Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.
Paaiškėjo, kur dirbs Lietuvos atstovai EP: komitetų vicepirmininkais išrinkti D. Žalimas ir V. Sinkevičius
Su Laisvės partija į Briuselį išrinktas Dainius Žalimas ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Virginijus Sinkevičius paskirti Europos Parlamento (EP) komitetų vicepirmininkais. D. Žalimui atiteko Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininko pavaduotojo postas, o V. Sinkevičiui – Transporto ir turizmo vicepirmininko pareigos.
D. Žalimas taip pat dirbs Teisės reikalų komitete, į kurį paskirtas ir Tautos ir teisingumo sąjungos pirmininkas Petras Gražulis.
Kiti Lietuvos atstovai EP jau taip pat žino, kuriuose komitetuose dirbs šią kadenciją.
Konservatorius Andrius Kubilius įrašytas į Užsienio reikalų komiteto bei Žmogaus teisių pakomitečio narių gretas, jo kolegė konservatorė Rasa Juknevičienė deleguota į Vystymosi komitetą, o Paulius Saudargas dirbs Ekonomikos ir pinigų politikos bei Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetuose.
Tuo metu į EP dar vienai kadencijai išrinkta Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė dirbs Užimtumo ir socialinių reikalų komitete, o jos bendrapartietis Vytenis Andriukaitis – Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete bei Visuomenės sveikatos pakomitetyje.
Savo ruožtu Liberalų sąjūdžio atstovas Petras Auštrevičius priskirtas Užsienio reikalų komitetui bei Žmogaus teisių bei Saugumo ir gynybos pakomitečiams.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Aurelijus Veryga dirbs Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete, o Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjūdžio (LLRA-KŠS) Waldemaras Tomaszewskis dirbs Vystymosi ir Regioninės plėtros komitetuose.
ELTA primena, kad birželio 9 dieną vyko EP rinkimai. Lietuvos delegacija Briuselyje atsinaujino šešiais naujais politikais.
Seimo rinkimuose dalyvaus 19 partijų
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) dalyvauti spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose iš viso užregistravo devyniolika partijų.
Liepos 22-oji buvo paskutinė diena, kuomet politinės partijos dar galėjo pateikti pareiškinius dokumentus dalyvauti rinkimuose.
VRK duomenimis, šiuo metu dalyvauti parlamento rinkimuose planuoja Darbo partija, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, Krikščionių sąjunga, Laisvės partija, Liberalų sąjūdis, Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija, Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga, Lietuvos liaudies partija, Lietuvos regionų partija, Lietuvos socialdemokratų partija, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos žaliųjų partija, Nacionalinis susivienijimas, Partija „Laisvė ir teisingumas“, politinė partija „Nemuno aušra“, Sąjūdis už miškus „Jaunoji Lietuva“, Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai ir Žemaičių partija.
Tuo metu anksčiau registruota politinė partija „Kartu su Vyčiu“ pirmadienį pranešė, kad stabdo registraciją ir rinkimuose nebedalyvaus.
Savarankiškais politinės kampanijos dalyviais taip pat registruoti 179 partijų iškelti kandidatai ir 18 save išsikėlusių kandidatų.
Nuo liepos 22 d. iki rugpjūčio 9 d. 17 val. šių rinkimų būsimieji kandidatai jau gali pildyti pareiškinius dokumentus VRK informacinėje sistemoje.
Taip pat iki šio termino pabaigos Seimo rinkimuose planuojančios dalyvaujanti politinės partijos gali sudaryti koaliciją ir kartu kelti jungtinį kandidatų sąrašą.
Lietuvos parlamento rinkimai vyks spalio 13 d.
Siūlo keisti pilietybės netekimo procedūrą: būtų vertinamos neigiamos pasekmės valstybei
Po nesėkmingo referendumo dėl dvigubos pilietybės parlamentarai bando ieškoti naujų sprendimų, leisiančių kitos šalies pilietybę gavusiems asmenims išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę. Pilietybės įstatymo pataisas įregistravusi Seimo narė konservatorė Dalia Asanavičiūtė siūlo keisti galiojančią pilietybės netekimo procedūrą.
Jeigu Seimas pritartų, institucijos, prieš priimdamos sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, turėtų įvertinti tokio sprendimo pasekmes ne tik asmeniui, netenkančiam pilietybės, bet ir šalies interesams.
Pasak D. Asanavičiūtės, šiuo metu įstatyme numatytas automatinis pilietybės netekimo procesas kelia abejonių.
