Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.
Migracijos departamentas įspėja: skambučiai, kuriais raginama vykti pildyti klausimyno, yra melagingi
Su Migracijos departamentu susisiekę gyventojai pranešė sulaukę skambučių iš lietuviškai bei rusiškai kalbančio asmens, raginančio vykti į Pilaitės mikrorajone įsikūrusią Valstybės saugumo departamento būstinę užpildyti klausimyno. Migracijos departamentas praneša, kad šie skambučiai – melagingi.
Įtartinų skambučių sulaukusiems gyventojams patariama būti atidiems, nesivelti į pokalbius ir nedelsiant apie tai pranešti bendrosios pagalbos telefonu 112.
Seimas leido ūkininkams kaimo turizmo sodybose gaminti tradicinius alkoholinius gėrimus
Seimas pritarė Alkoholio įstatymo pataisoms, kurios leis ūkininkams kaimo turizmo sodybose gaminti tradicinius alkoholinius gėrimus savo poreikiams tenkinti ar degustuoti vietoje.
Už šias įstatymo pataisas priėmimo stadijoje balsavo 63, susilaikė 22, prieš balsavo 15 parlamentarų. Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. lapkričio 1 d.
Kaip aprašoma įstatyme, ūkininko gaminamas tradicinis alkoholinis gėrimas – iki 65 proc. tūrinės etilo alkoholio koncentracijos gėrimas, pripažintas tautinio paveldo produktu.
Taip pat nustatyta, kad Lietuvoje leidžiama gaminti natūralios fermentacijos alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija ne didesnė kaip 18 proc., o alaus – ne didesnė kaip 9,5 proc., ne parduoti, o tik savo ar šeimos poreikiams tenkinti.
Numatoma, kad tokių gėrimų nebus galima pardavinėti, o vartoti tik turizmo sodybose, savo ar šeimos poreikiams tenkinti bei degustuot vietoje. Per kalendorinius metus galima bus pagaminti ne daugiau kaip 100 litrų tradicinių alkoholinių gėrimų.
Ūkininkų pagaminti gėrimai turės būti išpilstyti į 0,2–1 l taras. Šie alkoholiniai gėrimai turės būti žymimi aiškiai matomomis etiketėmis, kuriose bus nurodytas numeris, gėrimą pagaminusio ūkininko vardas ir pavardė, produkto pagaminimo data ir laikas, sudėtis ir tūrinė etilo alkoholio koncentracija.
Pataisų rengėjų teigimu, tai mažintų nusikalstamumą šalyje, mat būtų užtikrinta alkoholio gamybos apimčių ir gaminamų gėrimų kokybės kontrolė.
Parlamentarė Agnė Širinskienė kritikavo tokį sprendimą, kadangi Alkoholio įstatymas turėtų riboti vartojimą, o ne jį skatinti. Taip pat, anot jos, toks legalizavimas prisidės prie regionų „nugirdymo“.
„Apgailėtina, kad konservatoriai vertina valstybės civilizacijos lygį per tai, ar galima namuose gamintis alkoholį. Taip pat per 4 metus nepadarėte nieko regionams, o dabar prieš rinkimus bandote dar labiau nugirdyti Lietuvos kaimus, kaip kad darė Carinė Rusija ar Sovietų Sąjunga“, – antradienį Seime aiškino A. Širinskienė.
„Alkoholio įstatymo tikslas yra užtikrinti sveikesnę visuomenę ir mažinti vartojimą“, – tvirtino ji.
Tokius kaltinimus neigęs konservatorius Vilius Semeška tvirtino, kad daugelis Vakarų valstybių leidžia tradicinių gėrimų gamybą, o stipriojo alkoholio tradicija nėra okupacinis palikimas. Idėją, kad lietuviai yra pakankamai subrendę vartoti saikingai, palaikė Seimo narys Kęstutis Mažeika.
„Lietuva, kaip ir kitos Vakarų Europos valstybės, pagaliau įteisins tradicinių alkoholinių gėrimų gamybą. (…) Šis pakankamai griežtas sureguliavimas yra naudingas regionams ir kaimams“, – tvirtino V. Semeška.
„Manau, kad esame pakankamai subrendę, kad žmonės, gamindami natūralų produktą, galėtų juo pavaišinti svečius ir lankytojus“, – sakė K. Mažeika.
Pakeitimai susilaukė kritikos ir iš laisvietės Morganos Danielės, kurios manymu, įstatyme nustatyta per mažai kontrolės mechanizmų, nebus užtikrintas gėrimų tinkamumas vartojimui. Ji pabrėžė, kad jei būtų pasiūlyti tokie pat mechanizmai reguliuoti naminėms kanapėms, parlamentas siūlymui nepritartų.
