LŽŪKT Lazdijų r. konsultavimo biuro komanda organizavo lauko dieną „Kokybiški žoliniai pašarai gyvulininkystės ūkiams“. Renginio metu buvo aptarti žolių mišinių sudarymo principai, žolyno priežiūros darbai – kaip užauginti kokybiškus pašarus, jų ruošimo technologijos. Taip pat diskutuota apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimo mažinimo galimybes gyvulininkystės ūkiuose.
Teorinė renginio dalis vyko Žemaitkiemio bendruomenės centre (Lazdijų r.), vėliau buvo vykstama apžiūrėti ūkininko Marijaus Bernatonio pievų, kuriose praktiškai buvo įvertintas žolynas bei ištirti šiųmečiai pašarai. Ūkininkas dalyvauja ir tarptautiniame projekte „Climate Smart Demo“, šiuo metu iš įvairių duomenų atliekama jo ūkio ŠESD analizė.
Lauko dieną pradėjo LŽŪKT Lazdijų r. biuro vadovė Jolita Rasimavičiūtė, kuri pasidžiaugė vis dažnesnėmis progomis su rajono ūkininkais susitikti gyvai, padiskutuoti, pasidalinti praktiniais ūkininkavimo pavyzdžiais.
„Lazdijų rajone gausu gyvulininkystės ūkių – tiek pieninių, tiek mėsinės galvijininkystės. Gyvulininkystės ūkių pagrindas – ne tik sveiki ir produktyvūs gyvuliai, bet nemažesnį vaidmenį atlieka kokybiškų pašarų užauginimas ir paruošimas. Tad džiaugiamės, kad mūsų organizuotoje lauko dienoje dalyvauja LŽŪKT vyresnysis gyvulininkystės specialistas Vidas Tolevičius, kuris specializuojasi gyvulių šėrimo klausimais – nuo žolynų įrengimo iki šėrimo planų sudarymo“, – kalbėjo J. Rasimavičiūtė.
LŽŪKT Inovacijų paramos tarnybos vadovė Lina Žukauskienė renginio dalyviams pristatė esminius projekto „Climate Smart Demo“ principus, tikslus. Pasidžiaugė, kad Lietuvoje vis daugiau ūkininkų taiko klimato kaitos mažinimo priemones arba siekia daugiau sužinoti šia tema – be to neįsivaizduojamas ateities žemės ūkis.
Inovacijų paramos specialistas dr. Justas Mingaila diskusijos dalyviams plačiau pristatė iššūkius, pagrindines problemas, susijusias su ŠESD mažinimu gyvulininkystės ūkiuose. Kartu su ūkininkais diskutavo, su kokiomis problemomis jie susiduria, kokias priemones turėtų naudoti savo ūkiuose, kad ūkininkautų draugiškiau aplinkai.
Pradėdamas savo pristatymą, vyresnysis gyvulininkystės specialistas Vidas Tolevičius juokavo, kad lauko dienoje dalyvaujantys ūkininkai tikrai viską žino apie žolynus ir pašarų ruošimą, bet visame procese dažnai pasitaiko smulkių klaidelių, kurios gali turėti neigiamos įtakos galutiniam rezultatui. Tad būtina atnaujinti teorines ir praktines žinias.
„Planuojant įsirengti žolyną, reikia apmąstyti daugybę dalykų ir atlikti nemažai paruošiamųjų darbų, pradedant dirvožemio tyrimais, žemės įdirbimu, dirvos paruošimu ir baigiant sėklų pasirinkimu ir sėja. Visos sąnaudos, susijusios su žemės dirbimu ir sėja, paprastai atsiperka jau antrais žolyno naudojimo metais. Žolės masės derlius, palyginti su sena pieva ar ganykla, atnaujinus būna 3–4 kartus didesnis jau antrais žolyno naudojimo metais. Siekiant, kad žolynas būtų naudojamas iki penkerių metų, reikia jį tinkamai paruošti, o pirmuosius darbus reikėtų atlikti dar rudenį,“ – įžvalgomis dalijosi V. Tolevičius.
„Žaliuodamos ilgą vegetacijos periodą, žolės puikiai valo orą – mokslo tyrimais nustatyta, kad 35 kv. m kokybiško žolyno nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens išskiria tiek deguonies, kiek vieno žmogaus organizmui reikia visus metus. Be to, paskaičiuota, kad vienas pievos hektaras užrakina daugiau CO2 nei vienas hektaras lapuočių miško“, – žolynų privalumus vardijo V. Tolevičius.
Aptarus technologinius žolyno įrengimo ir pašarų ruošimo klausimus, lauko dienos dalyviai apžiūrėjo ūkininko M. Bernatonio tvarkomas pievas, buvo paimti ėminiai iš šiais metais gaminto pašaro, jie ištirti LŽŪKT mobilioje gyvulininkystės laboratorijoje – operatyviai gavus rezultatus, vyko jų aptarimas. Ūkininkai kartu su V. Tolevičiumi diskutavo, kodėl ne visi pašarų rezultatai geri, ar tam turėjo įtakos buvusios gamtinės sąlygos, pašarų nuėmimo laikas, technikos reguliavimo ypatumai ir kt.
Parengė LŽŪKT Rinkodaros skyriaus vadovė Erika Mankutė