„Šiuo metu procedūra yra visiškai automatinė, neišklausomas pats žmogus, nesigilinama į jo ryšius su valstybe, jai suteiktą naudą, kitos valstybės pilietybės įgijimo motyvus. Taip pat nėra svarstoma, kokios bus neigiamos pasekmės asmeniui ir valstybei, kuri per metus tokiu būdu netenka apie tūkstantį Lietuvos Respublikos piliečių. Todėl siūlau papildyti pilietybės netekimo procedūrą papildomu veiksmu – pasekmių vertinimu asmeniui ir valstybei, kad tokiame vertinime dalyvautų pats žmogus ir būtų išsaugota jo teisė į nepriklausomą ir nešališką teismo sprendimą jo teisių klausimu“, – dokumento aiškinamajame rašte sako D. Asanavičiūtė.
Įstatymo pataisos numato, kad pirmosios instancijos administracinis teismas, gavęs piliečio, prezidento, vidaus reikalų ministro ar įgaliotų vyriausybės institucijų prašymą, spręstų dėl pilietybės netekimo pasekmių asmeniui ir valstybės interesams. Šis teismas taip pat spręstų ginčus dėl institucijų priimtų sprendimų pilietybės klausimais.
Projektu taip pat siūloma, kad pilietybės netekimo dekretą pasirašytų ne tik vidaus reikalų ministras, kaip yra dabar, bet ir Lietuvos Respublikos Prezidentas Pilietybės komisijos teikimu. Šalies vadovui taip pat būtų suteikiama išimtinė teisė nepasirašyti pilietybės netekimo dekreto, jeigu pasekmės piliečiui ar valstybės interesams būtų įvertintos kaip neigiamos.
Asmenims, įgijusiems kitos valstybės pilietybę, D. Asanavičiūtė siūlo nustatyti prievolę pranešti apie tai Lietuvos institucijoms, kai baigs galioti asmens pilietybę patvirtinantis dokumentas. Šiuo metu privaloma apie tai pranešti per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo.
„Galiojanti nuostata yra neveiksminga, keičiantis asmens pilietybę patvirtinančius dokumentus asmuo galėtų informuoti atitinkamas institucijas apie įgytą kitos valstybės pilietybę“, – sako D. Asanavičiūtė,
Jos nuomone, tai būtų veiksmingas ir veikiantis informavimo apie kitos valstybės pilietybės įgijimą mechanizmas.
Siūloma, kad Pilietybės įstatymo pataisos įsigaliotų nuo 2029 m. rugsėjo 1 d.
Kartu su D. Asanavičiūte jas teikia Seimo nariai Arminas Lydeka, Andrius Bagdonas, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Tomas Vytautas Raskevičius ir kiti parlamentarai.
Kaip ELTA jau skelbė, po nesėkmingo referendumo dėl dvigubos pilietybės, siekiant padidinti rinkėjų aktyvumą ir modernizuoti rinkimų sistemą, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas siūlo įteisinti internetinį balsavimą referendumuose. Referendumo konstitucinio įstatymo papildymo projektą įregistravęs parlamentaras siūlo nuo 2026 metų tokį balsavimą taikyti tik išankstiniame balsavime.
2019 metais ir šių metų gegužės 12 d. vykę referendumai, kuriais buvo siekiama išplėsti dvigubos pilietybės galimybę, patyrė fiasko. Referendumuose dalyvavusių rinkėjų balsų nepakako pakeisti Konstituciją.
Tam, kad Konstitucijos pataisa dėl pilietybės išsaugojimo būtų priimta, už ją privalėjo balsuoti ne mažiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių gyventojų.
Pramoninkai ir Konkurencijos taryba neigiamai vertina Pieno įstatymo projekto idėją
Lietuvos pramoninkų konfederacija (LPK) įspėja, kad Seimo Ekonomikos komiteto parengtame Pieno įstatymo projekte numatytos priemonės gali pažeisti Konkurencijos įstatymą, Konstituciją bei Europos Sąjungos (ES) laisvosios prekybos principus. Apie tai, kad projekto nuostatos gali prieštarauti teisės reikalavimams, projekto rengėjus įspėjo ir Konkurencijos taryba.
Projekte siūloma nustatyti reglamentavimą, ribojantį pieno pirkėjų ir gamintojų galimybes laisvai susitarti dėl pieno supirkimo kainų. Taip pat siekiama nustatyti pieno pirkėjams pareigą iš anksto viešai skelbti taikomas pieno pirkimo kainas.
