DŽ redakcijos nuomonė
Šiųmetis rinkimų maratonas tęsiasi. Jau išrinkome Prezidentą, atstovus į Europos Parlamentą, o spalį laukia dar vienas svarbus pasirinkimas – kas ateinančius ketverius metus mūsų problemas spręs Seime.
Politinės partijos jau dėlioja kandidatų sąrašus daugiamandatėse rinkimų apygardose, kelia kandidatus į vienmandates. O kandidatų bus daug ir labai įvairių. Derėtų pastebėti, jog kandidatų paletę šiek tiek pakoregavo „čekučių“ skandalas, todėl kai kurie planuoti kandidatai negalėjo patekti į partijų sąrašus, nes dar neišbrenda iš „čekučių“ balos.
Įdomu, iš kokių kandidatų šiemet rinksis Lazdijų krašto žmonės. Nors dar nėra žinomi visi kandidatai Jotvingių vienmandatėje apygardoje, kur Seimo narius renka Lazdijų ir Druskininkų rinkėjai, tačiau jau akivaizdu, jog į Seimą bus išrinktas ne lazdijietis, o druskininkietis, nes Lazdijai nesugebėjo išsiauginti tokio lygio politiko, kuris galėtų deramai konkuruoti rinkimų batalijose.
Visi šiuo metu žinomi kandidatai Jotvingių rinkimų apygardoje, kurie atstovauja parlamentinėms partijoms, yra iš Druskininkų.
Reitingų lyderiai socialdemokratai Jotvingių vienmandatėje kelia Druskininkų savivaldybės tarybos nario Povilo Jagelavičiaus kandidatūrą. Reikia pažymėti, jog šis jaunas politikas dalyvavo tiesioginiuose Druskininkų savivaldybės mero rinkimuose ir ryškia persvara nusileido Ričardui Malinauskui.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga Jotvingių apygardoje jau ne pirmuose rinkimuose kelia Druskininkų savivaldybės tarybos nario Donato Mizaro kandidatūrą. D. Mizaras, kaip ir P. Jagelavičius, taip pat nesėkmingai dalyvavo Druskininkų mero rinkimuose.
S. Skvernelio „Vardan Lietuvos“ savo kandidatu mato Druskininkų savivaldybės vicemerą, judėjimo „Už Druskininkus“ narį, artimą R. Malinausko bičiulį Liną Urmanavičių. Šis žmogus yra patyręs politikas ir geras administratorius, šiek tiek susijęs su Lazdijais, nes yra kilęs iš Veisiejų krašto.
Konservatoriai Jotvingių apygardoje ne pirmą kartą kelia buvusio krašto apsaugos viceministro, dabar Seimo nario Viliaus Semeškos kandidatūrą. Prieš ketverius metus vykusiuose Seimo rinkimuose šis politikas buvo pasiekęs antrąjį turą, tačiau finale pralaimėjo Zenonui Streikui.
Įdomu tai, kad konservatorių vidiniuose reitingavimuose kelyje į vienmandatininkus V. Semeška šiemet susilaukė nemažos konkurencijos iš savo bendrapartiečio, Druskininkų savivaldybės tarybos nario Gerardo Sokolovo. Tačiau su partijos kolegų palaikymu V. Semeškai buvo suteikta galimybė tapti konservatorių kandidatu Jotvingių apygardoje. O jo bendrapartietis ir buvęs konkurentas G. Sokolovas padarė netikėtą politinį viražą – jis Jotvingių vienmandatėje tapo liberalų kandidatu į Seimo narius. Taigi, šie bendrapartiečiai susirems ir rinkimuose dėl Seimo nario mandato.
Rinkimuose į parlamentą dalyvaus ir prieš ketverius metus lazdijiečių ir druskininkiečių į Seimą išrinktas Z. Streikus. Šis politinis turistas nieko naudinga savo rinkėjams per tuos ketverius metus taip ir nenuveikė.
Į Seimą 2020 metais jis buvo išrinktas kaip Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys. Paskui perbėgo į S. Skvernelio sukurtą „Vardan Lietuvos“, o visai neseniai tapo Lietuvos regionų partijos nariu. Paskutinį Z. Streikaus perbėgimą lėmė tai, kad jis sužinojo, jog „Vardan Lietuvos“ jo nekels kandidatu į Seimą Jotvingių vienmandatėje, todėl pavasarį suskubo pereiti į Jono Pinskaus vadovaujamą Regionų partiją, kur jam buvo pažadėtos aukštos pozicijos Europos Parlamento ir Seimo rinkimuose. Tačiau į Europarlamentą jis nepateko, dabar bandys laimę Seimo rinkimuose.
Žinoma, tai dar ne visi kandidatai, kurie sieks druskininkiečių ir lazdijiečių pasitikėjimo Jotvingių vienmandatėje, tačiau tikėtina, jog mažesnius reitingus turinčios politinės partijos neiškels ypatingų kandidatų, kurie būtų labiau žinomi ir patrauklūs mūsų krašto rinkėjams.
Kas galėtų paneigti, jog Seimo rinkimuose galėjo dalyvauti ir S. Skvernelio „regionų pažiba“ Ausma Miškinienė? Bet merę rimtai įsuko „čekučių“ skandalas, kuris gali iš esmės sužlugdyti jos politinę ir valstybės tarnybos karjerą. O juk Ausmai būtų užtekę kokių penkių mokėjimo kortelių, ir jos ateitis būtų daug šviesesnė.
Iki Seimo rinkimų liko mažiau nei trys mėnesiai. Yra laiko apsigalvoti ir pasirinkti. Kad paskui nereiktų dejuoti: „Ir vėl ne tuos išsirinkome“.
REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /