistravo tai numatančias Farmacijos įstatymo pataisas.
Pasak A. Matulo, mobili vaistinė pagal tam tikrą grafiką galėtų lankytis tam tikrose Lietuvos teritorijose, išduoti vaistus ir teikti farmacinę paslaugą. Šioms paslaugoms teikti Sveikatos apsaugos ministerija turėtų nustatyti taisykles.
„Tokia paslauga būtų ypač reikalinga atokiausiose Lietuvos vietose, kur gyventojai dėl savo amžiaus ar mobilumo stokos neturi galimybės atvykti į kitus miestus patys ir įsigyti vaistinių preparatų“, – nurodoma dokumento aiškinamajame rašte.
2023 m. gruodžio 1 d. Valstybinio audito ataskaitoje nurodoma, kad 62,5 proc. (15 iš 24) savivaldybių susiduria su problemomis užtikrindamos vaistų prieinamumą regionų gyventojams. Jos yra susijusios su vaistinių tinklo išdėstymu ir tuo, kad gyventojai yra vyresnio amžiaus, vieniši, turintys mobilumo problemų. Beje, nuotolinė prekyba receptiniais vaistais nesiekia nei 1 proc.
„Dėl vaistinių interesų, t. y. mažos apyvartos, vaistinės nesirenka steigtis nuošalesnėse vietose, nenori sudaryti sutarčių su medicinos punktais, nedirba savaitgaliais ir švenčių dienomis. Ataskaitoje pažymima, kad (…) nuotolinės prekybos būdu pacientai įsigyja vidutiniškai apie 0,07 proc. (1,1 tūkst. iš 1,46 mln.) receptinių vaistų, lyginant su įsigytais vaistinėse; 18 iš 24 apklaustų savivaldybių pirminės sveikatos priežiūros įstaigų kaimo vietovėse nebuvo sudariusios sutarčių su vaistinėmis“, – nurodoma audito ataskaitoje.
Valstybės kontrolės nuomone, būtina rasti kitus būdus, kurie sudarytų sąlygas kaimuose bei mažuose miesteliuose Lietuvos gyventojams laiku įsigyti jiems reikalingų vaistinių preparatų.
Šiuo metu įstatymas nenumato galimybės visuomenės vaistinėms teikti išvažiuojamųjų vaistinės paslaugų, tad tokių paslaugų Lietuvoje nėra.
Siūloma, kad Farmacijos įstatymo pataisos įsigaliotų nuo 2025 metų. Kartu su A. Matulu jas teikia Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai Linas Slušnys, Jurgita Sejonienė ir Rimantė Šalaševičiūtė.
Seimas nepritarė siūlymui dvigubai padidinti laidojimo pašalpą
Seimas nepritarė parlamentaro socialdemokratas Liudo Jonaičio pasiūlymui dvigubai – nuo 440 iki 880 eurų padidinti laidojimo pašalpą.
Ketvirtadienį už jo pateiktas tai siūlančias Paramos mirties atveju įstatymo pataisas balsavo 37 Seimo nariai, prieš buvo 6, susilaikė 48 parlamentarai. Projektas bendru sutarimu grąžintas iniciatoriui tobulinti.
Pasak Seimo nario L. Jonaičio, laidojant artimąjį šeimos susiduria su nemažais finansiniais sunkumais, nes pinigų, kuriuos skiria valstybė, nepakanka.
„Laidotuvės gali tapti sunkiai pakeliamas finansinis iššūkis artimiesiems. Laidotuvių išlaidos vidutiniškai sudaro apie 1700–2000 eurų“, – pateikdamas projektą sakė L. Jonaitis.
Anot jo, per 10 metų laidojimo pašalpa padidėjo tik nuo 312 iki 440 eurų, viso labo 128 eurų.
Paramos mirties atveju įstatymo pataisomis L. Jonaitis siūlė laidojimo pašalpą padidinti nuo 8 iki 16 bazinių socialinių išmokų (BSI).
Parlamentaro duomenimis, pvz., Estijoje laidojimo pašalpos dydis skirtinguose regionuose skiriasi ir svyruoja nuo 250 iki 400 eurų, Latvijoje pagal atitinkamus kriterijus jis gali svyruoti nuo 300 iki 1217 eurų. Lenkijoje nuo šių metų liepos 1 d. planuojama, kad išmoka bus padidinta ir sudarys apie 1628 eurus.
Seimo narys konservatorius Kęstutis Masiulis ironizavo, kad jis, kaip ir kiti interesą šiuo klausimu turintys parlamentarai, turi nusišalinti nuo balsavimo.
Prieš laidojimo išmokos didinimą pasisakė Seimo narys liberalas Eugenijus Gentvilas.
„Negaliu pro pirštus žiūrėti į valstybės pinigų taškymą“, – teigė E. Gentvilas, paraginęs galvoti apie valstybės pinigų naudojimą.
Šiuo metu laidojimo pašalpa Lietuvoje yra 8 bazinių socialinių išmokų dydžio (440 eurų). Šis dydis buvo nustatytas 2011 birželio mėn. ir iki šiol nėra peržiūrėtas, tik indeksuojamas kasmet pasikeitus BSI dydžiui.
Mirus pensinio amžiaus asmeniui taip pat išmokamos 2 mirusio asmens pensijos ir tikslinė kompensacija, jei buvo nustatyti spec. poreikiai.
Parengta pagal ELTA ir „Dzūkų žinių“ informaciją