„Iš esmės įstatymo projektu yra siekiama sukurti situaciją, kai visi pieno pirkėjai pieną supirkinėtų už vienodas kainas, tokiu būdu eliminuojant paskatas konkuruoti tiek pieno supirkėjams, tiek ir patiems pieno gamintojams“, – tokią poziciją valstybės institucijoms pareiškė LPK.
Konfederacija savo rašte kritikuoja projekte surašytas nuostatas ir procesą. LPK manymu, tai vienas ryškiausių „teisinio nihilizmo“ pavyzdžių, kai trumpalaikiai priešrinkiminiai tikslai užgožia ne tik teisines vertybes, bet ir kelia grėsmę svarbiems pramonės sektoriams.
Pramonininkai atkreipė dėmesį, kad įstatymo projektu siekiama perkelti pieno pirkėjams valstybės funkciją apsaugoti gamintojus nuo jiems galimai nepalankių rinkos svyravimų.
„Tokie siekiai nieko bendro neturi nei su Pieno įstatymo tikslu užtikrinti pieno gamintojų ir pirkėjų santykių „sąžiningumą“, nei su bendrai teisėkūroje privalomais tikslais apsaugoti sąžiningą konkurenciją, užtikrinti teisingą interesų balansą bei intervencijos į rinką proporcingumą“, – tvirtinama konfederacijos rašte.
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius anksčiau yra užsiminęs, kad bus siekiama į reguliavimo sferą įtraukti ne tik perdirbėjus ir gamintojus, bet ir prekybininkus.
Tačiau į projektą prekybos grandis nėra įtraukta, ką Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija laiko esmine projekto spraga. Asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis pažymi, kad įstatymo projekte siūlomas kainų reguliavimas smulkiems, vidutiniams ir stambiems pieno ūkiams vienareikšmiai neigiamai paveiks mišrius ūkius, besispecializuojančius pieno gamyboje, kurie jau dabar balansuoja ties išnykimo riba.
Apie neigiamas įstatymo pasekmes įspėja ir asociacijos „Pieno centras“ vadovas Egidijus Simonis. Pasak jo, kišimasis į rinką gali sugriauti pieno rinkos balansą, skatins žaliavinio pieno importą, išprovokuos pieno ūkių pasitraukimą iš prekinės gamybos.
Kol kas įstatymo rengėjai nesikreipė į išvadas galinčias pateikti valstybės institucijas. Tačiau Konkurencijos taryba (KT) sureagavo į pramonininkų raštą ir kreipėsi į projekto rengėjus, atkreipdama jų dėmesį, kad, nusprendus projektą svarstyti oficialiai, dalyvautų jo derinimo procedūroje.
KT dar nepateikė detalios pozicijos dėl projekto, tačiau pagal kompetenciją atkreipė dokumento rengėjų dėmesį, kad jo nuostatos kelia konkurencijos ribojimo riziką ir gali prieštarauti ES teisės reikalavimams.
„Anksčiau Konkurencijos taryba ne kartą yra išdėsčiusi poziciją, kad pieno pirkimo kainų reguliavimas ir pareigos viešai skelbti šias kainas nustatymas pieno pirkėjams gali iškreipti konkurenciją rinkoje“, – teigiama tarybos rašte.
Balandžio mėnesį pieno supirkimo kainos reguliavimą numatantis įstatymo projektas buvo perduotas tobulinti Seimo Ekonomikos komitetui.
Ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektu siūloma nustatyti pagrindinius pieno kainodaros principus ir apriboti nesąžiningų praktikų taikymą sudarant pieno pirkimo ar pardavimo sutartis.
Šiuo įstatymu supirkėjams būtų draudžiama perkant pieną iš pripažinto žemės ūkio kooperatyvo ar gamintojo organizacijos, mokėti mažesnę vidutinę pieno pirkimo kainą negu mokama vidutinė pieno pirkimo kaina. Taip pat supirkėjams būtų draudžiama vienašališkai pakeisti sutarties sąlygas, mokėti priemokas ar priedus, viršijančius 20 proc. pieno kainos, mažinti pieno kainas daugiau nei kas du iš eilės einančius pieno tiekimo laikotarpius.
Tokia tvarka būtų netaikoma pieno pirkimo-pardavimo sutartims, kai jos sudaromos kooperatyvų, turinčių savo nustatytas taisykles, kaip pirkti pieną iš savo narių.
