Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.
Prezidentūra išsakė lūkesčius būsimam švietimo ministrui: suvaldyti įsivyravusį chaosą ir neabejoti dėl įtraukiojo ugdymo
Prezidentas Gitanas Nausėda iš naujo švietimo, mokslo ir sporto ministro tikisi deramo dėmesio įtraukiajam ugdymui ir gebėjimo suvaldyti švietimo įstaigų tinklo pertvarką, teigia šalies vadovo vyriausioji patarėja Jolanta Karpavičienė.
„Neabejoti, nestabčioti ir tęsti įtraukiojo ugdymo įgyvendinimą, deramą dėmesį skirti gabių vaikų ugdymui ir tautinėms mažumoms. Taip pat turi būti suvienodintos sąlygos privačioms ir valstybinėms įstaigoms“, – po antradienį vykusio susitikimo su kandidate į švietimo ministrus Raminta Popoviene prezidento išsakytus lūkesčius žurnalistams vardijo J. Karpavičienė.
„Prezidentas išsakė lūkestį, kad būsimas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovas turėtų sugebėti suvaldyti įsivyravusį chaotiškumą švietimo pertvarkoje, stiprinti visuomenės pasitikėjimą mūsų švietimo sistema ir kurti dialogu bei pagarba grindžiamą bendravimo kultūrą“, – tęsė ji.
Nors antradienio rytą R. Popovienei šalies vadovas tikino turėsiantis daug klausimų, vyriausioji jo patarėja nurodo – išgirsti atsakymai tenkino prezidento lūkesčius.
„Susitikimas tikrai buvo labai konstruktyvus, dalykiškas. Prezidentas sulaukė atsakymų, kurie grindžiami kompetencija, profesionalumu, patirtimi. Galima turbūt teigti, kad tikrai susitikimas tenkino prezidento lūkesčius“, – pasakojo J. Karpavičienė.
Be to, anot jos, G. Nausėdos ir pretendentės į ministrus pokalbio metu aptarta strateginė švietimo kryptis, fizinis vaikų aktyvumas bei raštingumas, aukštojo mokslo klausimai, lituanistinis švietimas užsienyje, kitos aktualios problemos.
„Prezidentas visuomet pabrėžia, kad svarbiausias siekinys yra kokybiškas, socialiai teisingas, kiekvienam vaikui vienodai prieinamas švietimas. Turi būti užtikrintas solidus, visą Lietuvą dengiantis mokyklų tinklas. (…) Taip pat Lietuvai būtina ilgalaikė lietuvių kalbos sklaidos ir įvaizdžio strategija bei ją įgyvendinančių institucijų veiklos koordinacija“, – pasakojo patarėja.
ELTA primena, kad Seimas pritarė naujosios centro kairės koalicijos lyderio, socialdemokrato G. Palucko kandidatūrai į premjerus. Prezidentas paskyrė G. Palucką premjeru ir, kaip numato įstatymas, pavedė ne vėliau kaip per 15 dienų nuo paskyrimo pristatyti parlamentui sudarytą ir prezidento patvirtiną Ministrų kabinetą bei teikti svarstyti Vyriausybės programą.
Antradienį šalies vadovas susitiko su į finansų ministrus pretenduojančiu Rimantu Šadžiumi bei į švietimo, mokslo ir sporto ministres kandidatuojančia R. Popoviene.
Naujasis Ministrų kabinetas įgis įgaliojimus tik tada, kai parlamentas pritars Vyriausybės programai.
Aiškėja paskutinės „Nemuno aušros“ kandidatų į ministrus pavardės: į Aplinkos ministeriją siūlomas S. Podėnas
Aiškėja paskutiniai „Nemuno aušros“ kandidatai į ministrus – partija į Aplinkos ministerijos vadovus svarsto siūlyti Gamtos tyrimų centro vadovo Sigito Podėno kandidatūrą. Pasak „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio, tai yra vienas iš dviejų šiuo metu svarstomų kandidatų.
„Taip, vienas iš kandidatų“, – Eltos turimą informaciją patvirtino ir R. Žemaitaitis.
