Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.
G. Nausėda įvertino A. Kubiliui skirtą eurokomisaro portfelį: jis priderintas prie mūsų prioritetų
Prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad saugumo, gynybos pramonės ir kosmoso eurokomisaro portfelis buvo priderintas tiek prie Andriaus Kubiliaus asmenybės, tiek ir prie Lietuvos prioritetų. Šalies vadovas pabrėžia, kad gynybos pramonės plėtra Lietuvai yra ypač svarbi.
„Aš manau, kad šio portfelio pasiūlymas buvo priderintas prie Andriaus Kubiliaus asmenybės. Manau, kad jis priderintas ir prie mūsų prioritetų, kadangi Lietuva iš tikrųjų yra valstybė, kuri labai atsakingai, rimtai žiūri į savo saugumą“, – Pabradėje žurnalistams teigė G. Nausėda.
„Aš manau, kad iš dalies tai yra ir ekonominis portfelis. Ir turbūt beveik joks komisaro portfelis nėra taip lengvai identifikuojamas kaip užsienio politikos ar ekonominis – kadangi yra ir tokių, ir tokių aspektų“, – sakė prezidentas.
G. Nausėda taip pat akcentavo gynybos pramonės svarbą.
„Žinoma, komisaras nespręs konkrečiai gynybos pramonės klausimų. Vis dėlto, komisaro nuostatos, komisaro planai, vizijos bus labai svarbus mūsų ES strateginės autonomijos aspektas. Nes šį terminą, kurį kažkada paleido į apyvartą Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas, mums riekia užpildyti turiniu ir labai aiškiai apibrėžti strateginę autonomiją“, – sakė prezidentas.
„Europos strateginė autonomija yra ne apie mūsų mažesnį dėmesį didžiausiam sąjungininkui – Jungtinėms Amerikos Valstijoms. Strateginė autonomija yra apie mūsų didesnės atsakomybės prisiėmimą už mūsų pačių saugumą“, – pridūrė jis.
Šalies vadovas tikino manąs, kad A. Kubilius gynybos pramonės eurokomisaro pareigose gali nuveikti tiek Lietuvai, tiek ir Europos Sąjungai svarbių darbų.
„Linkiu būsimam komisarui (…) didžiausios sėkmės. Dirbsime tampriai ir tikrai tikiu, kad jis gali šitame poste nuveikti dalykų, naudingų ne tik Lietuvai, bet ir visai Europos Sąjungai“, – pabrėžė jis.
ELTA primena, kad Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen antradienį pristatė naująją EK narių komandą ir politikos sritis arba „portfelius“, kuriems ji prašys vadovauti per ateinančius penkerius metus.
Lietuvos nominuotam europarlamentarui A. Kubiliui paskirtas Saugumo, gynybos pramonės ir kosmoso (angl. defence and space) eurokomisaro portfelis.
LKF prezidentu tapo M. Balčiūnas
Lietuvos krepšinio federacija (LKF) turi naują prezidentą. 3 metus Lietuvos krepšiniui vadovavusį politiką, buvusį Seimo pirmininką Vydą Gedvilą antradienį pakeitė LKF generalinio sekretoriaus pareigas iki šiol užėmęs Mindaugas Balčiūnas.
LKF ataskaitos ir rinkimų konferencijoje naująjį prezidentą rinko 150 balso teisę turintys šalies krepšinio bendruomenės nariai, balsavime dalyvavo 148 iš jų. Rinkimuose slaptu balsavimu M. Balčiūnas surinko 84 balsus ir įveikė konkurentą, buvusį krepšininką Robertą Javtoką, kuris gavo 63 balsus.
Lietuvoje žemiau skurdo rizikos ribos gyvena penktadalis žmonių
589 tūkst. žmonių Lietuvoje gyvena žemiau skurdo rizikos ribos, teigia Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė. Anot jos, statistika iš esmės nesikeičia nuo metų, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, o skurdo rizikos riba pernai siekė 564 eurus.
