Politikos veteraną Lazdijuose pasitiko sausakimša konferencijų salė

Antradienį Lazdijų viešosios bibliotekos salėje Nepriklausomybės Akto signataras, buvęs LR Seimo Pirmininkas, žurnalistas Česlovas Juršėnas pristatė savo autentišką prisiminimų knygą „Nenuobodaus gyvenimo mozaika“, kurią išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.

Knygos redaktorius Lazdijų rajono garbės pilietis, literatūros kritikas, eseistas Valentinas Sventickas. Tiesa, ši prisiminimų knyga „Nenuobodaus gyvenimo mozaika“ nėra pirmoji Č. Juršėno knyga: prieš 40 metų parašęs knygas, skirtas tarptautiniams santykiams – tai pirmosios tokios knygos lietuvių kalba.

Žmogus-reiškinys

Apie Česlovą Juršėną turėjo, ką pasakyti, ir atvykęs į Lazdijus Lietuvos Respublikos Seimo narys Linas Urmanavičius. Svečius pagerbė Lazdijų rajono savivaldybės merė Ausma Miškinienė, vicemeras Dalius Mockevičius, rajono politikai, tarp jų buvęs rajono meras Artūras Margelis. Pasiklausyti gerai žinomo politiko minčių atėjo daug miestelėnų, miestelių, kaimų gyventojų bei būrys Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos moksleivių. Vyresnieji visad žavėjosi Č. Juršėno politine kultūra, erudicija ir išmintimi, tad praleisti susitikimo negalėjo, jaunimui – tai įdomus žmogus, iš kurio tikrai yra, ko pasimokyti. Rajono merė Ausma Miškinienė šį žmogų pavadino „reiškiniu“. „Jūs esate reiškinys, asmenybė, žmogus, autoritetas, kuris dėjo, kalė ir rišo laisvos šalies pamatus“, – sakė merė A. Miškinienė.

Kalbėtasi su humoru

Suvedus „Google“ paieškoje užklausą apie Č. Juršėno knygą, ji apibūdinama taip: tai gerbiamo politiko ir žurnalisto atsiminimai, įspūdžiai, apmąstymai, apibendrinantys jo biografiją, dalyvavimą sprendžiant Lietuvai svarbius reikalus, piešiantys gyvenimo ir veiklos kelyje sutiktus žmones.

Lazdijų rajono garbės pilietis, literatūros kritikas, eseistas Valentinas Sventickas redagavo Č. Juršėno knygą, pripažino, kad Česlovas gerai valdo žodį. Kalbėjo apie knygos struktūrą, darbą su autoriumi. Šią knygą autorius jau pristatęs daugiau nei 50 Lietuvos vietovių.

O ir pats charizmatiškasis atsiminimų autorius Česlovas Juršėnas lazdijiečiams daug ką turėjo papasakoti apie įvykius, kasdienius ir nekasdienius, renginius, kurių jo tikrai nenuobodžiame gyvenime apstu, išsakė savo įžvalgas. Pasakodamas apie leidinyje aprašytus įvykius, atsakinėdamas į klausimus nestokojo humoro, o kartais ir ironijos.

Apie kunigystę ir modeliuko darbą

Pasakodamas apie savo jaunystę Č. Juršėnas prisiminė tėvų norą, kad sūnus taptų kunigu. Vis tik dvasininku jis netapo, tačiau pašmaikštavo, kad, ko gero, geras pamokslininkas būtų buvęs.

Svečias šiltai prisiminė savo lietuvių kalbos mokytoją, kuri paskatino jį pasirinkti žurnalisto profesiją.

Paprašytas įvardyti reikšmingiausius, linksmiausius, svarbiausius savo gyvenimo įvykius, iškart atsakė. Linksmiausią papasakojo: jis buvęs modeliukas, mat mama buvusi siuvėja, tad jam tekdavo rengtis, matuotis jos siūtus rūbus, o ji pataisydavo, jei kas ne taip. Svarbiausiu savo gyvenimo įvykiu įvardijo 1990 m. kovo 11 d., kai Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas – pasirašė Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą.

