Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.
Seimas svarstys siūlymą leisti savivaldybėms lanksčiau planuoti kelių priežiūros darbus
Seimas antradienį po pateikimo pritarė socialdemokrato Eugenijus Sabučio iniciatyvai leisti savivaldybėms pačioms nuspręsti, kokio remonto reikia jų keliams.
Priėmus jo inicijuotas Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo įstatymo pataisas, savivalda galėtų pati priimti sprendimus, ar savo kelią remontuoti kapitališkai, ar užtenka paprasto remonto.
E. Sabučio nuomone, šis sprendimas leistų efektyviau panaudoti valstybės lėšas ir pagerinti kelių būklę visose savivaldybėse.
„Dabartinis reglamentavimas neleidžia savivaldybėms lanksčiau planuoti kelių priežiūros darbų. Siūlome atlaisvinti šiuos pančius ir vietoje privalomo kapitalinio remonto savivaldai leisti pačiai pasirinkti, kaip tvarkyti kelius. Taip būtų galima sutvarkyti gerokai daugiau kelių, nes paprastas remontas yra ženkliai pigesnis ir dažnai jo pakanka. Tokiu būdu būtų galima sutvarkyti tris kartus daugiau kelių ruožų“, – įsitikinęs E. Sabutis.
Kaip nurodoma dokumento aiškinamajame rašte, šiais metais savivaldybių vietinės reikšmės keliams buvo skirta tik 179 mln. eurų, tuo tarpu kokybės reikalavimų neatitinka per 42 proc. vietinės reikšmės kelių.
„Šių kelių sutvarkymui reikia virš 4 milijardų eurų. Skiriamas finansavimas neatliepia net minimalių poreikių. Ta sąlyga, kad pusė sumos turi būti skiriama kapitaliniam remontui, trukdo savivaldybėms sumaniau tvarkytis“, – pabrėžia E. Sabutis.
Kartu su juo įstatymo pataisas teikia Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Ričardas Juška ir jo nariai Guoda Burokienė, Rita Tamašunienė, Kęstutis Masiulis, Domas Griškevičius, Bronislovas Matelis, Kęstutis Navickas.
Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo įstatymo pataisas po pateikimo palaikė 42 parlamentarai, prieš buvo 1, susilaikė 18. Jas svarstys Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, vertins Vyriausybė, o gruodžio mėnesį įstatymo pataisų imsis naujos kadencijos Seimas.
Šiuo metu įstatyme numatyta, kad ne mažiau kaip 50 procentų KPPP finansavimo lėšų, skirtų savivaldybių valdomiems vietinės reikšmės keliams, turi būti naudojama turtui įsigyti – vietinės reikšmės keliams tiesti, rekonstruoti ir kapitališkai remontuoti.
Siūlymas dvigubai padidinti laidojimo pašalpą Seime įveikė pateikimo stadiją
Kadenciją baigiantis Seimas po pateikimo pritarė siūlymui dvigubai – nuo 440 iki 880 eurų padidinti laidojimo pašalpą.
Antradienį šią iniciatyvą jau antrą kartą Seimui pateikęs parlamentaras socialdemokratas Liudas Jonaitis sakė, kad valstybė galėtų daugiau prisidėti prie finansinės naštos, kurią patiria šeimos, netekusios artimo, sumažinimo.
„Akivaizdu, kad šiuo metu laidojimo pašalpa, kuri yra 440 eurai, yra per maža ir dėl to žmonės dažnai kreipiasi į savivaldybes, prašydami papildomos finansinės pagalbos“‘– pateikdamas projektą iš Seimo tribūnos sakė L. Jonaitis.
Kaip pastebi parlamentaras, laidotuvių išlaidos vidutiniškai sudaro apie 1700-2000 eurų.
Jeigu Seimas pritartų patobulintomis Paramos mirties atveju įstatymo pataisoms, laidojimo pašalpa didėtų nuo 8 iki 16 bazinių socialinių išmokų (BSI).
Seimo narys liberalas Eugenijus Gentvilas perspėjo, kad tokia įstatymo pataisa, pareikalausianti 23 milijonų eurų, gali tapti finansine „granata“ po būsimos socialdemokratų Vyriausybės pamatais.
