Gegutės kaimo bendruomenės nariai su komandos šefe Asta Matoniene priešakyje dalyvavo 7-ajame Cepelinų virimo čempionate, kuris vyko Minijos slėnyje, Gargžduose, Klaipėdos rajone. Čempionate dalyvavo 15 komandų. Komandos varžėsi dėl skaniausių cepelinų titulo.
Pakalbinta šefė Asta Matonienė sako, kad jiems puikiai sekėsi, mat važiavo į tokį čempionatą pirmą kartą, o komanda jų buvo išties šauni. „Visi manęs labai klausė, darė, ką liepiau. Dirbome, jei taip galima pasakyti, labai komandiškai“, – ir juokais, ir rimtai kalba Asta. Komanda „Dzūkucai“ – tai Augis, Jurga, Arvydas, Domantas kartu su Kuklių bendruomenės šeima Ramute ir Egidijumi.
Asta, paklausta, ar ji profesionali virtuvės šefė, kad taip drąsiai stojo komandos priešakyje, nustebino, pasirodo, ji – ikimokyklinio ugdymo mokytoja Alytaus lopšelyje-darželyje „Volungėlė“, gyvena Seirijuose, o gimusi Šlavantuose, čia – jos gimtinė, užtat ir dalyvauja Gegutės bendruomenės veiklose. Tačiau virtuvė jai nesvetima. „Kepu duoną duonkepyje, kepu dzūkiškas bandas, gaminu ir cepelinus, žinoma, pagal mamos receptą. Aišku, jau truputėlį patobulintą“, – pasakoja.
Cepelinus jau užsimerkusi galite pagaminti? „Taip negaliu pasakyti, bet technologiją tikrai atidirbusi“, – prisipažįsta šefė. Astos sumanyti cepelinai buvo su išskirtiniu įdaru ir šviežių voveraičių padažu. „Įdaras cepelinų iš spirgučių, tų, kuriuos mes išspirginame, kai kiaulę papjauname, virdamos riebalus. Mėsos taip pat dėjau: faršas pakepintas. Ir dar švelniai pakepinti svogūnai būtini. O padažui svogūnėliai, sviestukas, grietinėlė ir grybai – voveraitės. Aišku, reikia prieskoniukų visokių“, – susako savo cepelinų receptą šefė. Grybus rinkę patys komandos nariai ir nusivežę į čempionatą. Tiesa, namuose šefė gamina įvairius cepelinus, nebūtinai pagal šį receptą.
Didelio dėmesio čempionate susilaukė „Dzūkucų“ vyrų bulvių skutimo būrelis! „Bulves cepelinams naudoju tik žalias. Šįkart bulves suskuto vyrai. Paskui tarkavome, sunkė tarkę irgi vyrai. Man neteko“, – šypsosi ji. Cepelinus gamindami, sulaukė daug svečių, kuriuos vaišino dzūkiška gira, Gegutės ašaromis, namine duonuke, lašinukais.
Reikėjo išvirti 50 vienetų cepelinų, jie išvirė apie 70, gal ir daugiau. „Du puodus išvirėme ir visus išdalinome čempionato lankytojams. Dar ir supyko, kad kai kam neliko“, – prisipažįsta. Tačiau, anot šventės organizatorių, jau taip kasmet, kad kiek cepelinų beišvirtų komandos, jų vis tiek pritrūksta. Šiemet jų buvo išdalinta apie pusantro tūkstančio. Pirmiausia duoklė atiduota komisijai: du indai, viename iš jų cepelinas, kitame – padažiukas. Virė nuo 12 iki 16 valandos. Dar į ką dėmesį atkreipė, kad šiame čempionate komisijos nariai itin atidžiai stebėjo komandas ir jų darbą: kalbino, daug klausinėjo, žiūrėjo.
Ar nustebino pačią šefę varžovų cepelinų receptai? „Pirmą vietą laimėjusieji į cepelinų padažą dėjo medaus. Salsteli, o kai saldu, žmogus nori valgyti, jam skanu. Mes susidarėme nuomonę, kad jei pasaldini, tai visi valgo“, – mano. Konkurentai savų receptūrų, aišku, nelinkę atskleisti. Buvo čempionate cepelinų ir su aguonomis, ir su varlių šlaunelėmis, su morkomis, razinomis, kepenėlėmis. „Supratau, kad reikia būti gudresniems“, – prisipažįsta pašnekovė. O ką reiškia būti gudresniems? „Gudresniems – tai reiškia, sugalvoti, kuo įdomesnių cepelinų receptų“, – suprato. Čia kaip Eurovizijoje, kuo įdomiau? „Tikrai taip“, – teigia ponia Asta.
Namo „Dzūkucai“ vis tik tuščiomis negrįžo – jiems įteikta padėka ir visas maišas dovanų. „Mums dar į kelionę įdėjo lauktuvių – sūrių“, – džiaugiasi Gegutės kaimo bendruomenės nariai. Už kelionę dėkoja Lazdijų rajono savivaldybei, kad skyrė autobusiuką, už geranoriškumą ir pagalbą Gegutės kaimo bendruomenės pirmininkei Vilmai Sabaliauskienei, Šlavantų seniūnaičiui Aivarui už puodą, už rankų darbo servetėles Aldonai Jurkonienei iš Mikyčių kaimo, už paskolintus ąsočius Romai Jonavičienei.
Kitais metais ketina dalyvauti vėl. „Reikės pamąstyti ir, ko gero, gaminti cepelinus jau netradicinius, o kuo įdomesnius. Žinau, kad dar nebuvo cepelinų su žuvies įdaru“, – jau nori nenori į galvą visokios mintys lenda Astai.