„Šiuo projektu jūs legalizuojate naminę degtinę. Bet jeigu tai būtų kanapes leidžiantis įstatymas, ar jis tenkintų? Ar tenkintų, kad nėra kontrolės mechanizmų, jog nėra kontrolės? Pagrindinis argumentas – kad žmonės slapstosi dabar, nes legaliai gaminti neleidžiama. Dabar yra projektas, kuriuo legalizuojame medžiagą, kuri neteisingai paruošta yra mirtina. Bet prievolės vežti ir tikrinti nėra“, – komentavo laisvietė.
Liberalas Eugenijus Gentvilas sukritikavo tokią poziciją kaip neturinčią nuoseklumo. Pats politikas tvirtino, kad „balsuoja tiek už naminukės, tiek kanapių legalizavimą“.
20 Seimo narių dar 2021 m. pasiūlė leisti naminę degtinę ir kitus silpnesnius nei 65 laipsniai tradicinius alkoholinius gėrimus ruošti, laikyti ir parduoti Lietuvos ūkininkų registre registruotiems ūkininkams, kurie užsiima kaimo turizmu ir yra sertifikuoti tradiciniai amatininkai.
Lietuvoje yra 300 sertifikuotų tautinio paveldo maisto produktų gamintojų, iš jų ūkininkų – apie 70.
Dėl suteiktų diplomatinių rangų G. Landsbergio komandos nariams „Vardan Lietuvos“ kreipėsi į VTEK
Paaiškėjus, jog buvusiai užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio sekretorei ir patarėjui buvo suteiktas atašė diplomatinis rangas, o buvęs viceministras Mantas Adomėnas paskirtas į tarptautinį postą, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ nutarė kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK), prašydama ištirti, ar tokie ministro aplinkos žmonių paskyrimai neprasilenkia su etikos principais.
Kaip pranešė partijos atstovai, kyla pagrįstų klausimų, ar G. Landsbergio sekretorei ir patarėjui nebuvo pasiūlytos atitinkamos pozicijos ambasadose. Taip pat įtarimų kelia ir M. Adomėno paskyrimas į tarptautines pareigas.
„Paskyrimo aplinkybės verčia rimtai suabejoti, ar, atrenkant šį kandidatą, pavyko išvengti interesų konflikto, kadangi M. Adomėną į svarbią Lietuvai tarptautinę poziciją „atrinko“ buvę kolegos ir pavaldiniai“, – nurodo „Vardan Lietuvos“. Pažymima, jog panaši praktika pastebėta ir Krašto apsaugos ministerijoje (KAM).
„Todėl kreipiamės į VTEK, prašydami ištirti, ar buvusių viceministrų ir kitų politinės komandos narių skyrimas į Lietuvos diplomatines atstovybes neprasilenkia su pagrindiniais tarnybinės etikos principais“, – teigiama Demokratų sąjungos išplatintame pranešime.
Praėjusią savaitę naujienų portalas delfi.lt pranešė, jog buvusiai užsienio reikalų ministro sekretorei ir padėjėjui buvo patikėtos atašė pareigos. Pasiteiravus ministerijos, ar ne sutapimas tai, kad diplomatinis rangas buvo suteiktas dviem su ministru susijusiems asmenims, institucija pažymėjo, kad į minėtas pareigas jie buvo paskirti laimėję konkursus. Ar šie asmenys iš minėtų pareigų pasitrauks pasibaigus ministro kadencijai, kol kas lieka neaišku.
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė leido suprasti, jog pastarojoje situacijoje kyla klausimų suteiktų diplomatinių rangų ministro komandos žmonėms. Kaip antradienį ji teigė „Žinių radijui“, G. Landsbergio veiksmai ir retorika išsiskiria.
„Na, tikrai ministras atėjo su mintimi, kad tie neskaidrumai, kurie esą egzistavo diplomatinėje tarnyboje, turėtų būti išspręsti ir nuskaidrinti. Na, kai taip elgiamasi, tai matome, kad retorika sau – veiksmai sau. Bet tegul pats sprendžia šiuos dalykus“, – kalbėjo ji.
Pats ministras tikino, jog jo komandos nariai įgijo šį laipsnį objektyvaus konkurso būdu. Anot politiko, Užsienio reikalų ministerijoje (URM) nebeliko anksčiau gyvavusios vadinamosios įdiplomatinimo praktikos, kai ministras galėdavo suteikti atitinkamą rangą savo nuožiūra.