„Lietuvoje skursta kas penktas gyventojas. Ši statistika nelabai keičiasi nuo įstojimo į Europos Sąjungą. 20,6 proc. Lietuvos gyventojų gyvena žemiau skurdo rizikos ribos, o vienam asmeniui skurdo rizikos riba 2023 m. siekė 564 eurus. Statistika yra už 2022 m., ji vėluojanti, bet naujausia, kurią turime“, – antradienį Skurdo ir socialinės atskirties apžvalgos pristatymo metu kalbėjo A. Adomavičienė.
„Jeigu žiūrėtume, kaip skurdo rizika pasiskirsto tarp amžiaus ir lyties, tai moterų, gyvenančių žemiau skurdo rizikos ribos, yra daugiau. Ypač išsiskiria pensinio amžiaus moterys. (…) Pagrindinės priežastys yra tai, kad moterys dirbo mažiau kvalifikuotus darbus, gavo mažesnį atlyginimą ir atitinkamai jų mažesnė pensija. Taip pat jų gyvenimo amžius ilgesnis“, – tikino ji.
A. Adomavičienė aiškino, kad su didele skurdo rizika susiduria pensininkai, vieni gyvenantys asmenys, vieniši tėvai, auginantys vaikus. Nors, pasak jos, vaikų skurdo rizika pastaraisiais metais mažėja, tačiau rodiklis išlieka aukštas.
„Labiausiai pažeidžiamos grupės iš esmės nepasikeitė, deja, dar labiau padidėjo bedarbių skurdo rizikos lygis. Į šią statistiką įeina ir žmonės su negalia, tai grupės truputį persipina. Pensininkai irgi susiduria su didele skurdo rizika, vieni gyvenantys asmenys, (…) taip pat su sunkumais susiduria vieniši tėvai, vieni patys auginantys vaikus“, – sakė Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė.
„Vaikų skurdo rizika pastaraisiais metais mažėja, (…) matome, kad įvestos tam tikros priemonės ir valingi sprendimai padėjo išspręsti šią problemą. Nepaisant to, kad vis dar labai didelis skaičius vaikų gyvena žemiau skurdo rizikos ribos, bendrai rodiklis yra pagerėjęs“, – tvirtino ji.
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė taip pat pridūrė, kad pernai pablogėjo ir materialinio nepritekliaus rodiklis. Anot jos, 11 proc. žmonių neturi galimybės pilnavertiškai maitintis.
„2023 m. materialinis nepriteklius irgi pablogėjo. Net 11 proc. žmonių teigia, kad neturi galimybės pilnavertiškai maitintis. (…) Jeigu pažiūrėtume į pačių mažiausių pajamų žmonių grupę, tai beveik 30 proc. teigia, kad jiems trūksta pinigų maistui ir tai nulėmė milžiniška infliacija, kuri paveikė mažiausias pajamas gaunančius žmones“, – teigė A. Adomavičienė.
„Nepaisant ekonominio augimo, pačių pažeidžiamiausių visuomenės žmonių situacija negerėja, drįsčiau sakyti, kad net prastėja jų realus pragyvenimo lygis“, – pažymėjo ji.
Balandžio mėnesį Valstybės duomenų agentūra skelbė, kad skurdo rizikos lygis 2023 metais šalyje sudarė 20,6 proc. ir, palyginti su 2022 m., sumažėjo 0,3 procentinio punkto.
Ministerija patvirtino naują žvyrkelių programą: planuoja išasfaltuoti 750 km šalies kelio ruožų
Susisiekimo ministerija antradienį patvirtino bendrovės „Via Lietuva“ parengtą 425 mln. eurų vertės žvyrkelių programą. Ją įgyvendinus, šalyje būtų išasfaltuota 750 km žvyrkelių, o neasfaltuotų kelių liktų tik apie penktadalį.
„Dabar neasfaltuotų valstybinių kelių Lietuvoje yra apie 25 proc., o įgyvendinus šią programą, jų turėtų likti apie penktadalį. Lėšų asfaltuoti valstybinius žvyrkelius, priklausomai nuo bendro kelių finansavimo, gaus visos savivaldybės, darbai numatyti 193 kelio ruožuose visoje šalyje“, – pranešime teigė susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Anot ministerijos, iki spalio vidurio planuojama patvirtinti ir rekonstruotinų ir remontuotinų rajoninių kelių ruožus, kurie bus papildomai įtraukti į žvyrkelių programos apimtį. Jie šioje programoje sudarys papildomus 95 km. Kartu ir kelių su žvyro danga ruožais per visą programos laikotarpį bus sutvarkyta beveik 850 km valstybinės reikšmės rajoninių kelių.
