Apie „Dzūkų žinias“ – žurnalo „Žurnalistika“ akimis

Neseniai žurnale „Žurnalistika“ pasirodė straipsnis apie mūsų leidžiamą laikraštį „Dzūkų žinios“. Su skaitytojais dalijamės šiuo tekstu, kuriame pasakojama apie laikraščio istoriją, kasdienybę ir viziją — kaip 80 metų patirtis padeda jungti tradiciją su modernia medijų aplinka.

„DZŪKŲ ŽINIOS“: KEISTIS KARTU SU SKAITYTOJAIS

JOLANTA KAVALIAUSKAITĖ Lazdijai

Lazdijų rajono laikraštis „Dzūkų žinios“ šiemet švenčia solidžią 80 metų leidybos sukaktį. Uždarosios akcinės bendrovės vadovas dzūkas Darius Brindza versle ir gy­venime vadovaujasi lotynų kalbos posakiu Semper ad meliora (liet. visada geresnių dalykų link), todėl ir regioninių spausdintų leidinių ateitį mato gana šviesiai.

Šiuolaikiniame sparčiai besikeičiančiame medijų pasaulyje laikraštis „Dzūkų žinios“, kadaise pradėtas spausdinti šapirografu, išgyvenęs sovietmetį, sulaukęs Atgimimo ir Nepriklausomybės laikotarpio, šiandien jungia tradicinę spaudą ir dinamišką skaitmeninę erdvę. Redakcijos komanda įsitikinusi: jeigu nori išlikti aktualus, turi keistis kartu su skaitytojais.

LAIKRAŠČIAI IR VIRSMAI

Bendrovėje „Dzūkų žinios“ nuo 2009-ųjų vadovu dirban­tis Darius leidinį vadina „Lazdijų perlu“ – tai senas tradici­jas menantis laikraštis, sukaupęs savo puslapiuose daug šio krašto istorijos faktų. Per ilgą 80 metų leidybos istoriją jis išgyveno ne vieną pokytį. Pradėtas leisti 1945-aisiais kaip „Dzūkų žinios“, turėjęs nemažą skaitytojų ir prenumerato­rių skaičių (taip pat ir už Lietuvos ribų, Seinų krašte), po penkerių metų buvo pervadintas „Raudonuoju artojumi“. Po gero dešimtmečio sugalvota, kad laikraštis turi vadintis „Tarybiniu keliu“, tačiau tai truko vos metus – leidinys vir­to „Darbo vėliava“, „plevėsavusia“ iki pat Nepriklausomy­bės – 1990 m. Lazdijų regiono laikraštis susigrąžino pirmąjį pavadinimą „Dzūkų žinios“.

Ankstesniais metais laikraštis skaitytojus pasiekdavo ir du, ir tris kartus per savaitę, o nuo 2009 m., kai bendrovei pra­dėjo vadovauti D. Brindza, leidinys tapo savaitraščiu – iki šiol kiekvieną ketvirtadienį leidžiamas spalvotas 16 pusla­pių ir maždaug 2 000–2 500 egzempliorių tiražu. „Tiražas šiek tiek svyruoja, nežymiai mažėja, tačiau pokytis nėra stiprus, – sako Darius. – Be to, dirbame konkurencinėje aplinkoje – nesame pagrindinis rajono laikraštis. Siekiame išlaikyti savo nišą – atspindėti rajono bendruomenės ak­tualijas, dirbame su įstaigų projektais, stengiamės pateik­ti objektyvias naujienas ir pastebėti pozityvius pokyčius savo aplinkoje. Tarkime, vakar analizavau statistiką inter­nete – vienas skaitomiausių straipsnių buvo pokalbis su Lazdijų ligoninės, patekusios į 20-ą reitingo vietą iš 160 tokio tipo įstaigų, vadovu. Interviu sulaukė daug teigiamų reakcijų mūsų socialinėje medijoje, kur dalijamės straips­nių nuorodomis, taip pat papildomų pasidalijimų ir gerų komentarų.“

Beje, ta pati D. Brindzos vadovaujama leidybos įmonė rū­pinasi ir kito Dzūkijos savaitraščio – „Dainavos žodis“ – lei­dyba, kurio redakcija įsikūrusi Alytuje ir atspindi miesto bei rajono naujienas. O šalia abiejų popierinių leidinių aktyviai veikia ir interneto svetainės www.dzukuzinios.lt bei www.dainavoszodis.lt. Kaip pabrėžia vadovas, tai daugiau nei naujienų svetainės – tai platformos, kuriose telpa ir ben­druomenės balsas, ir verslo idėjos. Jose stengiamasi pato­giai, aiškiai ir šiuolaikiškai išdėstyti viską: ne tik publikuoti savaitraščių straipsnius, bet ir pateikti papildomų naujienų, informuoti apie bendrovės vykdomus projektus ar galimy­bę patogiai užsiprenumeruoti leidinius į namus ar įstaigas, skaitytojams paskelbti asmeninį skelbimą.