Tiesa, antradienį paaiškėjo, jog atašė rangą įgijusi buvusi G. Landsbergio sekretorė išvyksta dirbti į atstovybę Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV). Apie tai pranešė delfi.lt. Nors diplomato portfelį turintis asmuo paprastai pačioje ministerijoje dirba 3 metus ir tik praėjus šiam terminui gali būti paskiriamas dirbti į diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą, buvusi ministro komandos narė už Atlanto išvyksta anksčiau.
Tuo metu rugpjūčio pradžioje paskelbta, kad Vyriausybės pateiktas kandidatas M. Adomėnas išrinktas Demokratijų bendrijos generaliniu sekretoriumi 2024–2027 m. kadencijai.
G. Nausėda apie lūkesčius būsimiems ministrams: norėtųsi, kad partijos nesiūlytų dviprasmiškas mintis keliančių kandidatų
Prezidentas Gitanas Nausėda viliasi, kad po spalį vyksiančių Seimo rinkimų valdančiąją koaliciją ir Vyriausybę formuojančios politinės partijos elgsis atsakingai ir neteiks reputacinių iššūkių turinčių kandidatų į ministrus.
„Labai norėtųsi, kad, vis dėlto, pačios partijos pirmiausiai imtųsi atsakomybės ir nesiūlytų tokių kandidatų, kurie keltų labai dviprasmiškų minčių ne tik man, bet visai visuomenei. Jos pačios turėtų tuo būti suinteresuotos“, – pirmadienio vakarą laidoje „LRT forumas“ kalbėjo G. Nausėda.
Šalies vadovas pabrėžė, jog tvirtinant naująjį Ministrų kabinetą bus svarbu ne tik teikiamų kandidatų kompetencijos ar politinė praeitis. G. Nausėda akcentuoja – iššūkių su reputacija turintys pretendentai į ministrus sulauks klausimo, ar, susidūrus su naujomis problemomis, jie būtų pasiryžę palikti Vyriausybę. Prezidentas aiškino šio lūkesčio 2020 m. nekėlęs, todėl, anot jo, dalis skandaluose figūravusių ministrų neprisiėmė reikiamos politinės atsakomybės.
„Be jokios abejonės, (svarbu – ELTA) programinės nuostatos ir nuostatos tam tikrais esminiais to sektoriaus, apie kurio vadovavimą mes kalbame, klausimais – ar tai būtų žemės ūkis, ar tai būtų švietimas, ar tai būtų Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Taip pat žmogaus reputacija yra besąlygiškai svarbu. Na, bet taip pat norėtųsi sąžiningai išgirsti žmogaus atsakymą, jeigu jis paslydo ir jis akivaizdžiai turi reputacinių problemų, jas įgijo savo veiklos laikotarpiu – ar jis yra pasirengęs tvirtai pasakyti, kad tokiu atveju jis atsisakytų ministro portfelio“, – dėstė G. Nausėda.
„Galimas dalykas, kad tai buvo vienas iš aspektų, kuriems aš skyriau nepakankamai dėmesio, kuomet kalbėjome apie ankstesnę Vyriausybę. Todėl ne paslaptis, kad tai vienas, tai kitas ministras įsistatęs tokias stiklines akutes ir susidūręs, pavyzdžiui, su tuo pačiu „čekučių“ skandalu, taip ir liko savo pozicijoje ir sakė, kad viskas čia yra tvarkoje“, – referuodamas į Vyriausybės narius, kurie buvo įsivėlę istorijoje dėl savivaldybių tarybų narių kanceliarinių išlaidų, kalbėjo prezidentas.
G. Nausėda taip pat įvardijo pagrindinius lūkesčius būsimam Užsienio reikalų ministerijos (URM) vadovui. Anot prezidento, svarbiausia, jog sutaptų vertybiniai požiūriai.
„Jeigu kalbame apie tas pačias vertybes, apie santykius su Vakarais, transatlantinę integraciją ir bendradarbiavimą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, apie paramą Ukrainai – be jokios abejonės, užsienio reikalų ministro pozicija man čia bus be galo svarbi ir aš jam kelsiu ypatingus reikalavimus“, – aiškino šalies vadovas.
Vertindamas darbą su pastarosios dešiniųjų Vyriausybės užsienio reikalų ministru, konservatorių pirmininku Gabrieliumi Landsbergiu, G. Nausėda tikino – daugeliu atvejų jo bei šalies diplomatijos vadovo požiūriai sutapo. Tačiau, akcentavo jis, dažniausiai konstruktyviems santykiams trukdė „asmeninės ambicijos“.