Ministerijos duomenimis, praėjusios programos vykdymo metu 2018–2024 metais visoje šalyje buvo išasfaltuota daugiau kaip 1 400 km žvyrkelių už 522,6 mln. eurų.
Šiuo metu Lietuvoje iš viso yra daugiau nei 5 tūkst. km kelių su žvyro danga. Siekiama, kad iki 2035 m. žvyrkelių dalis sudarytų ne daugiau kaip 18,31 proc. bendro valstybinės reikšmės kelių ilgio.
Šiemet 2–7 metų amžiaus vaikai nuo gripo bus skiepijami nemokamai
Šį rudenį Lietuvoje stebint kiek padidėjusį sergamumą ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, sveikatos priežiūros specialistai pripažįsta, kad vis dažniau šiomis ligomis serga ir vaikai. Todėl šį sezoną 2–7 metų amžiaus vaikai, kaip ir kitos rizikos grupės, nuo gripo bei Covid-19 bus skiepijami nemokamai, antradienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).
„Sezoninio gripo vakcina rekomenduojama skiepytis kasmet, nes gripo virusai keičiasi ir mutuoja. Tokia pati situacija yra ir su Covid-19 liga“, – antradienį žurnalistams teigė SAM Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskienė, pažymėdama, kad nuo Covid-19 nemokamai gali skiepytis visi Lietuvos gyventojai.
Ji pažymi, kad nuo abiejų ligų skiepijama viena atnaujintos vakcinos doze šiam sezonui.
„Nuo Covid-19 ligos galima pasiskiepyti bet kurioje gydymo įstaigoje. Jei norima pasiskiepyti nuo gripo nemokamai, tokiu atveju rekomenduojame kreiptis į gydymo įstaigą, kurioje asmuo yra prisirašęs. Vienu metu galima pasiskiepyti abiejomis vakcinomis, tą rekomenduoja ir Lietuvos infektologų draugija“, – sako G. Megelinskienė.
„Vaikai – tai yra rizikos grupė, įtraukta vien todėl, kad apsaugotume šią grupę. Nes visoje Europoje vaikų skiepijimo apimtys nėra didelės. Lietuvoje nuo sezoninio gripo vidutiniškai pasiskiepija 2 proc. vaikų. Tai yra labai mažai. (…) Tai nesudaro pakankamos apsaugos, kad liga neplistų“, – teigė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Greta Gargasienė.
SAM primena, kad rizikos grupėms priskiriami 65 metų amžiaus ir vyresni asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis, socialinės globos ir slaugos įstaigų gyventojai, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, nėščiosios bet kuriuo nėštumo laikotarpiu bei nuo šio rudens ir 2–7 metų amžiaus vaikai.
SAM duomenimis, šiemet nuo koronaviruso jau pasiskiepijo 189 asmenys. Iš viso šiemet Lietuvą pasieks 135 tūkst. „Comirnaty“ vakcinų nuo Covid-19 ligos ir virš 200 tūkst. vakcinų nuo gripo, antradienį teigė G. Megelinskienė.
Praėjusią savaitę Lietuvoje fiksuota virš 4 tūkst. Covid-19 atvejų ir 2 rizikos grupei priklausiusių asmenų mirtys, rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenys. Didžiausias sergamumas fiksuojamas Vilniaus miesto ir Kazlų Rūdos savivaldybėse, skelbia NVSC.
Tuo metu gripo sezonas įprastai prasideda 40-ąją metų savaitę – spalio pradžioje – ir trunka iki kitų metų 20 savaitės – gegužės pradžios, nurodo NVSC atstovai.