„Ką jums sako Gintautas Paluckas, kaip galimas premjeras, Rasa Budbergytė, kuri gali tapti finansų ministre? Ar nesiūlo jums atsiimti šio projekto, kuris buvo opozicijos žaidimo dalis?“, – teiravosi E. Gentvilas.
„Mūsų frakcija pritaria šiam pasiūlymui“, – atsakė socialdemokratas L. Jonaitis.
Už laidojimo pašalpos padidinimą po pateikimo balsavo 40 Seimo narių, prieš buvo 1, susilaikė 16 parlamentarų.
Projektą svarstys Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, bus laukiama Vyriausybės išvados. Į parlamentinę salę, kurioje jau dirbs naujos kadencijos tautos atstovai, jis vėl atkeliaus gruodžio mėnesį.
Šiuo metu laidojimo pašalpa Lietuvoje yra 8 bazinių socialinių išmokų dydžio (440 eurų). Šis dydis buvo nustatytas 2011 m. birželio mėnesį, jis yra indeksuojamas kasmet pasikeitus BSI dydžiui.
G. Nausėda palaiko siekį normalizuoti diplomatinius santykius su Kinija: interesas turi būti abipusis
Šalies vadovas Gitanas Nausėda palaiko siekį normalizuoti Lietuvos diplomatinius santykius su Kinija. Prezidentūros teigimu, viliamasi, kad Pekinas pakeis savo poziciją ir šalių ambasadoriai grįš prie darbų abejose valstybėse. Tiesa, pažymi prezidento atstovai, kad interesas normalizuoti dvišalius santykius turi būti abipusis.
„Kinijos ir Lietuvos santykiai turėtų būti pagrįsti abipusės pagarbos principu ir tarptautiniais įsipareigojimais“, – komentare Eltai nurodė prezidento komunikacijos grupė.
„Prezidentas palaiko siekį normalizuoti diplomatinius Lietuvos ir Kinijos santykius, bet interesas normalizuoti santykius turi būti abipusis. Prezidentas tikisi, kad Kinija pakeis sprendimą dėl diplomatinio atstovavimo lygio sumažinimo ir ambasadoriai grįš dirbti abejose valstybėse“, – nurodoma atsakyme.
Visgi, pabrėžiama, kad palaikant ryšį su Kinija, tai nereikštų, jog kinta Lietuvos pozicija Taivano atžvilgiu.
„Diplomatinių santykių su Kinija palaikymas nereiškia, kad Lietuvai reikėtų atsisakyti prekybinių-ekonominių santykių su Taivanu“, – pažymi Prezidentūra, reikšdama lūkestį ir dėl Kinijos požiūrio į karą Ukrainoje.
„Lietuva tikisi, kad Kinija, kaip JT Saugumo Tarybos narė, nerems Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą, bet prisidės prie šio karo sustabdymo“, – priduria šalies vadovo atstovai.
Klausimas dėl Lietuvos santykių su Kinija grįžo į dėmesio centrą po to, kai Seimo rinkimus laimėjusių socialdemokratų kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas pareiškė, jog reikėtų gerinti dvišalį kontaktą su Pekinu.
„Jeigu Kinija nuspręs atsiųsti savo ambasadorių, mes tikrai tam neprieštarausime. Ir mes lygiai taip pat galime siųsti savo ambasadorių ir atkurti diplomatinius santykius tokiame lygmenyje. Jokių išskirtinių nuolaidų ar kažkokių dalykų naujoje Vyriausybėje nenumatome“, – jau anksčiau užsiminęs apie perspektyvas gerinti santykius su Pekinu, antradienį Seime žurnalistams sakė G. Paluckas.
Be to, LSDP programoje pabrėžiama, kad Kinija kelia iššūkių saugumui ir užsienio politikai. Tačiau socialdemokratai akcentavo, kad santykius su Pekinu reikia normalizuoti.
2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivano atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.
Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuomet šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas Europos Sąjungos valstybes. Tačiau Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
Europine geležinkelio vėže į Kauną atgabenta 220 „Škoda“ automobilių
Šią savaitę atliktas pirmasis lengvųjų automobilių pervežimas vien europine vėže. Jo metu iš Čekijos į Palemoną 22 automobilinių vagonų traukiniu atgabenta 220 naujų „Škoda“ lengvųjų automobilių, skirtų Baltijos šalių rinkai.
