Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.
Seimui vėl siūloma dvigubai padidinti laidojimo pašalpą
Seimui birželio mėnesį nepritarus siūlymui dvigubai – nuo 440 iki 880 eurų padidinti laidojimo pašalpą, parlamentui vėl siūloma svarstyti šį klausimą.
Seimo narys socialdemokratas Liudas Jonaitis kartu su kitais parlamentarais įregistravo patobulintas Paramos mirties atveju įstatymo pataisas, kuriomis siūlo laidojimo pašalpą padidinti nuo 8 iki 16 bazinių socialinių išmokų (BSI).
Pasak projektą parengusio L. Jonaičio, ženkliai išaugus prekių ir paslaugų kainoms, pinigų, kuriuos skiria valstybė laidojimui, nepakanka. Šeimos, anot jo, susiduria su nemažais finansiniais sunkumais, nes laidotuvių išlaidos vidutiniškai sudaro apie 1700–2000 eurų.
„Tokia suma užtikrina pagarbų atsisveikinimą su mirusiuoju“, – sako L. Jonaitis.
Anot jo, per 10 metų laidojimo pašalpa padidėjo tik nuo 312 iki 440 eurų, viso labo 128 eurų.
Seimo narys L. Jonaitis siūlo, kad Paramos mirties atveju įstatymo pataisos įsigaliotų nuo 2025 metų sausio 1 d. Kartu su juo jas teikia Seimo nariai Orinta Leiputė, Julius Sabatauskas, Vigilijus Jukna, Stasys Tumėnas, Rima Baškienė, Antanas Čepononis ir kiti parlamentarai.
Projektą įvertinęs Seimo kanceliarijos Teisės departamentas mano, kad dėl siūlomų įstatymo pataisų reikėtų gauti Vyriausybės išvadą, nes jų įgyvendinimas pareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų.
Šiuo metu laidojimo pašalpa Lietuvoje yra 8 bazinių socialinių išmokų dydžio (440 eurų). Šis dydis buvo nustatytas 2011 metų birželio mėnesį ir iki šiol nėra peržiūrėtas, tik indeksuojamas kasmet pasikeitus BSI dydžiui.
Mirus pensinio amžiaus asmeniui taip pat išmokamos 2 mirusio asmens pensijos ir tikslinė kompensacija, jei buvo nustatyti spec. poreikiai.
Kaip ELTA jau skelbė, šių metų birželio 20 d. už įstatymo pataisas, siūlančias didinti laidojimo pašalpą, balsavo 37 Seimo nariai, prieš buvo 6, susilaikė 48 parlamentarai. Projektas bendru sutarimu buvo grąžintas iniciatoriui tobulinti. Prieš laidojimo išmokos didinimą pasisakę politikai ragino atsakingiau galvoti apie valstybės pinigų naudojimą.
I. Gaižiūnas įvertino savivaldybių sprendimą sumažinti finansavimą švietimo pagalbai: tai nepriimtina
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas sako, kad 19-os savivaldybių sprendimas sumažinti finansavimą švietimo pagalbai, kai jį kasmet didina valstybė, yra nepriimtinas. Anot viceministro, dėl to šiuo metu vyksta nelengvos diskusijos.
„Turime apie trečdalį savivaldybių, kurios praėjusiais metais, lyginant su 2022-aisiais, sumažino finansavimą (švietimo pagalbai – ELTA). Pagrindinė priežastis, kurią mes matytume, yra tai, kad valstybė didina finansavimą švietimo pagalbai ir todėl savivaldybės jaučia, kad gali atsitraukti su savo finansavimu ir jo skirti mažiau“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė I. Gaižiūnas.
„Mums toks požiūris tikrai yra nepriimtinas. Tai viena iš priežasčių, kodėl su savivaldybėmis šiuo metu turime nelengvas diskusijas. Jos nėra linkusios prisiimti daugiau atsakomybės ar nusileisti tam tikrais klausimais“, – pabrėžė viceministras.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai vadovaujančios Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės teigimu, tikimasi rasti geriausią finansavimo modelį.