„Negalėčiau pasakyti, kad su šiuo užsienio reikalų ministru mes turime kažkokį labai dramatišką pažiūrų išsiskyrimą. Juk visais šiais minėtais klausimais, kuriuos aš išvardijau, mes turėjome gana panašų požiūrį“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Tačiau kartais gal sutrukdydavo kažkokios asmeninės ambicijos ir vietoje to, kad suderinus klausimus būtų galima priimti visiems priimtiną sprendimą, buvo kažkur užbėgama už akių, kažkas padaroma vienašališkai. Be abejo, kad tai neatsiliepė teigiamai – kaip ir neatsiliepė teigiamai, galima sakyti, vos ne antrąją savaitę po rinkimų pradėtas kelti atstovavimo Europos Vadovų Taryboje klausimas“, – konservatorių iniciatyvą prisiminė jis.
Tokiais pareiškimais užsienio reikalų ministras bei konservatoriai bandė apriboti prezidento konstitucines galias, pabrėžė G. Nausėda. Tačiau prezidentas džiaugėsi išlaikęs tvirtą poziciją – tą žadėjo tęsti ir su būsima Vyriausybe.
„Tai tam tikra prasme galbūt mėginta paversti prezidentą nuolat besiginančia figūra. Taip, man iš tikrųjų tam tikrą laiką reikėjo ginti konstitucines prezidento teises ir aš galiu su pasitenkinimu konstatuoti, kad aš jas išsaugojau, sustiprinau ir ketinu jomis naudotis antrąją savo veiklos kadenciją. Tik, šiuo atveju, aš turbūt nepasikliausiu vien tik gynybine pozicija, bet ir būsiu gerokai aktyvesnis“, – apibendrino jis.
Seimo rinkimai vyks šių metų spalio 13 dieną.
Kėdainių rinkimų apygardos komisija: Ledų šventės metu V. Uspaskich papirkinėjo rinkėjus
Kėdainių rinkimų apygardos komisija nusprendė, kad rugpjūčio pradžioje vykusios Ledų šventės metu Darbo partijos pirmininkas ir Taikos koalicijos sąrašo Seimo rinkimuose vedlys Viktoras Uspaskich papirkinėjo rinkėjus.
„Kėdainių rinkimų apygardos komisija, kuriai buvo pavesta nagrinėti skundus dėl šioje apygardoje kandidatuojančių politinės kampanijos dalyvių veiklos pripažino, kad Viktoras Uspaskich Ledų šventės metu scenoje žiūrovams dalindamas kuponus, kuriuos buvo galima iškeisti į ledų porcijas, papirkinėjo rinkėjus“, – Eltai perduotame atsakyme teigė VRK.
„Taip pat komisija nusprendė, kad V. Uspaskich savo „Facebook“ paskyroje, žadėdamas prizą, dovanas bei siūlydamas sekėjams savo knygą „Mano ligos ir priešai – mano geriausi mokytojai“ pažeidė Rinkimų kodekso nuostatą, draudžiančią papirkti rinkėjus“, – pridūrė komisijos atstovai.
Kėdainių rinkimų apygardos priimtame sprendime taip pat konstatuota, kad iš dronų sudėliotame žodyje „Taika“ buvo paslėpta Taikos koalicijos politinė reklama.
„Konstatuota, kad renginyje iš dronų sudėliotas žodis „Taika“ buvo paslėpta Seimo rinkimuose kandidatų sąrašą keliančios Taikos koalicijos politinė reklama“, – akcentavo VRK.
Kaip ELTA skelbė dar iki ledų šventės į VRK kreipėsi gyventojas, kuris prašė įvertinti, ar su Darbo partijos įkūrėju siejamos „Vikondos grupės“ organizuojamame renginyje nėra Rinkimų kodekso normų pažeidimų. Po renginio VRK gavo ir dar vieną skundą, prašantį įvertinti, ar iš dronų sudėliotame žodyje „Taika“ nėra politinės reklamos.
ELTA primena, kad rugpjūčio pradžioje Kėdainiuose vyko „Vikonda grupės“ surengta Ledų šventė. Ilgus metus šventė yra asocijuojama su jos iniciatoriumi, Darbo partijos įkūrėju ir laikinai politinei jėgai vadovauti sugrįžusiu V. Uspaskich. Todėl Kėdainiuose vyksiantis miesto renginys dažnai lydimas svarstymų dėl neleistinos politinės reklamos. Politikas yra buvęs „Vikonda grupės“ akcininku, dabar pagrindine akcininke yra buvusi V. Uspaskich sutuoktinė Jolanta Blažytė.
Renginio metu V. Uspaskich nepraleido progos ir nuo scenos kreipėsi į susirinkusiuosius, akcentuodamas, kad Ledų šventė simbolizuoja šeimą ir taiką. Renginio metu danguje iš dronų taip pat buvo sudėliotas žodis „taika“.
