Kai kurie nacionalinio lygmens politikai, atvykę į periferiją, pasijaučia labai reikšmingi ir bando auklėti vietinius valdininkus ir įgaliotus asmenis, tačiau dažnai sulaukia principingo atkirčio.
Vienas iš tokių „auklėtojų“ – dar Seime kojų nespėjęs apšilti konservatorius Vilius Semeška, šalies Parlamente užėmęs į pedofilijos skandalą įsivėlusio Kristijono Bartoševičiaus vietą.
Sekmadienį kaip rinkimų stebėtojas atvykęs į Lazdijus, V. Semeška sukėlė sumaištį, įtardamas įstatymo pažeidimą, neleido rinkėjams balsuoti, nurodinėjo, kokius sprendimus turėtų priimti Lazdijų rinkimų apygardos komisija. Dėl to komisija nusprendė anuliuoti jo stebėtojo pažymėjimą.
Neleido balsuoti
Rinkimų dieną V. Semeška įsivėlė į konfliktą, kai vienoje iš Lazdijų rajono rinkimų apylinkių, stebėdamas balsavimo procesą, iškėlė klausimą, ar galimai su regėjimo negalią turinčia dukra atvykusi jos mama turėjo teisę užeiti į tą pačią balsavimo kabiną ir padėti užpildyti rinkimų biuletenius.
Dėl turimos negalios mergina paprašė, kad motina jai padėtų pabalsuoti, bet V. Semeškai tai pasirodė kaip Rinkimų kodekso pažeidimas, nes vienoje balsavimo kabinoje du asmenys būti negali.
Iš apylinkės pirmininkės išgirdęs, kad jokio pažeidimo čia nėra, politikas nuskuodė pas rajono apygardos pirmininką ir įteikė jam pasirašytą skundą.
„Lietuvos rytui“ V. Semeška pateikė tokią šio įvykio versiją: „Akivaizdžiai matėsi, kad atėjo vyresnė moteris, turbūt mama su dukra. Nebuvo nei jokio vežimėlio, nei lazdelių, susidarė įspūdis, kad neva galbūt regos negalią turinti jaunesnė mergina. Aš supratau, kad, jeigu tai yra regos negalia, yra padidinimo stiklas arba įmautės Brailio raštu. Tam mama nereikalinga. Susidarė įspūdis, kad galbūt jaunesnė moteris ar dukra nežino, už ką (balsuoti), ar nesidomi politika, tai motina galbūt parodė pirštu, ką reikia užbraukti. Kadangi komisijos pirmininkė neįžvelgė Rinkimų kodekso pažeidimo, tai parašiau skundą apygardos komisijai.“
Auklėjo rinkimų komisiją
Kaip „Dzūkų žinioms“ pasakojo vienas Lazdijų rinkimų apygardos komisijos narys (pavardė redakcijai žinoma), V. Semeška neturėjo teisės kištis į rinkimų komisijos darbą, taip pat trukdė rinkėjams balsuoti, atlikti pilietiškumo valią. Dėl šių priežasčių buvo anuliuota jo stebėtojo pažymėjimo registracija.
„Mes išnagrinėjome jo pateiktą skundą, susiskambinome su stebėtojais, įjungėme garsiakalbį, kad visi komisijos nariai girdėtų stebėtojų pasakojimą. Stebėtojai pasakojo, jog V. Semeška neleido toms dviem moterims balsuoti, išprašė iš balsavimo kabinos“, – pasakojo rinkimų komisijos narys.
Rinkimų komisija kvietė V. Semešką dalyvauti skundo svarstyme, tačiau V. Semeška nesiteikė dalyvauti, bet primygtinai reikalavo rinkimų apygardos komisijos nušalinti rinkimų apylinkės, kur įvyko incidentas, pirmininkę.
Galimai pažeidė Rinkimų kodeksą
Paskui komisijos nariai paskambino į VRK ir papasakojo apie susidariusią situaciją. Buvo išsakyta Lazdijų rinkimų komisijos nuomonė, jog V. Semeška, kaip stebėtojas, pažeidė Rinkimų kodeksą. VRK sutiko su lazdijiečių nuomone ir prašė jų priimti sprendimą.
„Jis, kaip stebėtojas, neturėjo teisės išprašyti balsuojančių moterų iš kabinos. Jei jis pamatė netinkamą atvejį, turėjo tą situaciją nufotografuoti, parašyti skundą, pridėti nuotrauką prie skundo ir įteikti medžiagą mūsų rinkimų komisijai. Jei būtų pasitvirtinę, jog apylinkės komisijos pirmininkė aplaidžiai atliko savo pareigas, būtume ėmęsi veiksmų. Tačiau Rinkimų kodeksą pažeidė pats rinkimų stebėtojas V. Semeška, jis elgėsi ne taip, kaip turi elgtis stebėtojas. Mūsų komisijos nariai išreiškė savo pozicijas dėl V. Semeškos stebėtojo pažymėjimo registracijos anuliavimo, o komisijos pirmininkas vienasmeniškai priėmė sprendimą ir anuliavo V. Semeškos pažymėjimą“, – pasakojo rinkimų apygardos komisijos narys.
Indrė Ramanavičienė, VRK atstovė:
„Vyriausiajai rinkimų komisijai yra žinomas šis atvejis, p. Viliaus Semeškos skundas yra gautas ir bus nagrinėjamas. Rinkimų kodekso 143 str. 4 dalis numato, jog „negalią turinčiam rinkėjui privalo būti sudarytos sąlygos balsuojant naudotis pagalbinėmis priemonėmis ir technologijomis“, o jeigu rinkėjas dėl neįgalumo negali pats atlikti šiame straipsnyje nurodytų veiksmų, „jo prašymu rinkimų biuletenius užpildo pasirinktas kitas asmuo“. „Šis asmuo privalo rinkimų biuletenius užpildyti rinkėjo akivaizdoje ir pagal jo nurodymą, išsaugoti balsavimo paslaptį ir rinkėjo akivaizdoje įmesti biuletenius į balsadėžę. Negalią turinčiam rinkėjui Rinkimų kodekse nėra numatyta pareiga atėjus į balsavimo vietą pateikti jo neįgalumą įrodantį dokumentą. Kaip ir kiti rinkėjai, balsuoti atvykę negalią turintys asmenys turi pateikti tik savo asmens dokumentą.“
„Dzūkų žinių“ ir lryto informacija