Dineta Babarskienė
Per pačias Antanines, vardo ir gimimo dieną, paminėtos kun. Antano Miluko 152-osios gimimo metinės.
Per patį bijūnų žydėjimą…
Antanas Milukas gimė 1871 m. birželio 13 d. Šeštokuose, Krosnos valsčiuje, mirė 1943 m. kovo 19 d. Niujorke, JAV.
Antanas Milukas – JAV gyvenęs lietuvių kunigas, visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas, publicistas, kritikas, lietuvybės puoselėtojas, visų laikų žymiausias šeštokietis.
Per Antanines, per pačią šienapjūtę, per patį bijūnų žydėjimą, svaiginantį jų kvepėjimą, į Šeštokų biblioteką rinkosi šeštokiečiai ir aplinkinių kaimų gyventojai, kur vyko literatūrinė popietė, skirta kunigui Antanui Milukui atminti, „Degęs Dievo ir Tėvynės meile“.
Šia proga į gimtinę sugrįžo kunigo Antano Miluko giminaitė, LNRS vadovė, literatūrinio laikraščio „Gintaro gimtinė“ redaktorė, poetė, gydytoja Dalia Milukaitė-Buragienė ir ne viena. Su ja į Šeštokus, į Šeštokų biblioteką, atvyko jos bičiuliai poetai: prof. dr. Vytautas Šiaudytis, Alvyra Grėbliūnienė, Virginija Ruškienė.
Visa informacija apie kunigą „lyg ant lėkštutės“
Mokytoja Irena Meištienė parengė išsamų pasakojimą apie kunigo Antano Miluko gyvenimą ir darbus.
Prisiminėme kunigą visi. Kiekvienam save gerbiančiam šeštokiečiui privalu žinoti apie žymųjį kraštietį.
Juolab, kad mokytoja kruopščiai išnagrinėjusi kunigo Antano Miluko gyvenimą bei darbus, viską „pateikė lyg ant lėkštutės“, tereikėjo klausytis ir įsidėmėti: apie kunigo pastoracinę veiklą ir visuomeninę veiklą (jis aktyviai reiškėsi Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių visuomenės veikloje), apie paramą kovoje dėl Lietuvos nepriklausomybės (jo namuose buvo organizuojami susitikimai su įtakingais Jungtinių Amerikos Valstijų piliečiais, rengiami laiškai ir rezoliucijos Jungtinių Amerikos Valstijų Kongresui Lietuvos laisvinimo klausimu, įvairūs informaciniai leidiniai apie Lietuvą).
1921 m. jis įkūrė mažųjų Vilniaus kankinių šalpos fondą, kuris teikė paramą Vilniaus lietuvių našlaičių prieglaudoms, mokykloms. Leidinyje „Žvaigždė“ išspausdino Amerikos lietuviškų knygų bibliografiją, paskelbė publicistikos straipsnių, recenzijų, grožinės ir mokslinės literatūros vertimų, Lietuvos laisvės siekius skelbiančių darbų anglų kalba.
1901–1902 m. redagavo (su J. Tumu-Vaižgantu) žurnalą „Tėvynės sargas“. Išleido (daugiausia su J. Pranaityte) A. Baranausko, J. Basanavičiaus, K. Donelaičio, V. Pietario, A. Strazdo, A. Tatarės, M. Valančiaus ir kitų raštų, iš viso daugiau kaip 180 lietuviškų leidinių.
Ir apie jo veikalus: parengė mokymo priemonę „Lengvas būdas pačiam per save išmokti gražiai rašyti“ (1897 m.), Paryžiaus pasaulinėje parodoje 1900 m. eksponuotą lietuvišką albumą (3 t. 1898–1900 m.), Lietuvišką chrestomatiją (1901 m.).
Kunigo Antano Miluko apdovanojimai: Vytauto Didžiojo III laipsnio ordinas (1931 m.).
Mokytojos pranešimas buvo toks išsamus, kad Šeštokų parapijos klebonas Valdemaras Smulskis prisipažino, jog jis taip ruošėsi kalbai apie kunigą Antaną Miluką, kad kone visą naktį nemiegojo, o mokytoja Irena ėmė ir viską papasakojo. Dvasininkas prisipažino, kad jam itin imponavo tai, kad kunigas A. Milukas bendravo su pačiu J. Tumu-Vaižgantu.
JAV lietuviai kartu su Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjunga įsteigė Antano Miluko literatūrinę premiją. Šeštokų bažnyčioje yra Antano Miluko bareljefas (skulpt. Leonas Žuklys), jo vardu Šeštokuose pavadinta gatvė, o Rudaminos bažnyčios šventoriuje pastatytas kunigui šviesuoliui skirtas stogastulpis.