„Dvi redakcijos, du miestai, bet viena vertybių sistema: būti arti žmogaus, kalbėti apie tai, kas rūpi, išsaugoti spausdin­to žodžio svorį“, – sako Darius.

AUTENTIŠKAS REGIONO BALSAS

„Skaitmenizavimas mums – ne grėsmė, o galimybė, – įsiti­kinęs regioninės žiniasklaidos grupės vadovas D. Brindza. – Siūlome profesionalų turinio kūrimą verslui, redagavimą, maketavimą, netgi viešinimo strategijas. Vietoj pasyvios stebėtojo pozicijos dalyvaujame aktyvioje kūryboje: laikraštis tampa partneriu, o ne vien informacijos šaltiniu.

Ieškodami tvarių veiklos formų, plečiame ir kitą veiklą: val­dome fizinę parduotuvę „Dzūkų žinių“ knygynėlį. Tai jau­ki vieta Lazdijuose, kur telpa knygos, gimsta mūsų idėjos, bendrystė ir pokalbiai. Čia vyksta susitikimai su skaityto­jais, autoriais, bendruomene.

Nuo 2022 m. veikia ir mūsų internetinė parduotuvė www. biurocapsule.lt, kurioje siūlome kokybiškus biuro, kūry­bos ir gyvenimo būdo produktus. Tai dar viena sritis, ku­rioje panaudojame redakcijos žinias, patirtį ir kūrybiškumą, siekdami išlaikyti finansinį stabilumą ir stiprinti savo ne­priklausomybę, – išlikti nepriklausomiems regioninė­je spaudoje yra iššūkis. Bet mes jo nebijome. Mokomės, bendradarbiaujame, plėtojame idėjas ir ieškome, kaip būti naudingiems savo kraštui. Mūsų skaitytojai – ne tik prenu­meratoriai, bet ir bendraautoriai, bendraminčiai, įkvėpėjai.“

Alytuje užaugusiam, ten mokyklą baigusiam, o dabar Laz­dijuose gyvenančiam leidėjui regioninės žiniasklaidos laikraščiai yra vertybė – mažų miestų ir miestelių leidiniai ugdo bendruomenės pilietiškumą, padeda išsaugoti auten­tišką regiono balsą, telkia verslą, suteikdami jam komuni­kacinę platformą. „Komunikacija šiais laikais tampa įrankiu, nes gali padėti lokaliam verslui didinti žinomumą, pasakoti apie pasiekimus bei galimybes. Regioniniai laikraščiai buria bendruomenę, pasakoja vieniems apie kitus ir taip stipri­na ryšį. Po truputį ir mažesnių miestų redakcijas pasiekia supratimas, kad leidyba – irgi verslas, kad galima uždirb­ti iš turinio, socialinių tinklų, reklamos, maketavimo, teks­tų redagavimo paslaugų. Jeigu mes prie vietinių laikraščių prijungiame dar ir naujienų portalus, atsiranda kur kas pla­tesnė ir efektyvesnė sklaidos galimybė“, – sako D. Brindza.

ALTERNATYVŪS LAIKRAŠČIO GYVYBĖS PALAIKYMO ŠALTINIAI

Kasdien po žingsnelį geresnių dalykų link žengiantis leidi­nio „Dzūkų žinios“ vadovas stengiasi gerinti ir bendrovės teikiamas paslaugas, ir džiaugtis kiekvienu nauju prenume­ratoriumi. Paklaustas apie vis mažėjantį spausdinto žodžio populiarumą, šypsosi: „Kad popierinei spaudai ateis galas, kalbam jau kokius dvidešimt metų, bet kaip neateina, taip neateina. Manau, ji neturėtų visiškai išnykti, tačiau alter­natyvių laikraščio gyvybės palaikymo šaltinių reikės – mes bandome per komunikaciją priartėti prie verslo. Kalbu apie užsakomuosius straipsnius, tačiau žurnalistinės aktualijos – visai kitas dalykas. Būtina atskirti šias dvi sritis: vienoje mes, kaip redakcija, uždirbame, kitoje – stengiamės išlaiky­ti savo nepriklausomybę, rengdami žurnalistinę medžiagą.“

Plėtojant leidybos verslą mažesnėse bendruomenėse, ku­riose dauguma vieni kitus pažįsta, atsiranda ir tam tikros specifikos – vienas svarbiausių yra žmogiškasis faktorius. Regionuose ir kritika suskamba visai kitaip. Darius įsitiki­nęs, kad kritikuoti sveika. Svarbu, kad kritikuojamieji mo­kėtų kritiką priimti. „Kritika verčia tobulėti, atveria augimo potencialą. Jei mokėsime ją pateikti ir į ją reaguoti, tuomet ir redakcijos, ir tie žmonės, kurie yra kritikuojami, bus gero­kai profesionalesni“, – sako bendrovės vadovas D. Brindza.