Apklausa: gyventojai vis prasčiau vertina šalies kelių būklę
Kelių būklę Lietuvos gyventojai vertina patenkinamai, bet prasčiau nei prieš metus ar dvejus, rodo šių metų liepą asociacijos „Lietuvos keliai“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa. Pagrindinė įvardijama problema – nusidėvėję keliai, o štai kelių priežiūrą, saugumą ir pralaidumą respondentai vertina palankiau.
Šalies gyventojų, kurie sako, kad Lietuvos keliams tvarkyti skiriamas finansavimas yra nepakankamas, skaičius nemažėja jau trečius metus iš eilės.
Apklausa atskleidė, kad kelių kokybę gyventojai vertina patenkinamai, bet prasčiau nei anksčiau. 39 proc. apklaustųjų Lietuvos kelių kokybę vertina patenkinamai, kita dalis pasiskirsto į dvi apylyges stovyklas: puikiai, labai gerai ar gerai (30 proc.) arba prastai ir labai blogai (31 proc.). Teigiamai dažniau vertina moterys ir aukštesnio išsimokslinimo apklaustieji. Patenkinamai – didmiesčių ir rajonų centrų gyventojai.
Prieš metus Lietuvos kelių vertinimas buvo palankesnis: 40 proc. sakė vertinantys patenkinamai, 45 proc. – teigiamai, 15 proc. – neigiamai. Prieš dvejus metus vertinimas taip pat buvo kiek geresnis nei šiemet: 41 proc. vertino patenkinamai, 35 proc. – teigiamai, 24 proc. – neigiamai.
Kelių tiesimą ir remontą lietuviai įvardija kaip vieną iš dešimties aktualiausių problemų šalyje. Ji rikiuojasi po, anot gyventojų, opesnių problemų, tokių kaip sveikatos apsaugos sistema, žmonių gyvenimo lygis, būtinųjų prekių ir komunalinių paslaugų kainos, pensijų sistema, nacionalinis saugumas, korupcija ir energetinė šalies nepriklausomybė, taip pat šalį valdančių politikų kompetencija.
Kaip pagrindinę valstybinės reikšmės (ne miestų) kelių problemą lietuviai įvardija nusidėvėjusius, laiku neremontuotus, neatnaujintus kelius (66 proc. apklaustųjų). Ta pati problema kaip pagrindinė buvo įvardyta ir pernai bei užpernai. Palyginti su pernai, išaugo dažnų remontų kaip problemos įvardijimas (nuo 25 iki 36 proc.).
Gyventojai labiau patenkinti kelių priežiūra žiemą (pernai ir užpernai bene pusė tai įvardijo kaip problemą, šiemet – 28 proc.). Lietuviai mažiau skundžiasi ir dėl pralaidumo – per mažo eismo juostų skaičiaus ar per siaurų kelių. Taip pat sumažėjo apklaustųjų, kurie kaip problemą įvardija tinkamai neprižiūrimus žvyrkelius, saugumą (atitvarai, nuovažos, apsisukimai ir kt.) ar ženklinimą.
Neliko nepastebėti avarinės būklės tiltai – ši problema šiemet įvardijama dažniau: nuo 14 ir 15 proc. pernai ir užpernai iki 20 proc. respondentų šiemet. Nepakankamą finansavimą Lietuvos keliams tvarkyti kaip problemą įvardija 27 proc. apklaustųjų. Tokios pačios tendencijos buvo ir pernai bei dar ankstesniais metais.
Trečius metus iš eilės kaip svarbiausias Lietuvos kelių aspektas įvardijamas saugumas keliuose, bet šiemet – kur kas dažniau nei pernai ar užpernai (atitinkamai 67 proc., 55 proc. ir 56 proc.).
Taip pat toliau auga kelių priežiūros (sniego valymo, kelių barstymo, duobių lopymo ir kt.) svarba: nuo 43 proc. užpernai, 59 proc. pernai iki 61 proc. šiemet. Kaip ir kelių tiesimo kokybė, žvyrkelių asfaltavimas, kelių statybos, remonto ir priežiūros sistemos skaidrumas, leidžiamas greitis – šie aspektai taip pat dažniau įvardijami kaip svarbūs.
Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atlikta šių metų liepą asociacijos „Lietuvos keliai“ užsakymu, apklausti 18–74 metų 1 007 Lietuvos gyventojai. Apklausą atliko „Spinter tyrimai“.