Apie kunigą Antaną Miluką papasakoti galėtų kiekvienas, gimęs, augęs ar dabar Šeštokuose gyvenantis.
Šią linksmą istoriją žino, ko gero, kiekvienas šeštokietis
Šią linksmą, bet bauginančią istoriją apie rusų žandarus, ieškojusius draudžiamų knygų Milukų ūkyje, ko gero, žino visi šeštokiečiai.
Besimokydamas Seinų kunigų seminarijoje Antanas Milukas ugdė lietuvybę ir klierikų tarpe. Vasarą per atostogas rinko folklorą, o iš tiesų tai tebuvo jo gerai apgalvota priedanga. Antanas užsiėmė itin pavojinga veikla: platino draudžiamas knygas. Šeštokuose, Milukų ūkyje, buvo įrengta slėptuvė draudžiamoms knygoms slėpti. Žandarai pas Milukus krėsdavo visur, išversdavo ir namus, ir tvartus, o įpykę, kad knygų neranda, šaukdavo: „Kur padėtos knygos?!“ Kai kas ėmė ir pajuokavo, atsakė į klausimą: „Šuniui po uodega.“ Tvirtinama, kad net žandarai kvatojosi. O įdomiausia, kad draudžiama spauda ir buvo paslėpta ne kur kitur, o šuns būdoje, kurią apieškoti žandarams tuomet nė į galvą neatėjo.
Viliamasi, kad į Šeštokus sugrįš „Poezijos pavasarėliai“
Šeštokiečiai viliasi, kad į Šeštokus sugrįš prieš pandemiją vykę „Poezijos pavasarėliai“. Dalytė pažadėjo, vadinasi, taip ir bus. Daugelis gerai mena, kad, pražydus bijūnams, Dalytės sukviesti šeštokiečiai lyg į atlaidus skubėdavo pas ją į svečius, kur skambėdavo gyvas poezijos žodis, o dainas vėjas nunešdavo pro geležinkelį net į kitą pusę Šeštokų. Čia, savo gimtinėje, Šeštokuose, ji yra atidariusi Milukų giminės atminimo muziejų.
Ir skubėdavo pas Dalytę žmonės su bijūnų žiedais, jos mylimiausiomis gėlėmis, ištroškę dvasinės atgaivos. Čia suplaukdavo kūrėjai iš visos Lietuvos.
Šįkart per Antanines klausytasi poetų Dalios Milukaitės-Buragienės, prof. dr. Vytauto Šiaudyčio, Alvyros Grėbliūnienės, Virginijos Ruškienės eilių, kurios stebino vaizdais, melodijomis, žodžiais, išreikštais jausmais, ko negalima pasakyti kalba.
Paslaptis atskleista: D. Milukaitei-Buragienei suteiktas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos meno kūrėjo statusas
Paslaptį iki pat renginio pabaigos išlaikė Šeštokų bibliotekos bibliotekininkė Vilija Labenskienė. O tuomet jau sveikino visų šeštokiečių mylimą, gerbiamą poetę Dalytę baltų bijūnų puokštę įteikdama, mat D. Milukaitei-Buragienei suteiktas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos meno kūrėjo statusas. Tai didelė garbė. Bet Dalytė kaip visad paprasta ir nuoširdi: ramiai sau rašė gražius palinkėjimus savo naujausioje knygoje „Kūryba“ (Kaunas, 2023 m.), kurias dovanojo jai gerai pažįstamiems, savo krašto žmonėms.
Vakare šv. Mišios už žymiausią Šeštokų Antaną
Gražu, kad šį neeilinį žmogų, kunigą Antaną Miluką prisimena visa bendruomenė. Minėjimas – Šeštokų bibliotekoje, šv. Mišios – Šeštokų bažnyčioje, žvakelės liepsna – prie stogastulpio Rudaminoje.
Vakare Šeštokų Šv. Mergelės Marijos Nuolatinės Gelbėtojos bažnyčioje parapijos klebonas Valdemaras Smulskis aukojo šv. Mišias už šio krašto iškilų žmogų, kunigą Antaną Miluką. Rudaminos bibliotekos bibliotekininkei Daliai Blažaitienei perduota žvakė, kurią ji uždegė prie stogastulpio, skirto kunigui Antanui Milukui.
Ir poetų dovanos – knygos bibliotekoms: Lazdijų viešajai bibliotekai bei Šeštokų padaliniui. Ir tradiciškai – Lazdijų viešosios bibliotekos direktorės Vaivos Malinauskienės dovanos svečiams bei padėka visiems dalyvavusiems literatūrinėje popietėje.