„Šis projektas – „LTG Cargo“ komandos darbo plečiant pervežimų geografiją ir siekiant strateginio tikslo – tarptautinių pervežimų augimo, rezultatas. Svarbu ir tai, kad tokiam kiekiui lengvųjų automobilių, kuris buvo pervežtas vienu traukiniu, būtų prireikę 25-30 keliais važiuojančių autovežių, tad tai – ne tik tvarus, bet ir konkurencingas logistikos sprendimas“, – pranešime cituojama „LTG Cargo“ generalinė direktorė Eglė Šimė.
Šis projektas įgyvendintas su partneriais – pervežimą geležinkeliais Čekijoje vykdė „ČD Cargo“, o automobilių paskirstymu iš terminalo Palemone į galutines lokacijas rūpinosi lietuvių bendrovė „AV Terminal“.
Nuo išvykimo stoties Čekijoje iki Palemono krovinys geležinkeliu vyko standartine europine (1435 mm) vėže, o 1000 km kelionė įveikta per 50 valandų. Nuo Čekijos sienos iki Mockavos per Lenkiją projektinį krovinį gabeno „LTG Cargo“ dukterinė bendrovė „LTG Cargo Polska“.
V. Čmilytė-Nielsen: kol kas negaliu pasakyti, kad tikrai dirbsime opozicijoje
Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia kol kas negalinti konstatuoti, kad jos vadovaujama partija ateinančią kadenciją dirbs opozicijoje.
„Negaliu pasakyti kol kas šito. Situacija yra tokia, kad natūralu, socialdemokratai ieško sprendimų, matome, kad ta paieška nėra tokia lengva – bent 5 variantai įvairių daugumų pas juos yra. Tai žiūrėsime, kaip jie apsispręs“, – antradienį Seime žurnalistams teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Ji akcentuoja, kad liberalai ir toliau tvirtai laikosi pozicijos, jog nedirbs koalicijoje, kurioje bus „valstiečiai“ arba „Nemuno aušra“.
„Liberalai labai atvirai ir aiškiai komunikavo apie savo galimas pozicijas koalicijos atžvilgiu po pat pirmojo turo. Tai yra natūralu, kad liberalai bet kokią centro kairės koaliciją smarkiai patemptų į liberalią pusę. Todėl mes tikrai nebūtume tokie lengvi partneriai“, – sakė liberalų lyderė.
„Tai čia, matyt, socialdemokratams apsisprendimas, ar jie eis tuo keliu, kuriuo jau pradėjo eiti su Lietuvos valstiečiais žaliaisiais, ar galbūt su „Nemuno aušra“, ar ieškos tokių solidesnių variantų“, – akcentavo ji.
V. Čmilytė-Nielsen tikina, kad formalių posėdžių su Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) jos vadovaujama politinė jėga kol kas neturėjo.
„Pokalbių įvairių mes esame turėję ir tarp pirmo turo, ir po antrojo rinkimų turo, bet konkretaus derybinio pokalbio nebuvo ir jo negali būti, kol socialdemokratai savo prioritetu viešai įvardina darbą su LVŽS ir su „Nemuno aušra“, – sakė ji.
Socialdemokratai trečiadienį ketina susitikti su Liberalų sąjūdžiu ir „Nemuno aušra“, – antradienį teigė Gintautas Paluckas.
ELTA primena, kad praėjus kiek daugiau nei savaitei po rinkimų, pergalę pasiekusi LSDP tęs diskusijas dėl galimos valdančiosios koalicijos su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Antradienį Seime turėtų susitikti minėtų politinių jėgų atstovai. Tiesa, socialdemokratai su „Vardan Lietuvos“ ir „valstiečiais“ susitiks atskirai.
LSDP su šiomis partijomis yra pradėję derybas dėl būsimos koalicijos formavimo. Konsultuotis politinių jėgų lyderiai sutarė dar rinkimų naktį. Tiesa, praėjusią savaitę LSDP prezidiumas nutarė inicijuoti konsultacijas ir su Liberalų sąjūdžiu bei „Nemuno aušra“. LSDP teikiamas kandidatas į premjerus G. Paluckas yra patikinęs, kad pagrindinė koalicijos ašis išlieka ta pati, tačiau jis jau buvo susitikęs su „Nemuno aušros“ lyderiu Remigijumi Žemaitaičiu, tačiau su liberalais – ne.
