Dineta Babarskienė
Kovo 16-oji – Knygnešio diena. Knygnešystė – autentiškas reiškinys, kuris vyko tik pas mus, Lietuvoje, ir kurio daugiau niekur pasaulyje neaptinkama.
Lazdijų rajono savivaldybės viešoji biblioteka, minėdama Knygnešio dieną, surengė išskirtinę knygų parodą, o viešosios bibliotekos padalinyje Kučiūnų bibliotekoje galima pamatyti knygą, kuriai jau 130 metų, dar kitoje bibliotekoje – Verstaminuose vyko popietė, kur prisiminimais dalijosi knygnešio Jono Kaluškevičiaus anūkė Salomėja Jotautienė iš Būdviečio kaimo.
UNESCO knygnešystę įvertino kaip unikalią ir pasaulyje neturinčią atitikmenų veiklą
Šiuo unikaliu reiškiniu buvo apgintas ir išsaugotas lietuviškas žodis: išlaikėme kalbą, raštą, galiausiai atgavome ir valstybingumą.
2004 metais UNESCO knygnešystę įvertino kaip unikalią ir pasaulyje neturinčią atitikmenų veiklą, o kovo 16-oji oficialiai paskelbta Knygnešio diena. Ši data pasirinkta neatsitiktinai – tai knygnešių karaliumi vadinamo Jurgio Bielinio gimimo diena. Šią dieną pagerbiami draudžiamų spaudinių platintojai – knygnešiai.
Kiek knygnešių buvo mūsų krašte, šiandien jau niekas tiksliai neatsakys. Remiantis žinoma informacija, knygnešių ir platintojų Dzūkijoje priskaičiuojama 204. Dauguma jų buvo kaimų ir miestelių gyventojai – amatininkai, žemdirbiai, prekybininkai, tarnautojai. Visgi nemažą dalį knygnešių sudarė dvasininkai – kunigai, klierikai. Dauguma jų – Seinų kunigų seminarijos auklėtiniai.
„Ėmiau ir nusifotografavau ta proga. Ne dažnai juk taip pasitaiko“, – prisipažįsta ir pats pirmojo rajono bibliotekininko Albino Andrulionio premijos laimėtojas, žinomas rajono kraštotyrininkas, veisiejietis Albinas Jarmala. (Nuotr. iš Albino Jarmalos asmeninio archyvo.)
Lazdijų rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje Joanos Vaikšnoraitės ir Albino Jarmalos išleistų knygų paroda. Ekspozicijoje net 22 knygos. (Nuotr. iš Albino Jarmalos asmeninio archyvo.)
Nusifotografuoti neatsispyrė ir pats Albinas Jarmala: „Ne dažnai juk taip pasitaiko“
Knygnešio dienai paminėti Lazdijų rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje surengta Joanos Vaikšnoraitės ir Albino Jarmalos išleistų knygų paroda. Eksponuojamos 22 knygos. „Be to, Punsko „Aušros“ leidyklos leidinys „Terra Jatwezenorum“ (2022 m. 2 dalis), kuriame mano straipsnis „Lietuviškos spaudos draudimui Punsko, Seinų ir Lazdijų krašte pasipriešinusių asmenų atminimo įprasminimo ženklai“, labai tinkantis šiai dienai“, – atkreipia dėmesį A. Jarmala. Neatsispyrė norui nusifotografuoti, matydamas taip išeksponuotas jo ir J. Vaikšnoraitės knygas, dargi pastebėdamas, kad „ne dažnai juk taip pasitaiko“. O mintį surengti šią išskirtinę parodą „pakišo“ žinomas mūsų krašto gidas, geografijos mokytojas Jonas Malinauskas. „Labai džiugu, kad mūsų krašte dar yra tokių ,,keistų” žmonių, kurie savo laisvalaikį ir pinigines lėšas skiria rajono garsinimui. Šaunuoliai. Tai ypač sveikintina. Tai nuostabu. Mokėkime tai įvertinti“, – socialiniuose tinkluose rašo J. Malinauskas. Pakalbintas šią parodą įvardijo kaip išskirtinę, prasmingą ir unikalią. „Labai prasminga paroda Knygnešio dienai paminėti“, – teigė jis. Pernai metų pirmojo rajono bibliotekininko Albino Andrulionio premijos laimėtojas, žinomas rajono kraštotyrininkas Albinas Jarmala dėkojo bibliotekos direktorei Vaivai Malinauskienei, darbuotojoms ir šią idėją pristačiusiam kolegai Jonui Malinauskui. „Ačiū, Jonai, kad nesivaikai didybės, bet matai ir eilinius, paprastus žmones, atliekančius tai, kas jiems patinka“, – atsakė jam A. Jarmala. Tiesa, visai neseniai Lazdijų rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta Joanos Vaikšnoraitės ir Albino Jarmalos parengta knyga „500 žodžių grandinėlių“.
Šiais darbščiais mūsų krašto šviesuoliais, mokytojais džiaugiasi kraštiečiai, negaili jiems pelnytų pagyrų, supranta jų prasmingų darbų svarbą: „Viskas mūsų lietuvybės ugdymui ir tai yra nuostabu. Juk knygos – žinių šaltinis ir mūsų istorijos metraštis.“
O štai Kučiūnų bibliotekoje veikia Knygnešio dienai skirta paroda ,,Knygnešių dvasia šventa gyslomis mūs teka”. Seniausiai šioje knygų parodoje eksponuojamai knygai – 130 metų! Tai giesmių knyga su natomis.
Knygnešio Jono Kaluškevičiaus anūkė Salomėja Jotautienė iš Būdviečio kaimo šiemet pagerbta Laisvės angelo statulėle už nuopelnus Lazdijų kraštui ir valstybei. Ji noriai dalijasi pasakojimais, o atvykstantiems svečiams aprodo Kaluškevičių name įkurtą knygnešio kambarį su jame išlikusiais autentiškais baldais ir asmeniniais daiktais. (Nuotr. iš Verstaminų bibliotekos bibliotekininkės Redos Žičkaitienės feisbuko puslapio.)
Knygnešio anūkė Salomėja Jotautienė saugo išskirtinį daiktą: sermėgą su kišenėmis spaudai paslėpti
Verstaminų bibliotekoje bibliotekininkė Reda Žičkaitienė surengė popietę „Šventa gadynė“, skirtą Knygnešio dienai paminėti, knygnešiui Jonui Kaluškevičiui atminti. Juk už lietuviško rašto ir kalbos išlikimą esame dėkingi knygnešiams, kurie, rizikuodami savo laisve ir gyvybe, slapta iš Prūsijos žemių, kur buvo spausdinama lietuviška spauda, pargabendavo lietuviškų leidinių.
Knygnešio Jono Kaluškevičiaus anūkė Salomėja Jotautienė iš Būdviečio kaimo, šiemet pagerbta Laisvės angelo statulėle už nuopelnus Lazdijų kraštui ir valstybei, gyvena senelio namuose, čia įkurtas muziejus, kurį ji ir aprodo atvykstantiems svečiams. Kaluškevičių name įkurtame knygnešio kambaryje išlikę autentiški baldai ir asmeniniai daiktai. Čia saugomos ne tik platintos knygos, rožančiai, bet ir sermėga su kišenėmis spaudai paslėpti.