Anot Žemės ūkio ministerijos, tokia tvarka reikalinga, nes Lietuvos pieno gamintojai yra gana smulkūs, todėl atskiras pieno pardavėjas neturi didelės derybinės galios, tuo metu pieno perdirbimo sektoriuje matoma oligopolinė struktūra – 5 perdirbimo įmonių grupės perdirba apie 90 proc. viso šalyje pagaminto pieno.
Kovo pabaigoje Žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas ir Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis teigė, kad nesprendžiant pieno ūkių problemų, ūkininkai gali atnaujinti sausio mėn. vykusius protestus. Po vykusio susitikimo su Vyriausybe jie tvirtino, kad pieno sektoriaus problemos nėra sprendžiamos.
Tuo metu žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigė, kad būtent šis įstatymas išspręs šias problemas.
Užimtumo tarnyba: daugėja darbuotojų iš Azijos ir Afrikos
Darbo imigrantų srautai šalyje kasmet vis didesni – per metus jų skaičius išaugo 23,3 tūkst. Lietuvos darbo rinkoje – iš 132 pasaulio šalių atvykę 138,3 tūkst. trečiųjų šalių piliečiai.
Užimtumo tarnybos duomenimis, šiemet mažiausiai augo atvykusių rusų skaičius – tik 26 asmenys pradėjo dirbti Lietuvoje. Nedaug pasikeitė ir dirbančių ukrainiečių skaičius – ūgtelėjo 1,7 tūkst. O štai baltarusių darbo rinkoje didėjo dešimtadaliu – 4,3 tūkst.
Visgi permainos labiausiai atsispindi atvykusių iš Azijos ir Afrikos piliečių statistikoje. Net pustrečio karto padidėjo šalyje dirbančių Indijos piliečių – per metus jų atvyko 2,5 tūkst.
Uzbekų skaičius išaugo beveik dvigubai – rinka pasipildė 3,4 tūkst. naujų darbuotojų, tadžikų ir azerbaidžaniečių – pusantro karto ir didėjo atitinkamai – 1,9 tūkst. ir 1,5 tūkst.
Pirmą kartą į gausiausiai dirbančių piliečių iš trečiųjų šalių TOP20 pateko Zimbabvės ir Bangladešo piliečiai. Liepos 1 d. duomenimis, Lietuvoje dirba daugiau nei 200 Zimbabvės piliečių, o prieš metus jų skaičius nesiekė nė dešimties, rodo Užimtumo tarnybos duomenys.
Iš Afrikos atvykusių skaičius dabar siekia 1,4 tūkst. – jie turi 40 šio žemyno šalių pilietybes. Afrikiečių per metus padaugėjo 600 – pernai jų dirbo 800. Gausiausiai darbo rinkoje atvykėlių iš Nigerijos – šiemet 330, pernai – 266.
Taip pat Zimbabvės (216), Kamerūno (179), Egipto (175), Maroko (134), Ganos (95), Alžyro (39), Kenijos (35), Tuniso (28), Eritrėjos (21), Pietų Afrikos (20).
Daugiausia jų dirba vidutinės kvalifikacijos darbus (52 proc.), aukštos kvalifikacijos – 29 proc., nekvalifikuotus – 19 proc. Daugiausia dirbančiųjų iš Afrikos – Vilniuje ir Kaune.
Afrikiečiai daugiausiai dirba tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais (224), ryšių su klientais centro informavimo tarnautojais (86), greitojo maisto ruošimo darbuotojais (24), finansų analitikais (20), organizavimo ir metodų analitikais (19), techniniais pardavimo atstovais (11), virtuvės darbininkais (11), logistikos specialistais-vadybininkais (11).
Liepos 1 d. pusė Lietuvoje įdarbintų trečiųjų šalių piliečių (74,1 tūkst.) dirbo transporto ir saugojimo veiklą vykdančios įmonėse. Statybos sektoriuje – apie šeštadalis (24 tūkst.), apdirbamosios gamybos – dešimtadalis (14,5 tūkst.). Informacijos ir ryšių sektoriuje įdarbinta 5,9 tūkst. trečiųjų šalių piliečių, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų – 5,4 tūkst.
Visuose sektoriuose, išskyrus informacijos ir ryšių bei transportą ir saugojimą, daugiausiai darbo rinkoje – ukrainiečių. Informacijos ir ryšių bei transporto sektoriuose daugiausiai – baltarusių. ITR sektoriuje baltarusiai sudaro 63,9 proc. čia dirbančių ne ES piliečių, transporto – 47,2 proc.