Sociologinių tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas tvirtina, kad kelių problematika patenka į visuomenės „opulių dešimtuką“. Anot jo, gyventojams keliai yra svarbus, kasdien naudojamas dalykas, o nepasitenkinimas jų kokybe – augantis.
„Keliai patenka į opulių dešimtuką, yra garbingoje dešimtoje vietoje. Galima pajuokauti, kad kelių tiesimas, remontas, kokybė yra tiek pat svarbu, kiek valdančiųjų šalies politikų kompetencija. Nenuvertina gyventojai kelių svarbos, tai kasdien naudojamas dalykas“, – spaudos konferencijos metu teigė I. Zokas.
„Jeigu kalbame apie kokybę, kad yra vietos, kur gerėti. Visi esame tos infrastruktūros naudotojai, tad rezultatai labai nestebina“, – pažymėjo jis.
Kelių sektoriui šių metų valstybės biudžete skirti 872 mln. eurų. Kelių priežiūros ir plėtros programoje (KPPP) numatyti 583 mln. eurai, iš laikinojo solidarumo įnašo – 130,5 mln. eurų. Dar beveik 159 mln. eurų numatyti iš ES finansinės paramos.
Seimo rinkimuose dalyvauja 25 milijonieriai, turtingiausias — Lietuvos žaliųjų partijos narys R. Lapinskas
Seimo rinkimuose parlamentaro mandato siekia 25 milijonieriai. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, turtingiausias kandidatas į Seimą – Lietuvos žaliųjų partijos atstovas Remigijus Lapinskas, kurio turtas yra įvertintas per 9 mln. 573 tūkst. eurų. Į sąrašą patenka ir žinomi politikai – Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas, partijos „Laisvė ir teisingumas“ lyderis Artūras Zuokas, prezidento rinkimuose sėkmę bandęs advokatas Ignas Vėgėlė, Seimo nariai Valdemaras Valkiūnas, Gintautas Paluckas, Arminas Lydeka, Kazys Starkevičius.
Lietuvos žaliųjų partijos sąraše į Seimą 114 numeriu kandidatuojančio R. Lapinsko deklaruoto turto vertė siekia 9 mln. 573 tūkst. Politiko privalomas registruoti turtas sudaro per 1 mln. 233 tūkst. eurų, vertybiniai popieriai, meno kūriniai, juvelyriniai dirbiniai – per 8 mln. 103 tūkst. eurų, o piniginės lėšos – per 236 tūkst. eurų.
Šis politikas taip pat yra suteikęs paskolų už 2 mln. 348 tūkst. eurų, o gavęs – už 73 tūkst. eurų.
Antrasis pagal turtą į Seimą kandidatuojančių milijonierių sąraše – „Taikos koalicijos“ sąrašo lyderis V. Uspaskichas. Jo deklaruojamo turto vertė siekia 9 mln. 501 tūkst. eurų.
V. Uspaskicho privalomas registruoti turtas vertinamas per 4 mln. 489 tūkst. eurų, vertybiniai popieriai – 1 mln. 201 tūkst. eurų, piniginės lėšos – 3 mln. 810 tūkst. eurų. Politikas taip pat yra suteikęs paskolų už 2 mln. 32 tūkst. eurų.
Trečiasis pagal deklaruotą turtą – „Nemuno aušros“ rinkiminiame sąraše 96 numeriu įrašytas advokatas Remigijus Jakštas. Šio kandidato turtas vertinamas 6 mln. 435 tūkst. eurų. Jo privalomas registruoti turtas sudaro 6 mln. 218 tūkst. eurų, o piniginės lėšos – 217 tūkst. eurų. Kandidatas taip pat yra gavęs paskolų už 403 tūkst. eurų.
Ketvirtoji tarp turtingiausių į Seimą kandidatuojančių politikų – 27 numeriu „Laisvės ir teisingumo“ partijos sąraše įrašyta Olga Kosenkova, sukaupusi turto už 5 mln. 151 tūkst. eurų. O turtingiausių Seimo rinkimų dalyvių penketuką užbaigia savarankiškai išsikėlęs Valdemaras Valkiūnas, kurio turtas įvertintas 4 mln. 893 tūkst. eurų.