Visgi, ar pavyks suburti koaliciją kartu su „Vardan Lietuvos“ ir LVŽS – neaišku. Buvę bendražygiai – demokratų pirmininkas Saulius Skvernelis bei „valstiečių“ vadovas Ramūnas Karbauskis – dar iki rinkimų viešai vaidijosi ir neslėpė tarpusavio nesutarimų. Savo ruožtu antradienį „Vardan Lietuvos“ valdyba iškėlė tam tikrus lūkesčius būsimiems koalicijos partneriams, kurių, anot partijos pirmininko, LVŽS neatitinka.
Naujajame Seime LSDP iškovojo 52 mandatus, „Vardan Lietuvos“ – 14, LVŽS – 8 vietas parlamente. Tuo metu „Nemuno aušra“ turės 20 atstovų Seime, liberalai – 12.
„Elektrum Lietuva“: pakilus vėjui elektros kaina sumažėjo daugiau nei dvigubai
Praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Baltijos šalyse mažėjo daugiau nei dvigubai (55 proc.) ir Lietuvoje siekė – 54,40 Eur/MWh, skelbia „Elektrum Lietuva“.
„Palyginus su praėjusia savaite vėjo energijos gamyba Baltijos šalyse išaugo – 61 proc. Per savaitę pasitaikė ir tokių valandų, kai valandinės kainos buvo neigiamos. Be to, 13 proc. padidėjo energijos srautai į Baltijos šalis atnaujinus Lietuvos ir Švedijos elektros jungtį „NordBalt“, – sako energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ Verslo sprendimų departamento vadovas Marius Kietis.
Kaip nurodoma pranešime, nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvos gyventojams siūlomos kainos vartotojams mažėjo – „Elektrum Lietuva“ žemiausia fiksuota kaina praeitą savaitę siekė 20,945 ct/kWh, fiksuojant ją 9 mėnesiams.
Tuo metu elektros vartojimas „Nord Pool“ regione didėjo ir siekė 8 252 GWh, gamyba taip pat išaugo, iki 9 337 GWh.
Skaičiuojama, kad Baltijos šalyse elektros vartojimas augo 2 proc., iki 525 GWh. Lietuvoje elektros suvartota 3 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę – 231 GWh.
Elektros energijos bendros gamybos apimtys Baltijos šalyse praėjusią savaitę mažėjo 3 proc. – iš viso pagaminta 304 GWh. Lietuvoje elektros energijos gamyba mažėjo 1 proc. iki 170 GWh. Estijoje elektros gamyba mažėjo – 12 proc. iki 92 GWh, o Latvijoje elektros pagaminta 18 proc. daugiau nei praėjusią savaitę, 42 GWh.
Per savaitę visos trys Baltijos šalys kartu pagamino 58 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 74 proc., Latvijoje – 32 proc., Estijoje – 57 proc. šaliai reikalingos elektros energijos.
Pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis spalį toliau brango
Pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis spalį, palyginti su šių metų rugsėju, šalies parduotuvėse brango 0,83 euro (1,3 proc.) ir buvo 0,68 euro (1 proc.) brangesnis nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, rodo kainas stebinčio Pricer.lt analizė.
„Pricer“ duomenimis, pigiausių maisto prekių krepšelio kainų reitingo pirmoje vietoje pastarąjį mėnesį išliko prekybos tinklas „Maxima“, branginęs jį 1,61 euro. Antroje pozicijoje spalį laikėsi „Barbora“ (brango 1,65 euro), o trečias liko prekybos tinklas „Lidl“ (brango 0,92 euro).
Tuo metu „Norfa“, padidinusi krepšelio kainą 1,13 euro, tebėra ketvirtoje pozicijoje. Penktoje šįkart „E-Rimi“ (brango 2,18 euro), šeštoje – prekybos tinklas „Iki“ (2,61 euro), septintoje – „Rimi“ (0,41 euro).