„Nemuno aušros“ lyderio teigimu, šiuo metu yra svarstomos dvi kandidatų į aplinkos apsaugos ministrus pavardės.
„Yra dvi pavardės, vienas eina į viceministrus, kitas į ministrus“, – sakė politikas, pažymėdamas, kad vienas kandidatas turi ypač didelę patirtį, todėl puikiai tiktų eiti ministro pareigas.
„Su abiem šnekėjomės, turėjome vakar labai ilgus pokalbius – apie porą valandų“, – teigė R. Žemaitaitis.
S. Podėnas nuo 2020 metų dirba Gamtos tyrimų centro direktoriumi. Anksčiau mokslininkas dirbo Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto vadovu. Jis taip pat nuo 1989 metų dėsto Vilniaus universitete, 2004 metais įgijo profesoriaus laipsnį.
Kaip skelbė portalas lrytas.lt, į žemės ūkio ministrus „Nemuno aušra“ gali siūlyti Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininką Igną Hofmaną. Tuo metu, Eltos žiniomis, Teisingumo ministerijai partija siūlo vadovauti advokatui Gintautui Bartkui.
ELTA primena, kad Seimas pritarė naujosios centro kairės koalicijos lyderio, socialdemokrato Gintauto Palucko kandidatūrai į premjerus. Prezidentas paskyrė G. Palucką premjeru ir, kaip numato įstatymas, pavedė ne vėliau kaip per 15 dienų nuo paskyrimo pristatyti parlamentui sudarytą ir prezidento patvirtiną Ministrų kabinetą bei teikti svarstyti Vyriausybės programą.
Po praėjusią savaitę vykusio susitikimo su prezidentu premjeras G. Paluckas neįvardino „Nemuno aušros“ pasiūlytų kandidatų į Vyriausybę. Kad partijai sunkiai sekasi ieškoti kandidatų į ministrus, praėjusią savaitę pripažino ir jos lyderis R. Žemaitaitis.
Pagal koalicinį susitarimą, „Nemuno aušra“ bus atsakinga už tris ministerijas – Aplinkos, Teisingumo ir Žemės ūkio.
Prezidentūros lūkesčiai kandidatui į finansų ministrus – didesnis finansavimas gynybai, mažesnė pajamų nelygybė
Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė sako, kad šalies vadovas Gitanas Nausėda susitikime su kandidatu į finansų ministrus Rimantu Šadžiumi išsakė jam tris esminius lūkesčius – didinti gynybos finansavimą, mažinti pajamų nelygybę bei tinkamai susitvarkyti su Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonėje (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) numatytomis lėšomis Lietuvai.
„Prezidentas susitikime su kandidatu į finansų ministrus Rimantu Šadžiumi išsakė ne vieną lūkestį, bet norėčiau įvardinti tris pagrindinius. Pirmasis – padidinti gynybos finansavimą ir tikrai privalome laikytis tikslo nacionalinę kariuomenės diviziją suformuoti 2030 m. Finansų ministrui aktyviai dalyvaujant turi būti parengtas toks gynybos finansavimo modelis, kuris jau kitų metų biudžete leistų pasiekti 3,5 proc. BVP finansavimo lygį, panaudojant įvairius instrumentus ir skolinimąsi“, – po šalies vadovo ir R. Šadžiaus susitikimo Prezidentūroje žurnalistams kalbėjo I. Segalovičienė.
„Modelis turi būt tvarus, orientuotas į fiskalinį tvarumą ir lygiagrečiai generuotų ir fiskalines priemones, mažinančias biudžeto deficitą“, – tvirtino ji.
I. Segalovičienė pažymėjo, kad Prezidentūrai yra svarbus pajamų nelygybės mažinimas, o neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD) didinimas yra vienas efektyviausių instrumentų tai įgyvendinant. Ji atkreipė dėmesį ir į šalies vadovo siūlymą taikyti papildomą neapmokestinamų pajamų dydį (PNPD) vaikus auginančioms šeimoms.