Daugiau nei 3 mln. eurų turto yra sukaupusi ir Laisvės partijos kandidatė Laima Tikuišienė (3 mln. 352 tūkst. eurų), partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovas Antanas Juozas Zabulis (3 mln. 326 tūkst. eurų) ir „Nemuno aušros“ atstovas Dainoras Bradauskas (3 mln. 162 tūkst. eurų).
Taip pat į milijonierių sąrašą patenka „Nemuno aušra“ kandidatas Tomas Ambroza (2 mln. 664 tūkst. eurų), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatai Egidijus Gečas (2 mln. 569 tūkst. eurų), Igoris Malinauskas (2 mln. 166 tūkst. eurų), I. Vėgėlė (1 mln. 260 tūkst. eurų), Erlenda Turskienė (1 mln. 70 tūkst. eurų), Bronis Ropė (1 mln. 55 tūkst. eurų).
Sąraše įtraukti ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovai G. Paluckas (2 mln. 138 tūkst. eurų), Antanas Tenys (2 mln. 47 tūkst. eurų) bei Šarūnas Birutis (1 mln. 71 tūkst. eurų), taip pat Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovai Paulius Lukševičius (1 mln. 533 tūkst.) ir Kazys Starkevičius (1 mln. 3 tūkst. eurų), Liberalų sąjūdžio keliami kandidatai A. Lydeka (1 mln. 359 tūkst. eurų) bei Nijolė Guobienė (1 mln. 143 tūkst. eurų).
Į sąrašą patenka ir partijos „Laisvė ir teisingumas“ lyderis A. Zuokas (1 mln. 556 tūkst. eurų), su šios partijos sąrašu į Seimą siekiantis patekti Kęstutis Galdikas (1 mln. 30 tūkst. eurų), Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas Darius Ričkus (1 mln. 59 tūkst. eurų).
Daugiausiai milijonierių į Seimą bando patekti su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) – su šiuo sąrašu mandato siekia 5 šiame reitinge atsidūrę asmenys.
Savo ruožtu „Laisvė ir teisingumas kelia 4 milijonierius, „Nemuno aušra“ ir Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) – po 3, Lietuvos žaliųjų partija, Liberalų sąjūdis, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – po 2, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, „Taikos koalicija“, Laisvės partija po 1 į šį sąrašą patenkantį kandidatą.
Dar dviem kandidatams iki milijonieriaus statuso pritrūko vos kelių tūkstančių eurų.
Į šį sąrašą nepateko Tautos ir teisingumo sąjungos (centristų, tautininkų) kandidatas Gediminas Lipnevičius, kurio turtas sudaro 996 tūkst. eurų ir LVŽS parlamento rinkimuose keliamas kandidatas Gedas Adomavičius, deklaravęs 995 tūkst. eurų siekiantį turtą.
N. Grunskienė kreipėsi į Europos Parlamentą dėl P. Gražulio neliečiamybės panaikinimo
Generalinė prokurorė Nida Grunskienė pirmadienį kreipėsi į Europos Parlamento pirmininkę Robertą Metsolą, prašydama atšaukti šio Parlamento nario Petro Gražulio teisinį imunitetą, leidžiant jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę.
Tautos ir teisingumo sąjungos (centristų, tautininkų) pirmininkas P. Gražulis yra kaltinamasis Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, jam pareikšti kaltinimai dėl LGBTQ asmenų niekinimo.
Jis yra kaltinamas tuo, kad, būdamas Seimo nariu, 2022 m. gegužės 26 d. Seimo patalpose, pasibaigus Seimo posėdžiui dėl civilinės sąjungos įregistravimo, filmuojant ir į eterį transliuojant televizijų kameroms galimai viešai tyčiojosi ir niekino žmonių grupę – LGBT+ bendruomenės narius dėl jų seksualinės orientacijos.