Daugiausiai trečiųjų šalių piliečių šalyje dirba vidutinės kvalifikacijos darbus (117,3 tūkst. arba 84,8 proc.), iš jų daugiausiai įdarbinta vairuotojais ir judamųjų įrenginių operatoriais, stacionariųjų įrenginių ir mašinų operatoriais, surinkėjais (77 tūkst.).
Aukštos kvalifikacijos dirbančiųjų dalis nesiekia dešimtadalio (13,1 tūkst.) pagal darbo sutartis dirbančių trečiųjų šalių piliečių. Iš jų – 2 tūkst. užima vadovaujančias pareigas, 9,5 tūkst. dirba specialistais, 1,6 tūkst. – technikais ir jaunesniaisiais specialistais. Nekvalifikuotą darbą dirba 7,9 tūkst. kitataučių.
Parlamentarams patiko idėja gruodžio 7-ąją paskelbti Nacionaline vyno kultūros diena
Parlamentarai svarstys Seimo pirmininko pavaduotojo Vytauto Mitalo siūlymą gruodžio 7-ąją paskelbti Nacionaline vyno kultūros diena.
Praėjusią savaitę jis pasiūlė Seimui tokią naują atmintiną dieną įrašyti į Atmintinų dienų įstatymą.
Pasak V. Mitalo, 2021 m. būtent gruodžio 7 d. Europos Sąjunga (ES) pripažino Lietuvą vynuogininkystės šalimi.
„Tai buvo vienas didžiausių lūžių Lietuvos vyndarystės ir vynuogininkystės istorijoje. Tai į šalį padėjo pritraukti ir naujų ES paramos rūšių ir sukūrė naują žemės ūkio sritį. Šiuo metu Lietuvoje yra vos 16 vyndarystės licencijų, tuo tarpu kaimyninėje Latvijoje – daugiau nei 130“, – iš Seimo tribūnos pateikdamas projektą sakė V. Mitalas.
Nacionalinės vyno kultūros dienos paskelbimas, jo nuomone, suteiktų daugiau galimybių vyndariams stiprinti ir plėsti savo ūkinę veiklą – taip būtų plėtojamos vyndarystės tradicijos.
„Besikeičiantis požiūris į kokybiško vyno gamybą skatintų licencijuotis, prisidėtų prie šešėlinės ekonomikos mažinimo. Kartu skatintų auginti vynuoges, net ir negaminant vyno, bet tiekiant žaliavas kitiems“, – sako Seimo Laisvės frakcijos seniūnas V. Mitalas.
Jo nuomone, naujai minima Nacionalinė vyno kultūros diena skatintų vietinį turizmą.
V. Mitalo pateiktas paskutinis pasibaigusios pratęstos Seimo pavasario sesijos klausimas sukėlė linksmas kolegų reakcijas.
„Ar ketinate kada nors pasiūlyti ir alaus gėrimo kultūros dieną? Pasvalio, Biržų, Pakruojo kraštams tai būtų net aktualiau“, – pastebėjo Seimo narys Antanas Matulas.
Apie galinčias atsirasti naujas atmintinas dienas perspėjo ir parlamentaras Stasys Tumėnas.
„Susidarė įspūdis, kad esate vyno gerbėjas, bet kiti mėgsta likerį, treti – brendį, ketvirti ar penkti – viskį. Ar po jūsų sėkmingo pristatymo ir patvirtinimo čia neišsirikiuos vyrų ir moterų eilės, kurie norės ir kitų gėrimų dienas įteisinti?“ – svarstė S. Tumėnas.
Visgi, V. Mitalas atsisakė komentuoti savo pomėgius.
„Savo asmeninius pasirinkimus aš palieku už Seimo salės durų, todėl savo pomėgių aš čia nekomentuosiu“, – atsakė jis.
Parlamentaras Valdas Rakutis suabejojo dėl pasirinktos gruodžio 7 d. datos, kuri patenka į advento laikotarpį.
„Tikrai prieš vyną nieko neturiu. Manau, kad tai yra labai taurus ir geras gėrimas, Lietuvoje vartojamas gana seniai. Tik noriu atkreipti dėmesį, kad gruodžio 7 diena yra advento laikotarpis. Ir nors mes kalbame apie saikingą vartojimą, bet ar neišeitų pasukti keliomis dienomis ar kokią savaitę anksčiau, kad kažkaip suderintume tuos dalykus?“, – svarstė V. Rakutis.
Seimo narys Andrius Bagdonas kvietė palaikyti projektą, kuris, jo nuomone, padės išvystyti vyno sektorių, skatins smulkiojo verslo augimą ir stiprins mūsų ekonomiką.