„Antrasis lūkestis – vienas iš prezidento prioritetų yra nelygybės mažinimas. (…) Šalies vadovas kėlė lūkestį padidinti mažas ir vidutines uždirbančių žmonių pajamas. 2025 m. biudžete neturime numatytų priemonių neapmokestinamų pajamų didinimui, jis tarsi įšaldomas, mes tikrai žinome, kad NPD yra vienas iš efektyvių instrumentų kovoti su pajamų nelygybe“, – sakė prezidento patarėja.
„Strateginis tikslas yra, kad NPD artėtų prie minimalios mėnesinės algos. (…) Prezidentui svarbu, kad būtų taikomos ir taiklios priemonės, šalies vadovas įregistravęs siūlymą taikyti papildomą neapmokestinamų pajamų dydį už vaiką“, – tikino ji.
Prezidentūros atstovė taip pat akcentavo, kad reikia atsižvelgti į buvusios Vyriausybės patirtis įgyvendinant mokestinius pakeitimus bei siekį atblokuoti ir gauti likusias RRF lėšas.
„Labai svarbu kalbant apie mokesčių pakeitimus atsižvelgti į buvusios Vyriausybės patirtis. Mokesčių pakeitimams galimybių langai yra kadencijos pradžioje ir patirtis reikia išmokti“, – teigė I. Segalovičienė.
„Trečias dalykas, tęsiant ekonomikos auginimo lūkestį, prezidentas išsakė siekį susitvarkyti tinkamai su RRF lėšomis. Mes žinome, kad buvusi Vyriausybė su savo įsipareigojimais yra sukūrusi situacijas, kurias reikia spręsti, turime siekti, kad būtų lėšos atblokuotos, nes kiekvienas euras Lietuvai yra gyvybiškai svarbus“, – kalbėjo ji.
Tęsiantis šalies vadovo susitikimams su kandidatais į ministrus, antradienį Prezidentūroje lankėsi Finansų ministerijai vadovauti siūlomas Rimantas Šadžius.
Iki 2022 m. Europos audito rūmuose dirbęs R. Šadžius ėjo finansų ministro pareigas ir anksčiau – Gedimino Kirkilo Vyriausybėje 2007–2008 m. bei Algirdo Butkevičiaus Ministrų kabinete 2012–2016 m.
Prezidentas G. Nausėda jau buvo susitikęs su dalimi kandidatų į naująją socialdemokrato Gintauto Palucko Vyriausybę.
Penktadienį šalies vadovas kalbėjosi su parlamentare Dovile Šakaliene – ji siūloma vadovauti Krašto apsaugos ministerijai. Taip pat vyko prezidento pokalbis su jo vyriausiuoju patarėju Kęstučiu Budriu – pastojo kandidatūra teikiama į užsienio reikalų ministrus. Pirmadienį prezidentas susitiko ir su Kęstučiu Biručiu, teikiamu į kultūros ministrus.
Tuo metu G. Paluckas į socialinės apsaugos ir darbo ministres siūlo Seimo narę Ingą Ruginienę, į susisiekimo ministrus – socialdemokratą Eugenijų Sabutį, į švietimo, mokslo ir sporto ministres – parlamentarę Ramintą Popovienę, į finansų ministrus – jau anksčiau šias pareigas ėjusį Rimantą Šadžių.
Iš 9 ministerijų, į kurias vadovus deleguoja Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), neaiškios liko tik sveikatos apsaugos ir vidaus reikalų ministrų kandidatūros. Portalas lrt.lt skelbė, jog vadovauti Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) siūloma Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto direktorė Marija Jakubauskienė.
Dėl Vidaus reikalų ministerijos (VRM) vadovo G. Paluckui tenka ieškoti naujo kandidato – į šias pareigas siūlytas Alytaus meras Nerijus Cesiulis atsisakė posto.
„Vardan Lietuvos“ į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją pasiūlė parlamentaro Luko Savicko kandidatūrą, į energetikos ministrus – Žygimantą Vaičiūną. Su pastaruoju prezidentas jau buvo susitikęs pirmadienį.