„Šiuo metu kai kurių profsąjungų yra inicijuota diskusija su savivaldybių asociacija, kaip panaudoti valstybės skiriamas lėšas, nes dabar tikrai nemaža lėšų dalis eina į savivaldybes ir jau jos paskirsto. Tačiau nuvažiuoji į konkrečią mokyklą ir ten sako, kad jiems trūksta mokytojų padėjėjų, nors pinigai tam yra skirti“, – spaudos konferencijos metu sakė ministrė.
„Iš kai kurių profsąjungų yra siūlymas, kad mokytojo padėjėjus finansuotų savivalda, o specialiuosius pedagogus ar švietimo pagalbos pedagogus finansuotų valstybė, lėšas skirdama tiesiai mokykloms. Būtų daugiau aiškumo, tačiau suprantu, kad savivalda nėra iki galo patenkinta (tokiu siūlymu – ELTA). (…) Galutinių sprendimų dar nėra. Viliuosi, kad bus rasti geriausi sprendimai“, – pridūrė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Ministerijos duomenimis, finansavimą švietimo pagalbai yra sumažinusios Akmenės r., Alytaus r., Anykščių r., Druskininkų, Joniškio r., Jurbarko r., Kauno r., Kazlų Rūdos, Kėdainių r., Kupiškio r., Molėtų r., Pakruojo r., Pasvalio r., Prienų r., Šakių r., Šiaulių r., Širvintų r., Tauragės ir Utenos rajonų savivaldybės.
G. Landsbergis tikina liksiąs Seime: įspėja apie didžiųjų partijų draugijoje prieglobstį randančias prorusiškas jėgas
Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis įspėja apie didžiųjų politinių partijų draugijoje prieglobstį randančias antisemitines, prorusiškas jėgas ir tikina, kad artėjančiuose Seimo rinkimuose spręsis Lietuvos kryptį nulemsiantys klausimai. Todėl konservatorius dar kartą ragina provakarietiškas politines partijas iš anksto apsibrėžti – kokių vertybių pagrindu bus formuojamos koalicijos.
„Nežinau, kodėl dar turėčiau sakyti atsakymą – dalyvauju Seimo rinkimuose, turiu vienmandatę. Organizuojame labai svarbią kampaniją, kurioje iš tikrųjų, mano vertinimu, spręsis tam tikri Lietuvos kryptį lemiantys klausimai“, – pirmadienį Adutiškio pasienio punkte žurnalistams sakė G. Landsbergis, paklaustas, ar po Seimo rinkimų ketina likti parlamente.
„Aš tikrai turiu abejonių, ar esant tam tikram rinkėjų pasirinkimui, mes galėsime užtikrinti vakarietišką Lietuvos kryptį. Matome, kad antisemitinės politinės jėgos (…) kartais netgi prorusiškos arba antiukrainietiškos, jos sulaukia pasitikėjimo, jos randa prieglobstį didžiųjų partijų draugijoje, nepaneigiant, kad tos partijos gali formuoti koaliciją“, – akcentavo jis.
Todėl politikas dar kartą ragina visas provakarietiškas politines jėgas iš anksto aiškiai apsibrėžti raudonąsias linijas formuojant koalicijas.
„Manau, kad tai yra iš tikrųjų pavojingas precedentas. Ir šiandien, man rodos, kad visos už demokratinę, laisvą, provakarietišką Lietuvą politinės jėgos turėtų labai aiškiai pasakyti, kokios koalicijos bus, kaip jos bus formuojamos, kokių vertybių pagrindu jos bus formuojamos. Aš manau, kad čia Tėvynės sąjunga turi labai svarbų uždavinį“, – pabrėžė jis.