Už naujos atmintinos dienos atsiradimą po pateikimo balsavo 37 parlamentarai, prieš – 8, susilaikė 14. Projektą svarstys Švietimo ir mokslo komitetas, o plenarinėje salėje jis atsiras rudens sesijoje.
Parlamentarai kritikuoja A. Dulkio pareiškimus dėl PSD įmokų didinimo: reikia efektyviau naudoti šiuo metu gaunamas lėšas
Sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui prakalbus apie naujai valdžiai bene neišvengiamą Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų didinimą, parlamentarai šiuos politiko perspėjimus kritikuoja. Pasak opozicijos atstovų, pirmiausia reikėtų efektyviau naudotis šiuo metu į fondą suplaukiančiomis lėšomis. Be to, stebimasi, kodėl A. Dulkys savo kadencijos metu nesiėmė pokyčių dėl PSD didinimo.
„Tas kelias (didinti PSD įmokas – ELTA), apie kurį kalba Arūnas Dulkys, nemanau, kad yra būtinas ar neišvengiamas. Manau, kad pirmiausia reikia sutvarkyti algoritmus, išbiurokratinti pačią sistemą, kaip pinigai vaikšto“, – Eltai ketvirtadienį teigė opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime seniūnė Rasa Budbergytė.
Praėjusią savaitę A. Dulkys Eltai teigė, kad nauja valdžia privalės imtis PSD įmokų didinimo. Visgi, socialdemokratė R. Budbergytė sako, kad šį klausimą reikėjo spręsti pačiam ministrui.
„Jeigu ministras Dulkys mano, kad tai vienintelis kelias, kuriuo galima išeiti iš šios situacijos (didinti PSD įmokas – ELTA), tai galėjo ją pats išspręsti“, – pabrėžė R. Budbergytė.
„Tegul Dulkys nekuria jokių stebuklingų receptų būsimoms valdžioms. (…) PSD įmokų klausimą palikime tiems, kurie pakeis šitą valdžią“, – sakė ji.
Tam antrino ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis, ekspremjeras Saulius Skvernelis.
„Su tuo turėjo susitvarkyti ministras, bet sprendimai daromi nebuvo“, – Eltai sakė jis.
Pasak opozicijos atstovo, šiuo metu pirmiausia reikia susitvarkyti su esama sistema ir tik tuomet svarstyti alternatyvas.
„Nieko nereikia didinti. Reikia racionaliai išnaudoti tuos pinigus, kurie yra surenkami į PSD fondus, ir nedaryti tokių reformų, kurios finansiškai yra labai imlios, bet rezultato pacientams neduoda“, – akcentavo S. Skvernelis.
Savo ruožtu opozicijos atstovams pritarė ir „laisvietis“ Vytautas Mitalas. Pasak jo, kol yra neįgyvendinti pažadai dėl Valstybinės ligonių kasos (VLK) reformos, tol ministro A. Dulkio argumentai, esą PSD įmokas reikia didinti, nes lietuviai jų vis dar sumoka mažiau nei vidutinis Europos Sąjungos (ES) gyventojas, yra beverčiai.
„Pirma, susitvarkykime su žemiau kabančiais vaisiais, tai yra, pavyzdžiui, VLK reforma. Reikia sutvarkyti VLK valdymą, mano supratimu, atskiriant ją nuo Sveikatos apsaugos ministerijos ir padarant normaliai veikiančiu, niekam klausimų nekeliančių pinigų skirstytoju“, – aiškino Laisvės frakcijos Seime seniūnas.
„Tada galėsime atsiversti vidurkius ir pagalvoti, ar tai, ką mes padarėme, yra pakankama, ar galime kažką su įmokos dydžiu daryti. Kol tai, kas buvo žadėta, yra nepadaryta, jokių PSD keitimų būti negali“, – pabrėžė V. Mitalas.
Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas taip pat turėjo kritišką nuomonę. Anot jo, nėra aišku, kur būtų panaudojamos papildomai į PSD fondą suplaukiančios lėšos.
„Jeigu mes sumokame mažiau nei vidutiniai europiečiai, tai nereiškia, kad reikia apmokestinti papildomai. Žinant, kad PSD fondas turi didelius rezervus sukaupęs, nežinau, ar reikėtų didinti įmokas“, – Eltai teigė E. Gentvilas.