Kad ir kokios sklandytų nuomonės apie popierinės spau­dos ateitį, „Dzūkų žinių“ leidėjas tikina, jog laikraščius žmo­nės vis dar skaito, – tai rodo ir Lazdijų regione gyvuojantys du konkuruojantys savaitraščiai. Kadangi „Dzūkų žinios“ – ne tik leidėjai, bet ir prekybininkai, Darius pastebėjo, kad kartais prekyba padeda leidybai, o kartais – atvirkščiai. Vietiniam knygų verslui vis labiau kvėpuoti trukdo didieji prekybos centrai, popierinei spaudai – interneto platfor­mos. Todėl D. Brindzos tikslas – siekti kuo didesnės visų šių verslų sinergijos: „Interneto portalų segmente daugėja įvai­rių užsakomųjų straipsnių, tekstų apie verslą, reklamjuosčių. Reklamos užsakovams siūlome visą paketą – tiek laikraš­čius, tiek portalus, tiek socialines medijas. O kai jiems pa­siūlai daugiau nei vieną poziciją popieriniame leidinyje, turi daugiau šansų gauti užsakymą. Viešiname nebūtinai tik regioninių verslų reklamas – per agentūras gauname ir stambių tinklinių įmonių užsakymų.“

TIKRAI UŽIMTAS ŽMOGUS

Redakcijoje „Dzūkų žinios“ dirba keturi etatiniai darbuo­tojai, aštuoni nuolatiniai autoriai, turintys individualiosios veiklos pažymėjimus arba sudarę autorines sutartis. Žmo­nės įvairaus amžiaus, pradedant pirmo kurso kūrybinių in­dustrijų studijų programos studente, baigiant žurnalistikos veteranais.

Pats Darius į leidybą atėjo netikėtai iš visai kitų verslų – Vilniaus Gedimino technikos universitete baigęs inžineriją, 2008-aisiais grįžo į gimtąjį Alytų, pradėjo dirbti reklamos vadybininku „Dainavos žodžio“ kolektyve, praktiškai susi­pažino, kaip dirba redakcija, kas yra leidyba, kaip turi išgy­venti laikraštis ir ką jam reiškia reklama. Vėliau dėl šeiminių ryšių persikėlė į Lazdijus, jam buvo pasiūlyta vadovauti „Dzūkų žinių“ laikraščiui. Visą šį laiką bendrovė rūpinasi dviejų laikraščių leidyba, atgaivino naujienų portalus, įkūrė elektroninę biuro prekių parduotuvę, vykdo prekybą fizi­nėje parduotuvėje Lazdijuose. Ir tai dar ne viskas. Negana to, kad nuolat suka galvą apie naujus leidybinius projektus, Darius kartu su žmona dar rūpinasi ir nemažu ūkiu – šeima augina jaučius ir bulves. „Ir šienauju, ir grėbiu, ir jaučiams vaistus leidžiu – tikrai esu užimtas žmogus“, – nusijuokia įmonės „Dzūkų žinios“ vadovas.

Nepaisant daugybės veiklų, jis išlieka savo laikraščio ir aps­kritai popierinės spaudos patriotas. „Dzūkų žinios“ – tai vieta, kur susitinka tradicija ir inovacija. Tai mūsų mažas, bet tvirtas atsakas į vis garsesnį pasaulio triukšmą. Ir kar­tu pažadas, kad kol yra kas skaito, bus kas ir rašo, tuomet ir „Dzūkų žinios“ gyvuos. 80 metų – tik pradžia. Toliau kursime, ieškosime, dalysimės ir auginsime tikėjimą, kad regioninė žiniasklaida gali būti moderni, stipri ir gyvybin­ga“, – teigia bendrovės vadovas D. Brindza.

Kaip viskas prasidėjo: laiškas, kuris įkvėpė papasakoti mūsų istoriją
„Dzūkų žinių“ leidėjas bendrovės direktorius Darius Brindza:
„Kartais naujos iniciatyvos prasideda labai paprastai – nuo nuoširdaus laiško.
Šią vasarą gavau žurnalisto ir žurnalo „Žurnalistika“ redaktoriaus Vytauto Žeimanto žinutę, kurioje jis pasiūlė papasakoti „Dzūkų žinių“ istoriją ir pažvelgti į regioninės žiniasklaidos šiandienos iššūkius.
Jo mintis buvo aiški:
„Labai laukčiau tokio straipsnio kartu su Jūsų portretine nuotrauka ir keliomis kitomis redakcijos darbuotojų ar veiklos nuotraukomis.“
Taip ir prasidėjo kelias į straipsnį, kuris šiuo metu publikuojamas nacionaliniame žurnale „Žurnalistika“.
Džiugu, kad mūsų laikraštis, švenčiantis 80-metį, tampa platesnių diskusijų apie regionų žiniasklaidos ateitį dalimi.
Ačiū visiems, kurie prisideda prie „Dzūkų žinių“ gyvavimo – skaitytojams, prenumeratoriams, autoriams ir mūsų nedidelei, bet stipriai komandai.
80 metų – tik pradžia.“