Į VRK akiratį Ledų šventė buvo pakliuvusi ir anksčiau – pastarąjį kartą renginys vyko taip pat rinkiminiais 2020 metais. Tuomet V. Uspaskich savo „Facebook“ paskyroje kvietė gyventojus dalyvauti renginyje, o šį kvietimą VRK tyrė dėl galimos politinės reklamos.
Į Darbo partiją sugrįžęs V. Uspaskich ves trijų politinių jėgų koalicinį sąrašą į Seimą. Kaip praėjusią savaitę pranešė partija, kartu su „darbiečiais“ parlamento rinkimuose dalyvaus Seimo nario Mindaugo Puidoko vadovaujama Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija bei Irenos Stražinskaitės-Glinskienės vedama Žemaičių partija. Partijos pasivadino „Taikos koalicijos“ vardu.
Seimo rinkimai vyks šių metų spalio 13 d.
Seimo Regionų frakcija nori suteikti galimybę gauti vienkartinę pensijų išmoką
Seimo Lietuvos regionų frakcija planuoja registruoti įstatymų pakeitimo projektą, kuriuo būtų keičiama antrosios pensijų pakopos kaupimo tvarka. Kaip aiškina frakcijos seniūnas Jonas Pinskus, šie pakeitimai leistų kaupiantiems pensijos sulaukusiems asmenims pasiimti visas sukauptas lėšas bei užtikrintų pensijų fondų konkurenciją.
„Tikrai registruosime įstatymų projektą artimiausiomis dienomis. Ir šiame įstatymo projekte bus trys pagrindiniai dalykai. Tai pirma – norime suteikti galimybę antros pakopos fondų dalyviams, sulaukusiems pensinio amžiaus, pasirinkti vienkartinę išmoką, pasiimant visus pinigus, ar gauti periodines išmokas“, – pirmadienį Seime vykusios regionų frakcijos konferencijos metu teigė J. Pinskus.
„Reikia sudaryti galimybę sugrįžti į Sodrą su visomis sukauptomis lėšomis. Ir trečia, siekti, kad būtų sudarytos sąlygos realiai antros pakopos valdytojų konkurencijai ir užtikrinta teisė kaupiančiajam laisvai pasirinkti keisti fondą, kuriame jis nori kaupti“, – komentavo jis.
Seimo Regionų frakcijos seniūnas pabrėžė, kad didesnė konkurencija paskatins fondus geriau dirbti ir „nepralošti“ lėšų.
Konferencijoje dalyvavusi parlamentarė Laima Vyskupaitytė-Mogenienė tikino, kad dabartinis apribojimas, sukaupusiems iki 5,4 tūkst. eurų išmokant lėšas per vieną kartą, yra nesąžiningas. Anot jos, iki 2019 m. visi asmenys turėjo teisę vienkartine išmoka gauti visus antrojoje pensijų pakopoje sukauptus pinigus.
„Pradžioje fondai atiduodavo išeinantiems į pensiją visą sumą, nesvarbu, ar sukaupdavo viską. Tada apie 2019 m. sugalvojo, kad gal per gerai, ir pagalvojo, kad 5 tūkst. atiduos per kartą. (…) Labiausiai nukentėjo tie žmonės, kurie sukaupė dabar tuos indeksuotus 5,4 tūkst. eurų. Todėl, kad net 5 tūkst. eurų jiems neatiduoda, jis gauna tuos 20 eurų prie pensijos“, – aiškino ji.
Seimo narė taip pat nepritarė kai kurių politikų teiginiams, kad jeigu būtų leista atsiimti sukauptas lėšas, reiktų atskirti valstybės į fondus sumokėtą dalį. Anot jos, taip būtų pažeistas lygiateisiškumo principas.
„Ypatingai autoriai tos sistemos sako, kad jeigu dabar grąžinti lėšas, tai reikia atskaičiuoti 15 proc. GPM ir tas lėšas, kur prisidėjo valstybė. Bet noriu priminti apie asmenų lygiateisiškumo principą. Iki šiol, ar tuos 5 tūkst. ar iki 2019 m. visą sumą atsiėmę žmonės nebuvo niekaip apmokestinti ir valstybės indėlis nebuvo išskaičiuotas. Todėl, dabar nusprendus atiduoti, nėra teisės tas lėšas atskaičiuoti“, – tvirtino ji.
Konferencijos metu parlamentarai pabrėžė, kad dabartinis įstatymas pažeidžia Konstituciją, bet valdžia reaguodama į tai teikia tik „nereikšmingas pataisas“.