„Tik dar labiau kauptųsi šimtai milijonų fonde, bet nemanau, kad sutrumpėtų eilės ar atsirastų daugiau gydytojų“, – pridūrė politikas.
Praėjusią savaitę ELTA interviu metu sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys teigė, kad akivaizdu, jog nauja valdžia, nepaisant augančių finansinių poreikių krašto gynybai, privalės imtis PSD įmokų didinimo klausimo. Anot jo, tą padaryti reikėtų jau pirmojoje kitos Vyriausybės kadencijos pusėje.
Tai, kad didžiausia sveikatos sektoriaus problema yra pernelyg maža PSD įmoka, A. Dulkys tvirtino manąs ir praėjusiais metais. Visgi tuomet ministras tiesiogiai neįvardijo, ar ketina siūlyti didinti PSD įmokas, jis akcentavo, kad prieš tai reikėtų užtikrinti pačios sistemos efektyvumą.
G. Nausėda: toliau plėsime karinę infrastruktūrą, galiausiai pereidami prie visuotinio šaukimo
Šiauliuose atidarant naują karinį miestelį, šalies vadovas Gitanas Nausėda sako, jog Lietuva toliau plės karinę infrastruktūrą, siekiant ilgainiui pereiti prie visuotinio šaukimo. Tai, prezidento teigimu, yra esminis visuotinės gynybos elementas.
„Svarbus kiekvienas tėvynės gynėjas, mokantis ir galintis su ginklu rankose duoti atkirtį agresoriams. Todėl ir toliau plėsime karinę infrastruktūrą ir didinsime profesinės karo tarnybos karių skaičių, galiausiai pereidami prie visuotinio šaukimo kaip esminio visuotinės gynybos elemento“, – Šiaulių karinio miestelio atidarymo ceremonijoje penktadienį sakė G. Nausėda.
„Rūpinamės užtikrinti kuo geresnes sąlygas visiems Lietuvos kariams. Moderni karinė infrastruktūra mums leis ir toliau plėsti kariuomenės personalą bei tęsti Lietuvos karinių vienetų komplektavimą“, – teigė prezidentas.
Šalies vadovas pažymėjo – siekiant tinkamai pasirengti priimti vokiečių ir JAV sąjungininkus, svarbu rūpintis ir savo kariuomenės poreikiais.
„Karinių miestelių plėtra – vienas sėkmingiausių pastarojo meto krašto apsaugos sistemos projektų. Tai yra būtina investicija į visų Lietuvos žmonių saugumą. Pastaraisiais metais tikrai daug dėmesio skiriame karinei įrangai ir ginkluotei, kaupiame atsargas. Taip pat aktyviai ruošiamės priimti Vokietijos brigados karius bei JAV pajėgas“, – susirinkusiesiems kalbėjo prezidentas.
„Džiugu, kad lygiagrečiai pavyksta pagerinti ir mūsų karių tarnybos sąlygas“, – teigė jis.
Praėjusią savaitę Seimas patvirtino Krašto apsaugos ministerijos (KAM) inicijuotus kariuomenės struktūros pakeitimams, kuriais kuriama pėstininkų divizija su tankų batalionu bei didinamas šauktinių skaičius. Nuo kitų metų pradžios tarnauti šaukiamųjų jaunuolių skaičius palaipsniui augs ir nuo 2027 m. ribiniai skaičiai sieks nuo 4240 iki 7040 vaikinų. KAM vertinimu, ilgainiui tai sudarys sąlygas pereiti prie visuotinio šaukimo.
ELTA primena, kad penktadienį Šiauliuose oficialiai atidarytas naujas karinis miestelis. 7,8 hektarų ploto teritorijoje įsikurs „Žemaitijos“ brigados Kunigaikščio Marginio pėstininkų batalionas ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Prisikėlimo apygardos 6-oji rinktinė. Miestelyje galės apsigyventi apie 660 karių, čia įrengtos kareivinės, valgykla, štabas, medicinos punktas, kiti pastatai.
Buvęs kandidatas į prezidentus E. Vaitkus ves Lietuvos liaudies partiją į Seimą: sieks mandato Šalčininkuose
Šalies vadovo posto siekęs gydytojas Eduardas Vaitkus dalyvaus Seimo rinkimuose kartu su Lietuvos liaudies partija – jis tapo šios politinės jėgos kandidatų sąrašo lyderiu. Be to, savo kandidatūrą E. Vaitkus kels Šalčininkų vienmandatėje apygardoje, kurioje prezidento rinkimų metu sulaukė didžiausio palaikymo.