Baudžiamojo proceso metu P. Gražulis turėjo teisinį imunitetą, tačiau Seimas 2023 m. lapkričio 16 d. davė sutikimą šį 2020–2024 m. kadencijos Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Nuo šių metų liepos 16 d. P. Gražulis yra Parlamento narys ir turi Parlamento nario teisinį imunitetą, kuris gali būti atšauktas tik Parlamento sprendimu.
Lietuvoje išrinktų Europos Parlamento narių statuso ir darbo sąlygų įstatymo 4 straipsnis nustato, kad Europos Parlamento narys Lietuvos Respublikos teritorijoje turi tokią pačią asmens neliečiamybę kaip ir Lietuvos Respublikos Seimo narys, jeigu Europos Sąjungos teisės normos nenumato kitaip.
„Kaltinamajam P. Gražuliui tapus Parlamento nariu ir nustatyta tvarka įgijus imunitetą, tolesnis baudžiamasis procesas (teisminis procesas) dėl jo būtų negalimas, jeigu Parlamentas, kaip kompetentinga institucija, neduotų leidimo patraukti Parlamento narį P. Gražulį baudžiamojon atsakomybėn (Baudžiamojo proceso kodekso 32 straipsnis)“, – teigia prokuratūra.
ELTA primena, kad rugsėjo pradžioje paaiškėjo, kad į Europos Parlamentą išrinkto ir kaltinimų LGBTQ asmenų niekinimu sulaukusio P. Gražulio byla kurį laiką nebus nagrinėjama – paaiškėjo, kad prokuratūra dar net nesikreipė dėl neliečiamybės panaikinimo. To priežastis – teismas sprendimą dėl pavedimo prokurorei birželį paskelbė, tačiau oficiali nutartis dėl tokio pavedimo nebuvo priimta, tokio įrašo nėra ir teismo posėdžių protokole.
Dar birželį kaltinimą palaikanti prokurorė buvo įpareigota kreiptis dėl leidimo patraukti Petrą Gražulį baudžiamojon atsakomybėn, tačiau vėliau ji pastebėjo, kad nėra priimta nutartis ir į teismo posėdžių protokolą šis faktas neįrašytas. Teismas rugsėjį rengė skubų posėdį šios klaidos ištaisymui.
P. Gražulio bylos nagrinėjimą Vilniaus apygardos teismas turėjo tęsti antradienį, rugsėjo 17 dieną, esant tokiai situacijai, šis posėdis atšauktas, bus paskirtas kitas posėdis.
Išrinkti įtakingiausi valstybės tarnautojai: tarp jų — D. Jauniškis, N. Grunskienė ir R. Požėla
Įtakingiausiais šalies tarnautojais ir pareigūnais šiemet išrinkti Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis, generalinė prokurorė Nida Grunskienė ir Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.
Ekspertų teigimu, pirmąją reitingo vietą ir toliau išlaiko VSD vadovas D. Jauniškis, antra – generalinė prokurorė N. Grunskienė, o trečias – policijos generalinis komisaras R. Požėla.
Tuo metu tolesnėse reitingo pozicijose įsitvirtino trys šalies prezidento Gitano Nausėdos vyriausieji patarėjai.
Šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys pakilo trimis pozicijomis aukščiau ir yra ketvirtas, prezidento patarėja Asta Skaisgirytė, nusileidusi viena pozicija žemiau, liko penkta, o didžiausią šuolį reitingo sąraše padarė Frederikas Jansonas, pakilęs 17 pozicijų ir užėmęs šeštą poziciją.
Į įtakingiausių tarnautojų ir pareigūnų dešimtuką, ekspertų vertinimu, taip pat pateko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Linas Pernavas, kadenciją baigęs Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys, Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
„Lietuvos įtakingiausieji 2024“ – išskirtinis dešimtus metus „Delfi“ vykdomas projektas, kurio metu renkami įtakingiausi asmenys šalyje. Tai yra tie, kurie turi didžiausios įtakos Lietuvos raidai, visuomenei ir sprendimų priėmėjams. Šešių dalių ciklas atskleidžia, kas šalyje yra įtakingiausi politikai, verslininkai ir ekonomistai, tarnautojai ir pareigūnai, visuomenininkai, žiniasklaidos bei popkultūros atstovai.
Parengta pagal ELTA ir „Dzūkų žinių“ informaciją