Kai pirmą kartą važiavau aplankyti Vytautą, pravažiavau – nepagalvojau, kad šiandien žmogus gali gyventi metaliniame garaže ir daugiau nieko… Nors teiginys „ir daugiau nieko“ yra netikslus – metalinis garažas stovi šalia iki pamatų sudegusios senosios tėvų sodybos. Kai važiavau dar kartą ieškoti šio Pivašiūnų seniūnijos gyventojo ir pravėriau duris, pasitiko žmogus klausiančiom akim: „Ko norėtum?“. Viduje – savadarbė sumūryta krosnelė, kuri padeda žiemą nesušalti… lova, spinta ir spintelė. Taip pat tėvų likę šventieji paveikslai. Su Vytautu bendraujame ketvirti metai. Jis dalinasi savo kasdienybe, sunkumais, laukia atvežtų lauktuvių – maisto, karštos sriubos ir manęs. Paskutinį kartą kai lankiausi radau nerakintas duris, ant stalo paliktą švarią lėkštę sriubai ir languotame sąsiuvinio lape parašytą raštelį: „Išėjau rinkti akmenų pas kaimyną…“ Iki šių metų pavasario gyvenimas garaže vyko tik žvakių šviesoje – neturėjo elektros. ,,Tamsybės” problemą pavyko įveikti. Vakarais jau šviesiau. Tikiu, kad šviesiau ir Vytauto mintyse – kartais jis padeda ūkininkams, kurie atsiskaito maistu, taupo apmokėjimui už elektrą. Norėtųsi, kad skurdus Vytauto garažas taptų nors kiek jaukesnis ir primintų tikrus namus… Kviečiame dalyvauti parduotuvės “Lankava” organizuojamoje paramos akcijoje “Gerumo žvaigždė”. Pirkdami prekes pažymėtas gerumo žvaigždės ženklu Jūs paremsite Maltos ordino pagalbos tarnybos Simno ir Pivašiūnų grupes. Maltietė Laima Žemaitienė