„Atsirado pasiūlymas iš Lietuvos liaudies partijos, kad aš sukomplektuoju visą daugiamandatės apygardos sąrašą. O partija nesikiša“, – šią savaitę Eltai sakė E. Vaitkus.
„Tokiu atveju mes turime Eduardo Vaitkaus komandą arba Eduardo Vaitkaus sąrašą, o kiautas – Lietuvos liaudies partija“, – pažymėjo jis.
Politikas jau anksčiau skelbė, kad ketina kurti partiją „Nauja politinė jėga“. Tačiau E. Vaitkaus teigimu, kol kas politinės jėgos įkurti nepavyko.
„Nauja politinė jėga“ kaip juridinis asmuo, kaip partija neįsisteigė, nes nesusirinko 2,2 tūkst. steigėjų – mums nepavyko prezidentinės kampanijos metu padaryti antrą darbą ir surinkti reikiamą kiekį steigėjų“, – pripažino jis.
„Mes bet kokiu atveju nebegalime dalyvauti šiuose Seimo rinkimuose. Užtat mums privaloma tvarka reikėjo juridinio asmens, partijos – vadinu, kiauto arba placdarmo“, – teigė E. Vaitkus.
Anot pašnekovo, dėl dalyvavimo Seimo rinkimuose iš pradžių derėtasi su partija „Kartu su Vyčiu“. Tačiau nepavykus pasiekti sutarimo sulaukta pasiūlymo iš Lietuvos liaudies partijos. Pastarajai vadovauja Tauras Jakelaitis, tačiau, E. Vaitkus pažymėjo, politikas į parlamentą nekandidatuos.
„Jis pats nedalyvauja sąmoningai dėl to, kad tai yra Vaitkaus sąrašas. O partija pritaria mano rinkiminei programai“, – T. Jakelaičio sprendimą paaiškino buvęs kandidatas į šalies vadovo postą.
Partijos kandidatų sąrašo lyderis informavo, jog kartu su juo į rinkimus žengs ir E. Vaitkui prezidento rinkimų metu atstovavęs advokatas Mažvydas Misiūnas, signataras Zigmas Vaišvila, „Laisvo laikraščio“ redaktorius Aurimas Drižius.
E. Vaitkus patikino, jog daugiamandatės apygardos kandidatų sąraše bus keletas Lietuvos liaudies partijos atstovų.
Viešojoje erdvėje bei parlamento kuluaruose spėliota, ar į Seimą patekti ketinantis E. Vaitkus nesijungs prie kokios nors partijų koalicijos. Pats kandidatas pripažino girdėjęs tokias kalbas, tačiau patikino – jokio kvietimo dirbti su kitomis politinėmis jėgomis negavo.
„Manęs niekur niekas nekvietė į jokias koalicijas – ir netgi pasikalbėti nekvietė. Aš pats asmeniškai esu nusiuntęs prašymą Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai susitikti ir pasikalbėti. Bet jau kokią savaitę negavau jokio atsakymo. Tai tokiu atveju aš manau, kad tai ir yra atsakymas“, – kalbėjo politikas.
Kalbėtis su Waldemaro Tomaszewskio vadovaujama politine jėga E. Vaitkus mato pagrindo, nes pats ketina kelti savo kandidatūrą Šalčininkų vienmandatėje apygardoje.
„Aš manau, kad privalau išsikelti ir vienmandatėje apygardoje. Ir būtent išsikelsiu Šalčininkų rajone, kur 2020 m. pirmame ture buvo išrinktas lenkų partijos žmogus į Seimą“, – dėstė gydytojas, primindamas, jog prieš ketverius metus Šalčininkų-Vilniaus apygardoje pirmajame rinkimų ture mandatą iškovojo parlamentarė Beata Pietkiewicz.
ELTA primena, kad 2020 m. Seimo rinkimuose Lietuvos liaudies partija sulaukė 0,25 proc. rinkėjų balsų.
Tuo metu E. Vaitkus prezidento rinkimuose užėmė penktąją vietą ir sulaukė 7,31 proc. rinkėjų palaikymo. Politikas Šalčininkų ir Visagino savivaldybėse surinko daugiausia balsų – atitinkamai 39,91 ir 37,8 proc.
Netrukus po rinkimų politikų gretose užvirė diskusijos, kodėl prokremliško naratyvo skleidimu kaltinamas E. Vaitkus pastarosiose savivaldybėse sulaukė tokio gyventojų populiarumo.
Parengta pagal ELTA ir „Dzūkų žinių“ informaciją