Smagu žinoti, kad iš mūsų krašto kilę žmonės savo pasiekimais įvairiose gyvenimo srityse garsina ne tik savo gimtinę, bet ir visą Lietuvą.
Lazdijų rajone, Krosnoje, augusi Alė Čekaitienė (Kavaliauskaitė) triumfavo Assen mieste, Nyderlanduose, vykusiame „Line Dance“ (linijiniai šokiai, – aut. past.) pasaulio konkurse. Tai jau antras jos pasaulio čempionato laimėjimas.
Šiuo metu Kaune gyventi ir dirbanti Alė Čekaitienė dar kartą įrodė savo meistriškumą – tarptautiniame „Line Dance“ konkurse ji iškovojo aukso medalį ir pasaulio čempionės titulą.
Alė sužavėjo teisėjus nepriekaištinga technika, stipria emocine išraiška ir muzikos interpretacija. Jos šokio stilius išsiskyrė tiksliais ritminiais žingsniais ir profesionaliu atlikimu, tai pelnė aukščiausius balus.
Jos pasiekimas – tai ne tik asmeninė pergalė, bet ir svarbus Lietuvos vardą garsinantis laimėjimas, įkvepiantis jaunuosius šokėjus kantriai siekti savo tikslų.
Apie savo sportinę karjerą, ryšius su gimtine ir močiutės pareigas „Dzūkų žinios“ kalbasi su A. Čekaitiene.
– Ale, kokie Jūsų ryšiai su Lazdijų kraštu?
– Esu gimusi ir augusi bei mokyklą baigusi Krosnoje. Mes esame trys vaikai Kavaliauskai: dvi seserys ir brolis. Po mokyklos baigimo išvažiavau į Kauną, kur baigiau Kauno technologijos universitetą ir likau ten gyventi. Krosnoje gyvena mano mama, todėl labai dažnai sugrįžtu į gimtinę jos aplankyti. Krosna man visada buvo labai svarbus kampelis.
– Sveikiname Jus tapus Pasaulio čempione. Papasakokite plačiau apie šį čempionatą.
– Nyderlanduose vykusiame Pasaulio čempionate tapau nugalėtoja dviejose kategorijose – poriniuose ir solo šokiuose, tokį pat rezultatą pasiekiau ir prieš dvejus metus. Į šį čempionatą važiavo nemaža komanda iš Lietuvos, apie keturios dešimtys dalyvių. Ten pasisekė ne tik man, bet ir kitoms lietuvėms, pagal iškovotus medalius mes buvome antri šiame čempionate.
– Kada ir kur susidomėjote linijiniais šokiais?
– Linijiniais šokiais susidomėjau prieš penkerius metus – radau skelbimą, kad netoli namų yra kolektyvas, kuris renka grupę. Pradėjau šokti. Mūsų vadovė dalyvaudavo varžybose, tai ji mane prikalbino ruoštis varžyboms. Tada buvo pandemija, tai pirmose varžybose dalyvavome nuotoliniu būdu. O paskui pradėjome važinėti į varžybas Lietuvoje. 2023 metais kartu su vadove išvažiavau į tarptautines varžybas, kurios vyko Nyderlanduose.
– Papasakokite plačiau apie „Line Dance“.
– Čia yra amžių kategorijos, eina kas dešimt metų. Dar yra lygiai, prasideda nuo starterių, new comerių ir eina iki žvaigždžių. Jau susirinkau tam tikrą taškų kraitį, todėl nebegaliu šokti tame pačiame lygyje, automatiškai turiu pereiti į aukštesnį lygį. Kuo toliau, tuo sunkiau surinkti reikiamą balų skaičių. Yra daug kategorijų, gali būti ir grupiniai šokiai, bet aš dabar šoku viena. Yra dvi šokių kategorijos, kiekvienoje iš jų turime parengti po tris šokius, kiekvienas šokis trunka apie dvi minutes. Kadangi man 57-eri, tai šoku atitinkamo amžiaus kategorijoje. Juk negali toje pačioje grupėje varžytis trisdešimtmetė ir penkiasdešimtmetė. Mūsų labai stipri linijinių šokių bendruomenė, labai smagu dalyvauti varžybose. Kasmet vyksta linijinių šokių festivalis Palangoje, ten susirenka pusantro tūkstančio šokėjų.
– Ar daug tenka treniruotis?
– Prieš varžybas turime trenerį, kuris moko technikos dalykų, taip pat turime salę, per savaitę treniruojamės du-tris kartus, o įprastai po du kartus per savaitę, nes šokiai kas metus keičiasi. Treniruojamės ir vasarą.
– Kas Jūsų ateities planuose, kiek dar laiko planuojate šokti?
– Kol sveikata leis. Mes savo bendruomenėje turime 74 metų moterį, kuri šoka ir dalyvauja varžybose. Mes į ją pasižiūrime ir labai dar norime šokti. Kai mokiausi mokykloje, tai dalyvaudavau Veisiejuose vykusiose šventėse. Visada norėjau šokti, mano dukra šoko pramoginius nuo penkerių metų, maniau, kad savo svajonę šokti įgyvendinau per dukrą, bet ne, šoku ir pati. Mums šokis gerina savijautą, mes pasirodymų metu galime apsirengti tokiomis suknelėmis ir išeiti į aikštelę, kuriomis pagal savo amžių kasdieniame gyvenime tikrai neapsivilktume. Šokis pratęsia jaunystę. Mano anūkė sako: „Močiute, tu šaunuolė“. Tai mane įkvepia.
