Užsitęsusi sausra pridarė gausybę nuostolių visai Lietuvai. Lazdijų ūkininkai pripažino, jog dėl sausros susidariusi situacija turės labai skaudžių padarinių. Blogai auga javai, džiūsta bulvienojai, šieno pagaminama keliskart mažiau nei kitais metais. Gali būti taip, jog, nepasiruošus galvijams pakankamai pašaro, teks juos parduoti. Dėl sausros trijose Lietuvos savivaldybėse jau paskelbta ekstremali situacija, tačiau Lazdijuose ji vis dar neskelbiama.
„Mus skriaudžia valdžia, menkai mokėdama už pieną, o dabar ir gamta nuskriaudė“, – kalba Lazdijų ūkininkai.
Nuostolių tikrai bus
Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Kaimo ir žemės ūkio plėtros skyriaus vedėjas Žydrūnas Vasiliauskas pasakojo, jog jau sulaukta lazdijiečių prašymų atvykti komisijai ir įvertinti situacijas, kai dėl sausros sunyko vynuogynai, obelų sodai.
„Manau, kad ekstremali situacija turėtų būti paskelbta Lietuvos mastu. Tada ir Lazdijuose tai įsigaliotų. Yra daug problemų dėl šieno, dėl javų, daug mažiau paruošta pašarų. Vienas ūkininkas skundėsi, kad pernai iš hektaro pievos pasigamino 20–30 ritinių šieno, o šiemet tik 5 vienetus. Pašarų trūksta, girdėjau, jog kai kas net ketina parduoti gyvulius, nes nesitiki juos per žiemą išmaitinti“, – kalbėjo skyriaus vedėjas.
Jo teigimu, jei būtų paskelbta ekstremali situacija, tada pradėtų veikti kompensavimo priemonės, sprendimai būtų priimami kiekvienu konkrečiu atveju.
„Akivaizdu, kad bus tikrai nemažų nuostolių, tik dar ankstoka spręsti, kokio dydžio jie bus“, – kalbėjo Ž. Vasiliauskas.
Sausra varo į neviltį
Ūkininkė Alma Rutkauskienė pripažino, jog sausros pasekmės bus tikrai liūdnos.
„Pirmiausia investavai ne tik lėšas, bet ir save, o grąžos jau nebus. Žinome, kad vasarinių javų derliaus nebus, žieminių turėsime tik 50 proc. to derliaus, ko tikėjomės. Jei sudėjai viską, o rezultato nėra, tai jau didelis nuostolis. Tas pats, kaip eiti į darbą, bet už tai negauti atlygio“, – sakė ūkininkė.
Ji teigė, kad šiemet turėjo pagaminti apie 12 tūkst. tonų pašarų, o dėl sausros pavyko pasiruošti jų tris kartus mažiau.
„O sąnaudos tai tos pačios, šienauti reikėjo tokius pačius plotus, su tomis pačiomis sąnaudomis. Savikaina labai aukšta, galutinis rezultatas – blogas. Gerai, kad pernai daugiau pašarų pasigaminome, rezervas mus gelbės“, – sakė ūkininkė Alma.
Paklausta, ar ūkininkams padėtų kompensacijos, ūkininkė pripažino, jog kompensacijos – tik ašaros.
„Tu turi tiesiogiai uždirbti, jei neuždirbi, tai niekas nekompensuos, nors ir pasėliai apdrausti. Šiandienos sausra varo į neviltį. Gal prasidės lietus, bet tų padarinių atitaisyti jau niekas negalės“, – kalbėjo ūkininkė Alma.
Skriaudžia ir valdžia, ir gamta
Ūkininkas Renaldas Židžiūnas sakė, jog dėl sausros didelį stresą patiria kukurūzai, o ir šieno daug mažiau pasigaminta.
„Šiemet šieno gavome trimis šimtais tonų mažiau. Žiemą gali būti bėda. Šalnos padarė bėdų, dabar sausra. Vasariniai javai ir žieminiai blogai auga. Toks oras – viskam blogai“, – kalbėjo ūkininkas.
Jis abejoja, ar šioje situacijoje labai padėtų kompensacijos, jei būtų paskelbta ekstremali situacija.
„Ką ta kompensacija padės. Nebent kombinuotiems pašarams pirki galėtum ją panaudoti, o ūkininkai tikrai neparduos normalių pašarų. Mums rulonai netinka, o iš tranšėjų juk nesiveši kasdien šienainio. Visi žinos rulonų kainą, bus labai brangu ir rulonus pirkti. Ko nedavė gamta, tai kompensacijos neišgelbės. Žinoma, tai geriau nei nieko. Liūdna, kai šiemet ne tik valdžia, bet ir gamta žemdirbius skriaudžia“, – sakė ūkininkas Renaldas.
„Dzūkų žinių“ informacija