ELTA primena, kad Seimas pritarė naujosios centro kairės koalicijos lyderio, socialdemokrato G. Palucko kandidatūrai į premjerus. Prezidentas paskyrė G. Palucką premjeru ir, kaip numato įstatymas, pavedė ne vėliau kaip per 15 dienų nuo paskyrimo pristatyti parlamentui sudarytą ir prezidento patvirtiną Ministrų kabinetą bei teikti svarstyti Vyriausybės programą.
Naujasis Ministrų kabinetas įgis įgaliojimus tik tada, kai parlamentas pritars Vyriausybės programai.
Teisėsauga pradėjo administracinę teiseną dėl V. Matijošaičiui skirtos sirgalių skanduotės
Antradienį Kauno policija pradėjo administracinę teiseną dėl praėjusią savaitę „Žalgirio“ arenoje susirinkusių sirgalių skanduotės, kurioje buvo girdima miesto merui Visvaldui Matijošaičiui taikyta necenzūrinė leksika.
„Pradėta administracinė teisena dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo pagal Administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnį“, – Eltai teigė Kauno policijos atstovė Reda Zarauskienė.
ELTA primena, kad penktadienį Kauno „Žalgirio“ arenoje vykusiose krepšinio rungtynėse tarp miesto mero V. Matijošaičio ir sirgalių įsiplieskė konfliktas. Merui pasirodžius arenoje, iš tribūnos buvo pradėta skanduoti „Krabas yra rusų kekšė“.
Savo ruožtu Kauno meras antradienį Eltai perduotame komentare tokį sirgalių elgesį pavadino chamišku. Anot jo, skanduotėje jam taikyta necenzūrinė leksika pasitarnauja Kremliaus režimui.
Balandžio pabaigoje, po beveik dvejus metus trukusio pardavimo proceso, „Vičiūnų“ grupė visiškai pasitraukė iš Rusijos rinkos – fabriką Kaliningrade pardavė bendrovei „Ocean Group“.
Tąkart „Vičiūnų grupės“ atstovai skelbė, kad įmonė pardavė Kaliningrado srityje veikiantį fabriką ir septyniose valstybėse esančias logistikos bei prekybos įmones.
Darbo užmokestis „ant popieriaus“ šalyje per 2024 m. trečiąjį ketvirtį išaugo 1,9 proc. ir siekė virš 2,2 tūkst. eurų
Vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius darbuotojo mokesčių) darbo užmokestis Lietuvoje, atmetus individualiųjų įmonių veiklą, 2024 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 2 237,9 euro ir, palyginti su šių metų antruoju ketvirčiu, išaugo 1,9 proc., praneša Valstybės duomenų agentūra.
Viešajame sektoriuje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sudarė 2 388,2 euro ir buvo 2,4 proc. didesnis, privačiajame – 2 177 euro ir buvo 1,7 proc. didesnis.
Vidutinis mėnesinis neto (atskaičius darbuotojo mokesčius) darbo užmokestis šalies ūkyje sudarė 1 376,5 euro ir, palyginti su 2024 m. antruoju ketvirčiu, padidėjo 1,7 proc.
Viešajame sektoriuje jis sudarė 1 462 eurus ir buvo 2,3 proc. didesnis, privačiajame – 1 341,8 euro ir buvo 1,4 proc. didesnis.
Bruto užmokestis išaugo daugelyje veiklų, nuo 0,2 proc. augimo profesinės, mokslinės ir techninės veiklos darbuotojams iki 6,6 proc. švietimo sektoriaus personalui. Tuo metu kai kuriuose sektoriuose fiksuojamas sumažėjimas nuo 1,3 proc., finansų ir draudimo veikloje iki 3,5 proc. informacijos ir ryšių sferos darbuotojams.
Realusis darbo užmokestis 2024 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju ketvirčiu, šalies ūkyje padidėjo 1,8 proc. – viešajame sektoriuje buvo 2,4 proc. didesnis, privačiajame – padidėjo 1,5 proc.
