Lazdijų kraštas pelnytai gali didžiuotis kūrybingomis, savo kraštą mylinčiomis ir jo gerovei jėgų negailinčiomis asmenybėmis, paliekančiomis prasmingus įspaudus rajono kultūros gyvenime.
Vasario 16-osios proga Kultūros delno įspaudas, kuriuo pagal tradiciją žymima Lazdijų kultūros centro viešoji erdvė, įteiktas Lazdijų kultūros centro meno vadovui, liaudiškos muzikos puoselėtojui Romui Mazėčiui. Šis apdovanojimas ypač garbingas, nes juo gali didžiuotis vos keletas mūsų krašto žmonių.
Romas muzikuoja jau penkiasdešimt metų, didžiąją tų metų dalį – Lazdijuose. Jo vadovaujama Lazdijų kapela „Dziedukai“ yra pelniusi aukščiausią meno mėgėjų apdovanojimą – Lietuvos liaudies kultūros centro ir Pasaulio lietuvių dainų šventės fondo įsteigtą „Aukso paukštę“. Prieš dešimtmetį Romui buvo įteiktas „Laisvės angelas“. Jis su kapelomis ne vieną kartą pasirodė populiarioje televizijos laidoje „Duokim garo!“, koncertavo užsienyje. Romo muzikinę kūrybą atskira knyga išleido autorinių teisių agentūra LATGA.
Apie garbingą apdovanojimą, meilę muzikai, vestuves, itališką smuiką kalbamės su R. Mazėčiu.
– Gerbiamasis, Romai, ką Jums reiškia šis apdovanojimas?
– Tai labai aukštas mano darbo įvertinimas, čia jau amžiams.
– Kaip atsitiko, kad pasukote muziko keliu?
– Esu kilęs nuo Seirijų krašto. Muzika susidomėjau vaikystėje. Pradėjau groti smuiku, paskui akordeonu, armonika.
– Kur mokėtės muzikos?
– Smuiku groti mokiausi privačiai, paskui baigiau Marijampolės muzikos mokyklą – įstojau į chorinį dirigavimą, susirgau, tai teko mokslus palikti ir baigti vėliau.
– Ar visą gyvenimą grojate Lazdijuose?
– Nuo 1971 metų dirbau Žagariuose, paskui Nemajūnuose, o nuo 1974 metų iki šiol Lazdijuose. Vadovauju dviem kapeloms – „Dziedukai“ ir „Anūkuciai“, abi turi po aukščiausią – pirmą – kategoriją. Taip pat padedu Veisiejų, Būdviečio, Šeštokų muzikantams, kartais muzikuoju ir Seinuose.
– Kaip per tuos penkiasdešimt metų keitėsi kapelos, jų repertuaras?
– Anksčiau reikalavo tipinių kapelų – smuikų, klarnetų, akordeonų, kontraboso, mušamųjų, o dabar, kas kaip nori, taip tas groja. Gaila, kad smuikininkų kapelose beveik nėra, kiek pamokinu smuikininkų, jie baigia mokyklas ir išeina. Kapelų repertuaras yra liaudiškas, anksčiau kapeloms rašydavo profesionalūs kompozitoriai, esu ir pats sukūręs nemažai kūrinių. Buvo viena kapela, kuri grojo beveik vien mano sukurtus kūrinius. Dabar stebime internetą ir girdime, kokią muziką groja kapelos, tai ir mes naudojamės tomis melodijomis.
– Kokiais instrumentais mokate groti?
– Daugiausia groju smuiku, akordeonu ir armonika. Grojau birbyne, ko gero, galėčiau groti visais kapelos instrumentais.
– Kiek smuikų turite?
– Turiu keturis smuikus, vienas iš jų itališkas, šimto metų senumo. Jis daug kartų remontuotas, bet vertingas, gerai skamba. Turiu dar čekišką, slovakišką, rusišką smuikus bei vieną valdišką, priklausantį Kultūros centrui.
– Kas Jums yra muzika?
– (Pauzė.) Muzika yra mano gyvenimas. Kitokio gyvenimo neįsivaizduoju, kol galiu, tol groju. Esu nemažai grojęs vestuvėse, baliuose, įvairiuose renginiuose, koncertavome užsienyje, grojome populiarioje televizijos laidoje „Duokim garo!“. Šioje laidoje buvome daug kartų. Dabar daro šios laidos vaizdo įrašus, o man tekdavo groti tiesioginiame eteryje, tai sunkiau ir labiau atsakinga.
– Minėjote, kad grojote per vestuves. Ar dabar jau nebegrojate?
– Vestuvėse dabar nebegroju, nes esu jau per senas, dabar vestuvėse groja muzikiniai centrai, didžėjai. Atsimenu, jog per vestuves būdavo smagu groti, visaip grodavome – ir trise, ir dviese, ir vienam teko. Suskaičiavau, kad vienas akordeonu atgrojau 10 vestuvių.
– Ar dabar dažnai tenka koncertuoti?
– Tikrai nenuobodžiauju, mane kviečia groti su kitomis kapelomis ir rajone, ir užsienyje. Per Vasario 16-ąją grojau su Seinų kapela. Kūriniai buvo sudėtingi, mažai laiko turėjome repeticijoms, bet viskas gerai pavyko. Tenka groti ir Užgavėnių renginiuose. Dar nesiruošiu dėti smuiko į futliarą.
– Kai ateis toks laikas, kai išeisite į užtarnautą poilsį, ar bus, kas Jus pakeičia?
– Jau dešimt metų esu pensininkas, bet vis dar groju, vadovauju kapeloms. Nežinau, kaip bus su ta pamaina. Meno mokykloje jaunimą mokina groti smuiku, bet jie mokosi klasikinių kūrinių, nežinia, ar sugebės groti liaudišką muziką. Bet gal bus viskas gerai.
– Ačiū už pokalbį. Kol galite, nepaleiskite smuiko iš rankų, nes Jums grojant žmonėms tampa smagiau gyventi.
„Dzūkų žinių“ informacija