G. Landsbergis jau anksčiau išsakė nuogąstavimą, kad artėjančių Seimo rinkimų aritmetika gali susidėlioti taip, jog naujoje valdančioje koalicijoje pirmuoju smuiku grieš ne socialdemokratų pirmininkė Vilija Blinkevičūtė, o „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.
ELTA primena, kad R. Žemaitaičio vadovaujama partija „Nemuno aušra“ pastaruoju metu dažnai minėta kaip viena iš tikėtinų naujos valdančiosios daugumos narių. Tokias kalbas sustiprino Seimo rinkimų favoritais laikomų socialdemokratų pirmininkė V. Blinkevičiūtė, užsiminusi, jog neatmestų galimybių formuoti valdančiąją koaliciją su „Nemuno aušra“.
Toks socialdemokratės pasisakymas buvo viešai sukritikuotas, akcentuojant, kad partijos „Nemuno aušra“ lyderis R. Žemaitaitis Konstitucinio Teismo buvo pripažintas dėl antisemitinių pareiškimų sulaužęs Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidęs Konstituciją. Po tokio KT verdikto, politikas pats atsisakė Seimo nario mandato.
Reaguodama į V. Blinkevičiūtės pasisakymą Seimo pirmininkė ir Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen pareiškė, kad nematytų savo politinės jėgos koalicijoje su „Nemuno aušra“, o konservatorių lyderis G. Landsbergis paragino centro kairėje ir dešinėje esančias partijas tartis ir taip po rudenį vyksiančių rinkimų užkirsti kelią radikalioms jėgoms pateikti į valdžią.
Švietimo ministrė įvertino siūlymą skirti baudas apie LGBTQ skelbiančioms ugdymo įstaigoms: ragina neskaldyti visuomenės
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako, kad Lietuvos regionų partijos siūlymas skirti 1 tūkst. eurų siekiančias baudas be raštiško tėvų sutikimo informaciją apie LGBTQ teikiančioms ugdymo įstaigoms, skaldo visuomenę. Politikus ji ragina nekurstyti aistrų, o atvirai kalbėti apie įvairialypiškumą.
„Norėčiau palinkėti politikams, nors jie ir turi teisę teikti įvairius pasiūlymus, užuot kursčius kažkokius susiskaidymus, padėti, paaiškinti, kad visuomenė yra įvairi“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Pasak jos, tokie racionalaus pagrindo neturintys Regionų partijos siūlymai yra tik priešrinkiminis triukas.
„Gyvenimo įgūdžių programoje nėra tų dalykų, apie kuriuos kalba Regionų partijos žmonės. Galbūt eigoje moksleiviams ir gali kilti įvairių klausimų, į kuriuos turi būti atsakyta. Tačiau tokios drastiškos priemonės? Suprantu, kad artėja rinkimai, bet jos tikrai signalizuoja prastus dalykus“, – sakė ministrė.
„Tuomet uždrauskime vaikams žiūrėti žinias, lankytis kultūriniuose renginiuose ar dar kažkur, kur matome įvairią visuomenę“, – ironizavo ji.
Regionų frakcijos siūlymus neigiamai vertinanti Eltai sakė ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Anot jos, tai prilygsta kovai su nematomais priešais.
ELTA primena, kad rugpjūčio pradžioje buvo užregistruotas Regionų partijos pirmininko Jono Pinskaus sudarytas Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo papildymas. Šia pataisa apibrėžiamas draudimas ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklose nepilnamečiams be tėvų raštiško sutikimo skleisti bet kokią informaciją, susijusią su kita, nei heteroseksualia, orientacija.
Projektą įregistravę Seimo nariai taip pat teikė ir Administracinių nusižengimų kodekso papildymą. Siūlomame kodekso straipsnyje numatoma, kad ugdymo įstaigos, pirmą kartą pažeidusios įstatymą, galėtų būti baudžiamos nuo 100 iki 300 eurų siekiančiomis baudomis. Įvykdžius pakartotinį pažeidimą, bauda siektų ir 1 tūkst. eurų.