Paskutinėje reitingo vietoje spalį liko „Iki“ internetinė parduotuvė „Last Mile“, didinusi krepšelio kainą 2,21 euro.
Skirtumas tarp pigiausio („Maxima“) ir brangiausio („Last Mile“) krepšelio yra 18,45 euro (30,9 proc.).
Iš „Pricer“ stebimų 52 prekių kainų spalį brango 31 prekė, 18 pigo, o dar trijų prekių kainos nekito. Brangstančių prekių kiekis užtikrintai peržengė pingančių.
Iš viso reikšmingai (10 proc. ir daugiau) brango 12 prekių iš 52 stebimų. Labiausiai brango pigiausi obuoliai, ryžiai, pigiausias juodasis šokoladas, pigiausi pomidorai, saldžiosios grietinėlės „Dvaro“ sviestas, pigiausias sviestas, bananai, pigiausia malta skrudinta kava, „Švyturio“ tradicinis alus, bananai, pomidorų sultys „Elmenhorster“, saulėgrąžų aliejus „Natura“, klasikinė mažai sūdyta silkių filė „Zigmas“.
Tuo metu pigo 18 prekių, reikšmingai (daugiau nei 10 proc.) – 7. Tai pigiausia biri arbata, bulvės, virta „Samsono“ „Daktariška“ dešra, „Panevėžio Plius“ cukrus, pigiausia degtinė, pigiausios pomidorų sultys, cukrus.
Portalas „Pricer“ kainas užfiksavo spalio 23 dieną Lietuvos prekybos centruose „Maxima“, „Iki“, „Norfa“, „Rimi“, „Lidl“, Lietuvos internetinėse parduotuvėse „Barbora.lt“, „Rimi.lt“ ir „LastMile.lt“.
Žiniasklaida: tarp galimų socialdemokratų kandidatų į ministrus – D. Šakalienė, I. Ruginienė, E. Sabutis ir R. Šadžius
Seimo rinkimus laimėjusi, tačiau vis dar valdančiąją daugumą formuojanti Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), jau turi dalį kandidatų, kuriems patikėtų tam tikras ministerijas, skelbia naujienų portalas lrt.lt.
Portalo žiniomis, nors partijos kandidatų į ministrus sąrašas dar nėra paskelbtas viešai, tam tikros pavardės vadovauti Krašto apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo, Susisiekimo ir Finansų ministerijoms jau žinomos.
Krašto apsaugos ministrės portfelis gali būti patikėtas socialdemokratei Dovilei Šakalienei, šiuo metu dirbančiai Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, šaltiniais remdamasis rašo lrt.lt.
Dabartinė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė būtų deleguojama užimti socialinės apsaugos ir darbo ministrės pareigas.
Susisiekimo ministerijai vadovauti socialdemokratai planuoja skirti Eugenijų Sabutį, o į finansų ministro pareigas galėtų būti teikiamas buvęs ministras bei buvęs Lietuvos atstovas Europos Sąjungos Audito rūmuose Rimantas Šadžius arba jo bendrapartietė Rasa Budbergytė.
ELTA primena, kad pergalę Seimo rinkimuose pasiekusi Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pranešė tęsianti konsultacijas ne tik su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ bei „valstiečiais“, bet ir su Remigijaus Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“ ir Viktorijos Čmilytės-Nielsen Liberalų sąjūdžiu. Tokį sprendimą trečiadienio vakarą patvirtino partijos prezidiumas.
Po LSDP prezidiumo taip pat buvo pranešta, kad socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė nebus premjere. Vietoje jos į Vyriausybės vadovo poziciją siūloma deleguoti Gintautą Palucką.
Ilgąjį Vėlinių savaitgalį vaiko teisių gynėjai sulaukė per 250 pranešimų
Ilgąjį Vėlinių savaitgalį vaiko teisių gynėjai sulaukė per 250 pranešimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų, o 61 kartą teko reaguoti skubiai, vykstant kartu su policijos pareigūnais. Daugiausia tokių pranešimų fiksuota Vilniuje ir Kaune.