Anot agentūros, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2024 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu, šalies ūkyje padidėjo 10,9 proc. Viešajame sektoriuje jis augo 14,2 proc., privačiajame – 9,4 proc.
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis per metus padidėjo visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose nuo 1,8 proc. administracinės ir aptarnavimo veikloje iki 17,8 proc. švietimo sektoriuje.
Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis per metus šalies ūkyje padidėjo 10 proc. Viešajame sektoriuje – 13,1 proc., privačiajame – 8,7 proc.
Realusis darbo užmokestis 2024 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu, šalies ūkyje padidėjo 9,2 proc. Viešajame sektoriuje augimas siekė 12,3 proc., privačiajame – 7,9 proc.
Anot agentūros, darbo užmokesčio pokyčiams įtakos turėjo nuo 2024 m. sausio 1 d. padidinta minimalioji mėnesinė alga, padidinti biudžetinių įstaigų darbuotojų minimalieji pareiginės algos koeficientai, pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka ir kitos priežastys.
Anot Valstybės duomenų agentūros, vidutinis darbuotojų skaičius 2024 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2024 m. antruoju ketvirčiu, šalies ūkyje sumažėjo 0,5 proc. arba 7,2 tūkst. darbuotojų, viešajame sektoriuje – 0,7 proc. arba 2,6 tūkst. asmenų, o privačiajame sektoriuje – 0,5 proc. arba 4,5 tūkst. darbuotojų.
Vidutinis darbuotojų skaičius 2024 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu, šalies ūkyje padidėjo 9,8 tūkst. arba 0,7 proc. Viešajame sektoriuje dirbančiųjų padaugėjo 5 tūkst. arba 1,4 proc., o privačiajame sektoriuje – 4,8 tūkst. arba 0,5 proc.
Į Seimo komitetą sugrįžta iniciatyva dėl nemokamų pietų visiems pradinukams
Naujos sudėties parlamentinis Švietimo ir mokslo komitetas svarstys buvusios kadencijos Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ iniciatyvą nemokamai maitinti visus pradinukus.
Šią savaitę apsisprendę grąžinti šį klausimą į savo darbotvarkę šio komiteto nariai diskutavo ne tik apie nemokamą visų pradinukų maitinimą, bet taip pat kėlė moksleiviams teikiamo maisto kokybės klausimą.
„Pirmiausia turime sugrąžinti į ugdymo įstaigas valgyklas.
Pietus reikia gaminti vietoje, o ne vežioti viešųjų pirkimų būdu įsigytą maistą“, – komiteto posėdyje sakė Seimo narė socialdemokratė Ingrida Braziulienė.
Kaip pastebėjo komiteto narys socialdemokratas Darius Jakavičius, šiuo metu mokinių maitinimo kaina ugdymo įstaigose yra skirtinga.
„Pvz., Šakiuose vaikas gali pavalgyti už 1,50–1,80 euro, o gretimame rajone, ko gero, už 3,50–4,50 euro. Tai yra didžiulis skirtumas. Nemokamam pradinukų maitinimui pritarčiau, bet turėtų būti sureguliuota ne tik pietų kaina, bet ir sudėtis. Mano žiniomis, yra rajonų, kur į tą pačią mokinių maitinimo kainą įtrauktas ir vandens buteliukas už 50 centų. Ar tai teisinga? Manau, kad ne“, – sakė D. Jakavičius.
Anot konservatoriaus Liutauro Kazlavicko, reikėtų apsispręsti, kaip organizuojamas pradinukų maitinimas.
„Didžioji dalis problemų yra susijusi su viešaisiais pirkimais. Jeigu nusiperki per pigiai, tada gaunamas nekokybiškas maistas ir visa gera idėja žlunga“, – sakė L. Kazlavickas.
Analizuodamas buvusio Seimo teisės aktų palikimą naujas socialdemokratės Vaidos Aleknavičienės vadovaujamas Švietimo ir mokslo komitetas nutarė nedėti į stalčių nemokamo pradinukų maitinimo klausimo, o toliau jį svarstyti.