ELTA anksčiau pranešė, kad socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas yra pasiryžęs Seimo rudens sesijoje pateikti antrosios pensijų pakopos įstatymo pakeitimų projektus. Tarp dabartinių Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymų – daugiau laiko apsispręsti dėl kaupimo pradžios, atsisakymo pradėjus mokėti įmokas.
Siūlyme norime padidinti išimtinių galimybių pasiimti sukauptus pinigus nesulaukus pensijos. Tai būtų galima padaryti sergant sunkia, progresuojančia liga, ištikus sunkiai negaliai.
Siūloma sukurti daugiau galimybių laikinai stabdyti kaupimą. Vietoje šiuo metu taikomo 12 mėn. laikotarpio, kurį galima skaidyti, per visą kaupimo laikotarpį žmogus laikinai kaupimą galėtų sustabdyti per 24 mėn. kas 10 metų.
Be to, norima nustatyti ilgesnį laikotarpį apsispręsti dėl kaupimo, leidžiant praleidus galimybę iš anksto atsisakyti kaupti tai padaryti ir vėliau.
Taip pat siekiama sumažinti siūlymų kaupti nenorintiems to daryti. Kaip aiškinama pranešime, šiuo metu visiems jaunesniems nei 40 metų žmonėms kas 3 metus siūloma kaupti. Siūloma, kad apskritai tokie priminimai žmogui būtų pateikiami iš viso tik 2 kartus.
Galiausiai norima numatyti, ar rinktis visą sumą, ar periodinę išmoką, sulaukus pensinio amžiaus. Dabar visi, kurie yra sukaupę daugiau nei 5 403 eurus, gali gauti tik periodinę išmoką.
Duomenys rodo, kad Lietuvoje aktyviai kaupia 766 tūkst. žmonių, o šiuo metu už antrosios pensijų pakopos fondų valdomą turtą mokami mokesčiai yra vieni mažiausių tarp EBPO šalių.
Antrosios pakopos pensijų fonduose dabar jau sukaupta 8,2 mlrd. eurų, iš kurių 2,4 mlrd., arba beveik 30 proc., yra investicinė grąža, t. y. uždirbta suma.
SADM teigia, kad prie kaupiančiųjų II pakopos pensijų fonduose prisideda ir valstybė. Kas mėnesį prie to, ką moka dirbantysis, daugiau nei 27 eurus prideda valstybė. Anot institucijos, skaičiuojant valstybės prisidėjimą ir investicinę grąžą, kaupiantis žmogus šiuo metu turi vidutiniškai net 3 kartus daugiau nei pervedė nuo atlyginimo.
Savitarnos kasose „įdarbintiems“ pirkėjams siūloma atsilyginti nuolaidomis
Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė siūlo įpareigoti prekybininkus taikyti nuolaidas bei lojalumo programas savitarnos kasose apsiperkantiems pirkėjams. Vartotojų teisių apsaugos įstatymą ji siūlo papildyti nuostata, kad tais atvejais, kai prekybos vietose vartotojas atsiskaito savitarnos kasoje, jis „turi teisę į laiko ir kitokių sąnaudų atlyginimą“.
Įstatymo pataisas įregistravusi R. Budbergytė mano, kad patys verslininkai turėtų spręsti dėl galimų tokio atlyginimo formų ir būdų, pvz. nuolaidų, lojalumo programų taikymo. Jei Seimas pritartų, informacija apie pirkėjui suteiktas naudas būtų nurodyta atsiskaitymą patvirtinančiame dokumente.
R. Budbergytės teigimu, priėmus įstatymo pataisas, bus užtikrinti Konstitucijoje numatyti vartotojų teisių apsaugos, teisingo atlyginimo už darbą principai.
„Konstitucijoje kiekvienam garantuojamas teisingas atlyginimas už darbą, tačiau vartotojas, savitarnos kasoje iš esmės dirbdamas verslininko naudai ir pakeisdamas kasininką, jokio atlyginimo už tai negauna (…). Tokia situacija neteisinga ir lemia vartotojų teisių pažeidimus“, – dokumento aiškinamajame rašte sako R. Budbergytė.
Jos nuomone, naujų įstatymo nuostatų įgyvendinimas nesukels nepagrįstos naštos verslui.
„Patiems verslininkams paliekamos plačios galimybės sau priimtinu būdu įgyvendinti naują reikalavimą. Tam nereikalingos nei naujos investicijos, nei sudėtingi technologiniai sprendimai. Naujas reglamentavimas galėtų nebent tik teigiamai paskatinti konkurenciją, nes verslininkai ieškotų patrauklių ir kūrybiškų būdų, kaip geriau ir išradingiau paskatinti savitarnos kasose apsiperkančius vartotojus“, – mano R. Budbergytė.