„Šįkart gavome kelis šimtus pranešimų. Dalis jų apie tai, jog vaikams trūksta saugumo, nes suaugusieji – apsvaigę, o namuose – iki vėlumos besitęsiantis triukšmas, konfliktai, smurtas. Kai kurie neblaivūs tėvai netgi pasiryžo vairuoti automobilius. Laimei, kad vaikai, kuriems per šias dienas prireikė saugios aplinkos, turėjo galimybę laikinai apsistoti pas savo artimuosius arba mums pavyko surasti senelius, tetas, dėdes, kurie atvyktų į šeimos namus ir kurį laiką padėtų tėvams pasirūpinti vaikais“, – pranešime teigė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.
Vis tik ji pažymėjo, kad ką tik pasibaigęs ilgasis savaitgalis vaiko teisių gynėjams nebuvo toks intensyvus, palyginti su reagavimų statistika, kuri užfiksuojama per kitas metuose minimas šventines dienas.
Savo ruožtu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Metodinės pagalbos, nacionalinio ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja Evelina Firaitė-Ryliškienė akcentavo, kad dažniausiai šeimose vaikams pritrūksta saugumo ir rūpestingos suaugusiųjų priežiūros, pastariesiems vartojant psichoaktyviąsias medžiagas, ypač alkoholį.
„Per šių metų pirmuosius devynis mėnesius dėl tėvų apsvaigimo nuo alkoholio ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų, reagavimo metu vaiko teisių gynėjams 64 proc. atvejų vaikus teko saugiai apgyvendinti kitoje aplinkoje“, – įvardijo ji.
2024 m. trečiąjį ketvirtį nedarbo lygis sudarė 6,8 proc.
Nedarbo lygis 2024 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 6,8 proc. ir, palyginti su šių metų antruoju ketvirčiu, sumažėjo 0,1 procentinio punkto, remdamasi Gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis, praneša Valstybės duomenų agentūra. Palyginti su 2023 m. trečiuoju ketvirčiu, nedarbas padidėjo 0,6 procentinio punkto.
Vyrų nedarbo lygis 2024 m. trečiąjį ketvirtį buvo 7,7 proc., moterų – 5,9 proc. Jaunimo (15–24 metų amžiaus) nedarbo lygis š. m. trečiąjį ketvirtį sudarė 19,6 proc., per ketvirtį jis padidėjo 2,7 procentinio punkto, per metus – 7,7 procentinio punkto. Ilgalaikis nedarbo lygis per ketvirtį padidėjo 0,3 procentinio punkto ir 2024 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 2,2 proc., palyginti su atitinkamu praeitų metų laikotarpiu, jis padidėjo 0,4 procentinio punkto.
2024 m. trečiąjį ketvirtį buvo 108,3 tūkst. 15–74 metų amžiaus bedarbių, iš jų 15–24 metų amžiaus – 22,2 tūkst. Per ketvirtį bedarbių skaičius sumažėjo 1,3 tūkst. Ilgalaikių bedarbių, š. m. trečiąjį ketvirtį buvo 35,3 tūkst., arba 32,6 proc. visų bedarbių. Per ketvirtį ilgalaikių bedarbių skaičius padidėjo 5,5 tūkst., per metus – 7 tūkst.
15–64 metų amžiaus gyventojų 2024 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 74,2 proc., per ketvirtį jis nepakito, per metus sumažėjo 0,1 procentinio punkto. Šios amžiaus grupės moterų užimtumo lygis buvo 1,8 procentinio punkto žemesnis už vyrų užimtumo lygį (atitinkamai 73,3 ir 75,1 proc.).
Jaunimo (15–24 metų amžiaus) užimtumo lygis 2024 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 33 proc., per ketvirtį padidėjo 1,8 procentinio punkto, per metus sumažėjo 1,4 procentinio punkto. 55–64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis per ketvirtį sumažėjo 1,1 procentinio punkto ir 2024 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 69 proc.
2024 m. trečiąjį ketvirtį priskiriamų asmenų buvo 1 mln. 589,8 tūkst., palyginti su 2024 m. antruoju ketvirčiu, tokių asmenų skaičius padidėjo 8,6 tūkst. Šių metų trečiąjį ketvirtį dirbo ar turėjo darbą 1 mln. 481,6 tūkst. gyventojų. Per ketvirtį užimtų gyventojų skaičius padidėjo 10 tūkst., per metus – 9,9 tūkst.