ELTA primena, kad kadenciją baigęs Seimas po pateikimo yra pritaręs Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ siūlymui nemokamai maitinti visus pradinukus. Seimo narys Linas Kukuraitis siūlė nemokamus pietus, nevertinant pajamų, skirti mokiniams, kurie mokosi pagal pradinio ugdymo programą trečioje ir ketvirtoje klasėse.
Darbą baigianti Vyriausybė savo išvadoje pažymėjo, kad pritaria įstatymo projekto tikslui – tobulinti esamą socialinės paramos mokiniams teisinį reguliavimą, įtvirtinant nuostatą skirti nemokamus pietus mokiniams, kurie mokosi mokyklose pagal visą pradinio ugdymo programą. Tačiau Ingridos Šimonytės Vyriausybė teigė nepritarianti projektui dėl ribotų valstybės finansinių galimybių.
Vyriausybės skaičiavimais, pritarus įstatymo pakeitimams, nemokamus pietus papildomai gautų apie 50,3 tūkst. mokinių (26,7 tūkst. trečios klasės mokinių ir 25,6 tūkst. ketvirtos klasės mokinių), tam papildomai kasmet reikėtų apie 25,6 mln. eurų.
Šiuo metu nemokamai maitinami priešmokyklinio amžiaus bei pradinių – pirmų ir antrų – klasių moksleiviai. Tuo metu trečių ir ketvirtų pradinių klasių moksleiviams nesuteikta teisė gauti nemokamus pietus.
Apklausa: lietuviai labiausiai vertina praktiškas ir valgomas dovanas
Šiemet Lietuvos gyventojai kalėdinėms dovanoms skirs panašias sumas kaip ir praėjusiais metais, o po Kalėdų eglute labiausiai norėtų gauti valgomas arba praktiškas dovanas, atskleidė „Lidl“ užsakymu atlikta apklausa.
Remiantis tyrimo duomenimis, šiemet daugiausiai Lietuvos gyventojų (17 proc.) kalėdinėms dovanoms planuoja išleisti nuo 51 iki 100 eurų. Dažniausiai šią sumą įvardijo 18–29 metų amžiaus grupės atstovai. 16 proc. apklausos dalyvių atsakė, kad dovanoms skirs 101–150 eurų, tiek pat Lietuvos gyventojų ketina išleisti nuo 151 iki 200 eurų.
Kaip nurodoma pranešime, praėjusiais metais Lietuvos gyventojų skiriamos sumos kalėdinėms dovanoms buvo taip pat panašios – daugiausiai (17 proc.) apklaustųjų planavo skirti 101–150 eurų. Dažniausiai šią sumą įvardijo 25–34 metų žmonės.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad 18 proc. Lietuvos gyventojų kalėdinių dovanų išlaidų neplanuoja visai. Iš anksto savo biudžeto dovanoms planuoti nelinkę daugiausia 60–74 metų asmenys. Tiek pat žmonių kalėdinių dovanų biudžetu iš anksto nesirūpino ir 2023 metais, o daugiausia jų buvo 45–54 metų amžiaus grupėje.
Net 4 iš 10 apklaustųjų įvardijo, kad labiausiai vertina praktiškas bei kasdienybėje naudojamas dovanas, o kas penktas džiaugiasi gavęs valgomas dovanas.
Tyrimas taip pat atskleidė, kokie dovanų biudžetai populiariausi skirtinguose Lietuvos miestuose. Vilniuje ir Klaipėdoje daugiausiai apklaustųjų planuoja skirti 51–100 eurų, Kaune ir Šiauliuose – 151–200 eurų, o paišlaidauti labiausiai pasiruošę Panevėžio gyventojai – penktadalis apklaustųjų šventinėms dovanoms planuoja skirti 201–300 eurų.
Taip pat 5 proc. Lietuvos gyventojų teigė, kad šiemet dovanų nepirks visai, šis skaičius nuo praėjusių metų nepakito, tačiau 2023 metais jų nepirkti dažniausiai planavo 65–74 metų amžiaus žmonės, o šiemet toks pasirinkimas dažniausias 40–49 metų grupėje.