Pagal šiuo metu galiojantį Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą, neigiamą poveikį daro tokia informacija, „kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.
Auga sergamumas kokliušu: fiksuota daugiau kaip 350 ligos atvejų
Lietuvoje aktyviai auga sergamumas kokliušu. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologės Daivos Razmuvienės teigimu, šiemet jau yra diagnozuota daugiau kaip 350 ligos atvejų.
„Šiais metais fiksuojamas didesnis sergamumas kokliušu ir iki šios dienos turime daugiau kaip 350 vaikų, paauglių ir suaugusių, susirgusių kokliušu. Paprastai per metus buvo registruojama po 7–10 atvejų“, – LRT radijui teigė D. Razmuvienė.
NVSC atstovė pažymi, kad sergamumo augimas kokliušu nėra neįprastas. Pagal ilgamečius stebėjimus, sergamumas šia liga padidėja kas kelis metus, tačiau didžiausia problema – mažėjančios skiepijimo apimtys.
„Šiais metais, per 8 mėnesius, jau (fiksuotas – ELTA) didelis sergamumo skaičius ir, panagrinėjus atskiras tam tikrų apskričių savivaldybes, pamatysime, kad skiepijimo apimtys nuo kokliušo yra ganėtinai žemos. Tai reiškia, kad lieka labai didelis skaičius vaikų nepaskiepytų“, – nurodė ji.
Epidemiologės teigimu, pavojingiausi ligos atvejai ir simptomatika dažniausiai pasireiškia kūdikiams bei besilaukiančioms moterims, tačiau nepaisant to, skiepijimosi apimtys šioje grupėje vis tiek nėra didelės.
„Iki šios dienos turime beveik 100 susirgusių iki trijų metų vaikų, jų tarpe – tik 10 proc., kurie buvo nepilnai paskiepyti. Nėščioms moterims taip pat labai pavojingas kokliušas, kaip ir kitos infekcijos. Jos nuo praėjusių metų yra skiepijamos nemokai, tačiau aktyvumas neščiųjų vis tiek nėra labai aktyvus“, – kalbėjo D. Razmuvienė.
NVSC duomenimis, pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo kokliušo skiepijami 2, 4, 6 mėnesių kūdikiai, sustiprinančiomis dozėmis skiepijami 1,5 metų, 6–7 metų ir 15–16 metų vaikai.
Kokliušo inkubacinis periodas trunka 5–21 dieną (dažniausiai 7–10), bet gali užsitęsti iki 42 dienų. Ligai būdingi bendri peršalimo simptomai, kosulio priepuoliai, sukeliantys vėmimą ar netgi kvėpavimo sustojimą.
Kokliušas labai greitai plinta artimo kontakto metu, žmogui kosėjant, čiaudėjant.
Darbo užmokestis „ant popieriaus“ šalyje per 2024 m. antrąjį ketvirtį išaugo 1,6 proc.: siekia beveik 2,2 tūkst. eurų
Vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius darbuotojo mokesčių) darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2024 m. antrąjį ketvirtį sudarė 2196,4 eurų ir, palyginti su š. m. pirmuoju ketvirčiu, išaugo 1,6 proc., praneša Valstybės duomenų agentūra. Viešajame sektoriuje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sudarė 2331,5 eurų ir buvo 3,6 proc. didesnis, privačiajame – 2141,4 eurų ir buvo 0,8 proc. didesnis.
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2024 m. antrąjį ketvirtį išaugo daugelyje veiklų nuo 0,3 (statybos) iki 5,8 proc. (žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės), o sumažėjo administracinės ir aptarnavimo, elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo, finansinėje ir draudimo veiklose (atitinkamai 0,3, 0,9 ir 2,5 proc.).