2024 m. trečiąjį ketvirtį buvo 892,5 tūkst. 65 metų ir vyresnių gyventojų, iš jų daugiau nei pusė (60,8 proc.) – senatvės pensininkai ar išankstinės senatvės pensijos gavėjai, 14,2 proc. – besimokantis 15–24 metų amžiaus jaunimas.
V. Blinkevičiūtei ir G. Landsbergiui ketinant atsisakyti mandato, durys į Seimą atsivertų dviems už brūkšnio likusiems politikams
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkei Vilijai Blinkevičiūtei ir Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderiui Gabrieliui Landsbergiui pareiškus apie ketinimus atsisakyti parlamentaro mandato, į naująjį Seimą pakliūtų du už brūkšnio likę politikai.
Prie LSDP frakcijos prisijungtų Kauno rajono vicemeras Paulius Visockas, o prie TS-LKD frakcijos – konservatorius Vytautas Juozapaitis.
P. Visockas į Seimą patektų pirmąjį kartą. Nuo 2015 m. iki 2023 m. jis ėjo Kauno rajono savivaldybės tarybos nario pareigas, o nuo 2017 m. – vicemero pareigas. Prieš tai jis 20 metų dirbo mokytoju, o Lietuvos kūno kultūros akademijoje jis baigė kūno kultūros ir sporto magistro studijas.
V. Juozapaičiui tai būtų 4-oji kadencija Seime. Politikas nuo 1990 m. iki 2012 m. buvo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) operos solistas, iki 2012 m. jis taip pat ėjo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos solinio dainavimo dėstytojo pareigas.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) sąrašo vedlys Aurelijus Veryga taip pat pareiškė norą likti Europos Parlamente ir neimti Seimo nario mandato, o parlamente jį turėtų pakeisti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) docentas Rimas Jonas Jankūnas.
R. J. Jankūnui tai būtų pirmoji kadencija Seime. Nuo 2021 m. jis eina Sveikatos teisės instituto (STI) direktoriaus pareigas. Ši organizacija kritikavo Vyriausybės taikomas Covid-19 pandemijos valdymo priemones.
ELTA primena, jog naujajame Seime LSDP iškovojo 52 mandatus, TS-LKD – 28, o LVŽS – 8.
Įsigalioja draudimas veisti, parduoti ir eksponuoti gyvūnus, kuriems pakeista išvaizda
Penktadienį, lapkričio 1 d., įsigalioja draudimas veisti, parduoti ar kitaip perleisti, eksponuoti gyvūnus, kuriems atliktos veterinarinės procedūros, siekiant pakeisti jų išvaizdą ar fiziologines funkcijas.
Tokį draudimą įteisinančias Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas Seimas priėmė šių metų rugsėjo mėnesį.
Įsigaliojusiame įstatyme kalbama apie tokias veterinarines procedūras, kaip „ausų, barzdelių, skiauterių, snapų, uodegų trumpinimas, balso stygų, ragų, nagų, sparnų, kanopų ir ilčių pažeidimas ar pašalinimas, plunksnų išpešimas ar pašalinimas kitu būdu“.
Išimtimi laikomas gyvūnų kastravimas arba veterinarijos gydytojo rašytiniu sprendimu dėl gyvūno sveikatos atliekamos procedūros.
Beje, naujos įstatymo nuostatos nebus taikomos gyvūnams augintiniams, kuriems veterinarinės procedūros, siekiant pakeisti išvaizdą ar jų fiziologines funkcijas, buvo atliktos iki 2013 m. sausio 1 d.
Įstatymo pataisas inicijavo Seimo Laisvės frakcijos narė Ieva Pakarklytė.
Tikimasi, kad įsigaliojusios naujos įstatymo nuostatos padės sumažinti veisėjų, pardavėjų ir šeimininkų paskatas žiauriai elgtis su gyvūnais karpant jiems galūnes.
Šių metų rugsėjo 12 d. už Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas balsavo 80 Seimo narių, prieš buvo 13, susilaikė 15 parlamentarų.
Parengta pagal ELTA ir „Dzūkų žinių” informaciją