Internetinę apklausą atliko bendrovė „Norstat“. Spalio mėnesį vykusioje apklausoje dalyvavo 1000 Lietuvos gyventojų.
Į Seimą išrinktas L. Mažylis ketina grįžti į Europos Parlamentą: intrigos jau praktiškai nėra
Europos Parlamento (EP) frakcijoms pritarus naujajai Europos Komisijos (EK) sudėčiai, Liudas Mažylis priėmė sprendimą perimti Andriaus Kubiliaus europarlamentaro mandatą ir darbą Vilniuje iškeisti į postą Briuselyje. Tai ketvirtadienį politikas patvirtino naujienų portalui 15 min.lt.
„Intrigos jau praktiškai nėra: viduje esu apsisprendęs – jei ateis toks pasiūlymas iš Vyriausiosios rinkimų komisijos, realiai esu apsisprendęs pozityviai – vykti ten. Kadangi jau galiu šiek tiek palyginti patirtis ir iššūkius, kurie yra čia ir ten, tai vis tiek ten tų patirčių yra daugiau, ir kontaktų, ir nebaigtų klausimų, ir įdirbio“, – portalui sakė politikas.
Vis dėlto, Eltai susisiekus su konservatoriumi, jis nurodė, jog būtina palaukti prieš priimant oficialių sprendimą.
Trečiadienį EP frakcijų lyderiai sutarė neblokuoti EK sudėties. Numatoma, jog šis sprendimas pateks ir į kitą savaitę rengiamo EP plenarinio posėdžio darbotvarkę. Anot L. Mažylio, būtent po šio posėdžio, bendrapartiečiui A. Kubiliui oficialiai tapus EK nariu, o jo turėtam europarlamentaro mandatui atsilaisvinus, bus galima priimti galutinį sprendimą dėl šios pozicijos perėmimo.
„Jeigu viskas toliau sklandžiai vyks, tai tada man lieka vis mažiau argumentų, kodėl aš neturėčiau jo (mandato – ELTA) perimti“, – Eltai sakė politikas.
ELTA primena, kad birželio 9 dieną vykusiuose EP rinkimuose mandatus iškovojo trys konservatorių atstovai: A. Kubilius, Rasa Juknevičienė ir Paulius Saudargas.
Pirmuoju už brūkšnio partijos sąraše liko L. Mažylis. Šis politikas taip pat buvo išrinktas į Seimą, kuriame prisiekė praėjusį ketvirtadienį.
Jeigu L. Mažylis atsisakys Seimo nario mandato, jis bus perleistas pirmajai už brūkšnio daugiamandatės apygardos kandidatų sąraše likusiai konservatorei Jurgitai Sejonienei.
Prezidentas paskyrė G. Palucką premjeru
Prezidentas Gitanas Nausėda paskyrė socialdemokratą Gintautą Palucką ministru pirmininku.
Šalies vadovas pasirašė tai numatantį dekretą ketvirtadienį, po susitikimo su išrinktuoju premjeru. Kaip numato įstatymas, prezidentas pavedė naujajam premjerui ne vėliau kaip per 15 dienų nuo paskyrimo sudaryti Ministrų kabinetą bei teikti svarstyti Seimui Vyriausybės programą.
ELTA primena, kad ketvirtadienį Seimas apsisprendė ir pritarė naujosios centro kairės koalicijos lyderio, socialdemokrato G. Palucko kandidatūrai į premjerus.
Po balsavimo Seime socialdemokratas susitiko su šalies vadovu. Pokalbio metu, kaip teigė pats G. Paluckas, buvo aptarta galima Ministrų kabineto sudėtis. Po susitikimo žurnalistams premjeras įvardijo visus „Vardan Lietuvos“ pasiūlytus kandidatus bei didžiąją dalį pavardžių, kurias iškėlė rinkimus laimėję socialdemokratai.
Parengta pagal ELTA ir „Dzūkų žinių“ informaciją