Vidutinis mėnesinis neto (atskaičius darbuotojo mokesčius) darbo užmokestis šalies ūkyje sudarė 1352,9 eurų ir, palyginti su š. m. pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 1,5 proc. Viešajame sektoriuje jis sudarė 1429,8 eurų ir buvo 3,4 proc. didesnis, privačiajame – 1323,2 eurų ir buvo 0,6 proc. didesnis.
Realusis darbo užmokestis 2024 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2024 m. pirmuoju ketvirčiu, šalies ūkyje padidėjo 1,1 proc., viešajame sektoriuje buvo 3 proc. didesnis, privačiajame – padidėjo 0,2 proc. Darbo užmokesčio pokyčiams įtakos turėjo sezoniniai svyravimai ir kitos priežastys.
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2024 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu, šalies ūkyje padidėjo 9,8 proc., viešajame sektoriuje – 11,6 proc., privačiajame – 9 proc. Užmokestis per metus padidėjo visose ekonominės veiklos rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose nuo 7,6 proc. (finansinės ir draudimo) iki 12 proc. (švietimo).
Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis per metus šalies ūkyje padidėjo 9 proc., viešajame sektoriuje – 10,7 proc., privačiajame – 8,4 proc. Realusis darbo užmokestis 2024 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu, šalies ūkyje padidėjo 8,6 proc., viešajame sektoriuje – 10,3 proc., privačiajame – 8 proc.
Realiojo darbo užmokesčio padidėjimą lėmė spartesnis nei vartotojų kainų neto darbo užmokesčio augimas. Darbo užmokesčio pokyčiams įtakos turėjo nuo 2024 m. sausio 1 d. padidinta minimalioji mėnesinė alga, padidinti biudžetinių įstaigų darbuotojų minimalieji pareiginės algos koeficientai, pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka ir kitos priežastys.
Vidutinis darbuotojų skaičius 2024 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su š. m. pirmuoju ketvirčiu, šalies ūkyje padidėjo 0,2 proc. (2 652 darbuotojais), viešajame sektoriuje – 0,5 proc. (1 766 darbuotojais), privačiajame sektoriuje – 0,1 proc. (885 darbuotojais).
Vidutinis darbuotojų skaičius 2024 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu, šalies ūkyje padidėjo 16,3 tūkst. (1,2 proc.): viešajame sektoriuje – 4,6 tūkst. (1,3 proc.), privačiajame sektoriuje – 11,6 tūkst. (1,2 proc.). Labiausiai (3,8 tūkst. darbuotojų) privačiajame sektoriuje vidutinis darbuotojų skaičius išaugo žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo veikloje.
Lietuva ruošiasi eksportuoti vištieną į JAV
Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) pradėjo procedūrą dėl lietuviškos apdorotos vištienos produktų eksporto leidimo, penktadienį pranešė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).
„JAV patvirtinimo laukėme ilgiau nei dešimt mėnesių. Tik reikia nusiteikti, procesas bus ilgas. Mėsos produktų patvirtinimas į JAV užtruko daugiau kaip 8 metus. To neišvengsime ir šįkart. Reikės įrodyti, kad VMVT vykdoma kontrolė atitinka JAV reikalavimus“, – pranešime cituojama VMVT vadovė Audronė Mikalauskienė.
Pasak VMVT, į JAV atsakingas institucijas dėl vištienos eksporto galimybių kreiptasi praėjusių metų lapkritį, o šių metų rugpjūčio pradžioje sulaukta atsakymo, kad eksporto leidimo gavimo procesas gali būti pradėtas.
„Esame pirmame iš šešių JAV taikomų etapų link leidimo gavimo. Tačiau tai išskirtinė rinka, tik joje sprendimas apie ketinimą įtraukti naują šalį į paukštienos gaminių eksportuotojų sąrašą teikiamas visuomenės pastaboms. Turint omenyje, kad JAV labai aktyviai veikia paukštienos augintojai ir asociacijos, turinčios galią daryti įtaką sprendimams, teigiamos audito išvados nebūtinai gali lemti rinkos atvėrimą. Taigi proceso sėkmė priklauso ir nuo pačių įmonių, jų reputacijos, nuolatinio ir atsakingo reikalavimų laikymosi“, – pažymėjo A. Mikalauskienė.