Pasak jos, ir šiuo metu parduotuvės taiko gausybę įvairių nuolaidų, lojalumo programų, taigi esamos programos, parlamentarės nuomone, gali būti tiesiog praplėstos savitarnos kasose apsiperkančių vartotojų atžvilgiu.
Socialdemokratės nuomone, pernelyg spartus savitarnos kasų skaičiaus augimas kuria prielaidas diskriminuoti mažiau skaitmeniškai raštingus gyventojus.
„Savitarnos kasų skaičiaus didėjimas yra nepatogus tiems vartotojams, kurie dėl savo amžiaus, kitokių psichosocialinių, sveikatos ypatybių mažiau pasiruošę naudotis automatizuotomis savitarnos kasomis, jie dažnu atveju nežino, kaip tinkamai jomis pasinaudoti. Tačiau įprastinėse kasose yra priversti praleisti kur kas ilgesnį laiką eilėse, nes tokių kasų liko daug mažiau“, – pastebi R. Budbergytė.
Įstatymo pataisas parengusi parlamentarė sako, kad savitarnos kasos iki šiol yra teisiniame vakuume.
„Teisinės spragos dėl vartotojų teisių atsiskaitant savitarnos kasose negali būti toleruojamos. Tai neatitinka aukšto vartotojų teisių apsaugos lygio reikalavimo pagal ES teisę“, – aiškinamajame rašte pažymi R. Budbergytė.
Ji siūlo, kad Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pataisos įsigaliotų kitų metų gegužės 1 d.
Seimo Ekonomikos komiteto narys liberalas Andrius Bagdonas šią socialdemokratės iniciatyvą vertina kritiškai, akcentuodamas, kad ji yra susijusi su parlamento rinkimais.
„Artėjant Seimo rinkimams turbūt išgirsime įvairiausių siūlymų, kurie, mano nuomone, įprastai nebūtų siūlomi”, – komentuodamas projektą Eltai sakė A. Bagdonas.
Politiko vertinimu, tai yra perteklinis noras reguliuoti verslą ir žmonių gyvenimą.
„Seimas turėtų priiminėti sprendimus, kurie reikalingi žmonėms, o šis siūlymas yra perteklinis noras įsikišti į žmonių ir verslų vykdomą veiklą. Tokio siūlymo tikrai nepalaikyčiau”, – sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos narys A. Bagdonas.
Pasak jo, apsipirkdamas kiekvienas pirkėjas turi pasirinkimo teisę.
„Galima stovėti įprastoje eilėje, kur aptarnaus kasininkas, arba galima pasirinkti savitarnos kasą, kur pats nuskenuoji prekę.Tu gali atlikti tą darbą ir iš prekybos centro išeiti greičiau. Man atrodo, kad pagrindinis dalykas yra tai, kad kiekvienas turi turėti pasirinkimo teisę. Turi būti užtikrinta galimybė apsipirkti tiek įprastoje kasoje, tiek savitarnos kasoje. Man atrodo, kad nereikėtų Seimui per daug kištis ir tai reguliuoti,” – mano A. Bagdonas.
Jo įsitikinimu, Seimas neturėtų atiminėti iš verslų galimybės diegti naujas technologijas, kurios suteikia mums patogesnes galimybes atsiskaityti už prekes.
Politikas mano, kad prekybos tinklai, optimizuodami atsiskaitymą už prekes, mažindami kaštus, gali suteikti mums galimybę įsigyti prekes pigiau.
Ironizuodamas A.Bagdonas pastebėjo, kad socialdemokratės R. Budbergytės siūlymas prasilenkia ir su sveiku protu.
„Gal tada ji gali teikti dar vieną siūlymą, susijusi su apsipirkimu elektroninėje parduotuvėje? Ar pirkėjui, kuris su savo kompiuteriu ar telefonu užsisako prekes, taip pat reikėtų sumokėti už atliekamą darbą? Man atrodo, kad tai prasilenkia ir su sveiku protu’’, – sakė A. Bagdonas.
Jis tikisi, kad R. Budbergytės iniciatyvai nepritars ir kiti Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai.
G. Nausėda išlaiko didžiausią gyventojų pasitikėjimą: toliau rikiuojasi R. Žemaitaitis ir V. Blinkevičiūtė
Prezidentas Gitanas Nausėda ir toliau išlieka didžiausią gyventojų pasitikėjimą turintis Lietuvos politikas, o antrasis reitingų lentelėje – „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, rodo naujausia „Baltijos tyrimų“ apklausa. Tarp patikimiausių šalies politikų respondentai įvardina ir socialdemokratų lyderę Viliją Blinkevičiūtę.