Šachmatų partijos, kurias nepelnytai baigė lygiosiomis

Č. Juršėnas – šachmatininkas, 3 atskyrio. Dabar, prisipažįsta, žaidžiantis virtualioje erdvėje, kompiuteriu. Anksčiau tai darė gyvai. Papasakojo keletą linksmų istorijų, kai teko jam siūlyti lygiąsias, nors akivaizdžiai sekėsi ir ėjęs jis link pergalės. Vienąkart tai buvę Druskininkuose, kai žaidė su septynmečiu berniuku: vaikas labai jaudinęsis, tad Druskininkų mero Ričardo Malinausko paragintas Česlovas paskelbė lygiąsias, o vaiką ant rankų nunešęs nuo scenos – tokį gražų gestą parodęs. Kitą kartą tai buvę su Ukrainos Prezidentu Leonidu Makarovičiumi Kravčiuku. Lietuviškai, kad svečias nesuprastų, jam buvo patarta, kad geriausia, jog nugalės draugystė, tad teko pasiūlyti lygiąsias, nors šachmatų išsidėstymas lentoje buvęs Česlovo naudai.

Pasirodo, susirinkusiųjų tarpe buvęs lazdijietis, kuriam teko žaisti šachmatais su gerbiamu Česlovu.

Akinių istorijos

Drąsos svečiui niekad netrūkę: nei vaikystėje, nei vėliau politikoje, o ir rizikuoti mėgęs. Tiesa, kitiems pataria savo gyvenime nebijoti rizikuoti, tačiau imtis apgalvotos rizikos.

Sulaukta klausimo ir apie akinių istorijas, kai negalėję lygiavertiškai pakovoti su juo žodžiu, ėmėsi kitų priemonių: rankomis. Taip nukentėjo Česlovo akiniai. Pats Česlovas gerai mena, kad tai buvę du kartus: Alytuje tai padaręs vyriškis, Vilniuje – moteris, kuri, beje, vėliau atsiprašiusi.

Užkietėjęs knygius

Gerbiamas Valentinas Sventickas sakė, jog Česlovas – knygius, turi didžiulę knygų kolekciją. Apie 30 000 knygų yra padovanojęs šalies bibliotekoms.

Turi Č. Juršėnas ir daugiau nei 1000 savo paties karikatūrų. Sakosi, matyt, buvęs įdomus, pastebimas, kad taip noriai piešiamas. Tiesa, pats nepiešė, piešti jam nelabai sekėsi mokykloje, mokytojos dažnai kilstelėdavo dailės pažymį, kadangi jis buvo gabus mokinys kitose srityse – sekėsi fizika, matematika. Baigė mokyklą aukso medaliu. Pasirodo, fizika sekėsi ir jo sūnui: jis – fizikos profesorius.

Ko labiausiai nemėgo?

Č. Juršėnas iš tų vyrų, kurie labai nemėgsta nešioti kaklaraiščių, o pareigos įpareigojo ir kaklaraištį nešioti, ir rengtis, kaip pridera. Bet kaip sako pats Česlovas, kai tik galėjo tai padaryti, kaklaraištį metė šalin. Žinoma, kai jau baigė savo atsakingą tarnybą.

Dirbtinis intelektas negąsdina

O paklaustas, ką mano apie dirbtinį intelektą, visus nuramino, kad pergyveno žmonės ne tiek, pergyvens ir tai.

Politikos veteranas ir šiandien domisi politika: skyrė dėmesio ir itin svarbiam įvykiui – Amerikos Prezidento Donaldo Trampo inauguracijai. Mano, kad nebus saldu ir smagu, jau dabar girdint kai kurias 47-ojo Amerikos Prezidento kalbas.

Buvo galima įsigyti Č. Juršėno knygą „Nenuobodaus gyvenimo mozaika“, dar ir dovanų gauti nedidukę knygelę, kurioje nuotrauka: jis Lazdijuose šokąs su viena moterimi. Prisipažino, kad šokti anksčiau mėgęs. Č. Juršėnas sakėsi laiko turįs, tad ir po susitikimo neskubėjo: susirinkusieji laukė autografų, o autoriui įteikta gėlių.