Šiuo metu Lietuvos gamintojai į JAV eksportuoja tam tikrų kategorijų pieno, žuvies, kiaušinių produktus, taip pat jautienos gaminius. Suderintas ir kiaulienos gaminių eksporto leidimas, tačiau JAV jį laikinai apribojo dėl afrikinio kiaulių maro plitimo.
VMVT duomenimis, daugiausia paukštienos JAV importuoja iš Čilės, Kanados ir Meksikos. Pagrindinė Europos Sąjungos (ES) paukštienos eksportuotoja į JAV šiuo metu yra Lenkija.
Tuo metu pagrindinės lietuviškos paukštienos eksporto kryptys yra Vietnamas, Uzbekistanas, Kirgizija, Didžioji Britanija, Prancūzijos Polinezija, Gambija, Mozambikas, Siera Leonė, Japonija, Albanija, P. Korėja, Tadžikistanas, Moldova, N. Kaledonija, Beninas, Kongo Demokratinė Respublika.
Pirmąjį metų pusmetį Darbo ginčų komisijos gautų prašymų skaičius išaugo 28 proc.
Pirmąjį metų pusmetį Darbo ginčų komisija (DGK) gavo apie 28 proc. daugiau prašymų nei 2023 m. tuo pačiu metu. Taip pat apie 28 proc. padaugėjo prašymuose keltų ir išnagrinėtų reikalavimų skaičius.
DGK duomenimis, dažniausias reikalavimas (apie 75 proc.) – nesumokėtas darbo užmokestis. Antroje vietoje – ginčai dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, trečioje – neturtinės žalos atlyginimas.
Kaip informavo VDI Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė, apie 35 proc. (2023 m. I pusm. – 43 proc.) reikalavimų buvo visiškai arba iš dalies patenkinti, o apie 17,5 proc. (2023 m. I pusm. – 12,4 proc.) – atmesti.
Skyriaus vedėja pažymi, kad daugiausia prašymų nagrinėta su transporto ir saugojimo veiklos sektoriaus įmonėmis bei su statybos veiklos sektoriaus įmonėmis, palyginti su 2023 m. I pusmečiu, daugiau nei dvigubai išaugo užsieniečių prašymų skaičius – dažniausiai kreipėsi Baltarusijos (gauti 358 prašymai) ir Ukrainos (gauta 230 prašymų) šalių piliečiai, nemažai gauta prašymų iš Uzbekistano (121 prašymas), Tadžikistano (118 prašymų), Kirgizijos (109 prašymai) ir Kazachstano šalių piliečių (41 prašymas).
Iš viso DGK per pusmetį priėmė sprendimų dėl 6 948 192 Eur išieškojimo.
6 817 393 Eur buvo priimta darbuotojų naudai, o 130 799 Eur – darbdavių naudai. Palyginti su 2023 m. I pusmečiu, DGK nurodytos sumokėti sumos išaugo, kaip ir 2023 m. I pusm., – apie 1,3 karto.
Aptariamu laikotarpiu DGK pateikė 129 tarnybinius pranešimus (2023 m. I pusm. – 108) VDI teritoriniams skyriams dėl konkrečių darbdavių patikrinimų ir galimo administracinių poveikio priemonių taikymo.
Teismuose nagrinėta apie 4,7 proc. (2023 m. I pusm. – apie 4 proc.) DGK išnagrinėtų darbo bylų. Pagal gautus teismų sprendimus matyti, kad apie 73 proc. teismai priėmė iš esmės tokius pačius sprendimus, kaip ir DGK.
Parengta pagal ELTA ir „Dzūkų žinių” informaciją