Eltos užsakymu atliktoje „Baltijos tyrimų“ apklausoje dalyvavusių asmenų buvo prašoma pasakyti, kuriais Lietuvos visuomenės veikėjais jie labiausiai pasitiki – pavardes respondentai minėjo patys. Prezidentu G. Nausėda pasitikintys teigė 21,1 proc. apklaustųjų, R. Žemaitaičiu 7,8 proc., o V. Blinkevičiūte – 6,8 proc.
Respondentai pasitikėjimo reitinge įvardino ir visuomenininką Andrių Tapiną (5 proc.), kadenciją baigusią prezidentę Dalią Grybauskaitę (5 proc.), Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininką Saulių Skvernelį (5 proc.), premjerę Ingridą Šimonytę (4 proc.), kadenciją baigusį prezidentą Valdą Adamkų (3 proc.), krašto apsaugos ministrą Lauryną Kasčiūną, advokatą Igną Vėgėlę (3 proc.) bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininką Ramūną Karbauskį (2 proc.).
Taip pat respondentai paminėjo ir Širvintų rajono merę Živilę Pinskuvienę, prezidento rinkimuose laimę bandžiusį advokatą Igną Vėgėlę, Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, Lietuvos regionų partijos pirmininką Joną Pinskų, konservatorių lyderį Gabrielių Landsbergį, Tautos ir teisingumo sąjungos pirmininką Petrą Gražulį, Ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę, Kauno miesto merą Visvaldą Matijošaitį, „valstiečių“ rinkiminio sąrašo į Seimą lyderį Aurelijų Verygą, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininką Vytautą Landsbergį, Lietuvos liaudies partijos sąrašo į rinkimus lyderį Eduardą Vaitkų, europarlamentarą Virginijų Sinkevičių, Seimo narį, socialdemokratą Gintautą Palucką.
Rugpjūčio mėnesį atlikta apklausa taip pat rodo, kad lyginant su šių metų gegužės mėnesio duomenimis, tarp patikimiausių Lietuvos politikų ir visuomenės veikėjų gyventojai dažniau nei anksčiau paminėjo Ž. Pinskuvienę, A. Verygą, bei G. Palucką, kuris šiuo laikotarpiu ne kartą viešoje erdvėje buvo įvardintas potencialiu LSDP kandidatu į premjerus.
Iš viso 2024 metų rugpjūčio mėnesį respondentai paminėjo 84 visuomenės veikėjus (gegužę buvo 105), kuriais jie labiausiai pasitiki. Trečdalis (34 proc.) apklaustųjų atsakė, kad nėra tokių visuomenės veikėjų, kuriais jie pasitikėtų, ar neatsakė klausimą.
Savo ruožtu „Baltijos tyrimų“ vadovė Rasa Ališauskienė akcentuoja, kad svarbiausia, šis pasitikėjimo reitingas yra savotiškas lakmuso popierėlis, atskleidžiantis, kiek politikai pastaruoju metu buvo matomi visuomenėje.
„Šis pasitikėjimo reitingas labai koreliuoja su matomumu. Dažniausiai įvardinami aktyviausi politikai – tie, kurie neleidžia apie save pamiršti“, – Eltai teigė R. Ališauskienė, akcentuodama, kad ši apklausa yra ir svarbus signalas politikams prieš Seimo rinkimus.
„Žinomumas politikams visada yra svarbus – jeigu tavęs nežino, tai už tave ir nebalsuos. Politikas gali būti geriau ar blogiau vertinamas, bet svarbiausia, kad jis būtų atpažįstamas“, – pabrėžė ji.
Sociologė atkreipia dėmesį į respondentų išsakytą pasitikėjimą R. Žemaitaičiui.
„Tai reikia manyti, kad tokį rezultatą lemia R. Žemaitaičio ne tik dalyvavimas prezidento rinkimuose, bet ir tai, kad įkūrė partiją bei vasarą aktyviai dirba su rinkėjais. Tai aktyvumas duoda savo vaisius“, – sakė ji.
„Baltijos tyrimų direktorės nuomone, panašias tendencijas galima padaryti žvelgiant ir į pamažu didėjantį Ž. Pinskuvienės pasitikėjimo reitingą, kuri pastaruoju metu, pasak sociologės, dažnai yra minima viešoje erdvėje.
Apklausa vyko 2024 m. rugpjūčio 7–19 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1018 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 109 atrankos taškuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
Parengta pagal ELTA ir „Dzūkų žinių” informaciją