Ne tik jauniems pradedantiems darbuotojams, tačiau ir kiekvienam keičiančiam darbą pravartu žinoti pagrindinius darbo sutarties sudarymo aspektus. Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį, kokios rūšies sutartis pasirašoma. Darbo kodekse yra numatytos darbo sutarčių rūšys: neterminuota, terminuota, laikinojo darbo, sezoninio darbo. Taip pat gali būti sudaroma pameistrystės darbo sutartis, projektinio darbo sutartis, darbo vietos dalijimosi darbo sutartis ir darbo keliems darbdaviams sutartis.
Darbo sutartyje turi būti nurodomi darbdavio rekvizitai ir darbuotojo duomenys. Tuomet aprašomos darbo funkcijos arba pareigybė ir, jei yra nustatyta, jos kvalifikacijos ar sudėtingumo lygis. Labai svarbu atkreipti dėmesį, kad darbo sutartyje turi būti aiškiai nurodytas darbo užmokestis. Jo sudedamosios dalys, priedai, priemokos, premijos ar kitoks papildomas apmokėjimas paprastai yra nustatomi vidaus tvarkose. Be to, taip pat apibrėžiama darbo užmokesčio mokėjimo tvarka ir terminai.
Jeigu yra papildomų sąlygų, jos gali būti aprašytos sutarties priede. Tai gali būti, pavyzdžiui, bandomasis laikotarpis, konfidencialumo ir nekonkuravimo susitarimai, susitarimai dėl papildomo darbo, papildomos garantijos ar kiti įsipareigojimai.
Darbo sutartyje nėra nurodama kasmetinių atostogų trukmė ir suteikimo tvarka bei apmokėjimo sąlygos, darbo sutarties nutraukimo sąlygos ir įspėjimo terminai, nes jie aiškiai reglamentuoti Darbo kodekse. Tačiau jeigu įmonėje yra pasirašyta kolektyvinė sutartis, joje visi šie aspektai gali būti įtraukti. Darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais.
Dar prieš pasirašant darbo sutartį verta su darbdaviu aptarti būsimo darbo sąlygas, pasiteirauti, ar įmonėje yra pasirašyta kolektyvinė sutartis, ar veikia profesinė sąjunga, kokie dar nuostatai galioja darbovietėje.
Kartais darbuotojas pasirašo darbo sutartį dar nenutraukęs darbo sutarties esamoje darbovietėje. Tuomet joje nurodomas terminas, nuo kada darbo sutartis įsigalioja. Bet kartais darbuotojai nerimauja, kas nutiks, jei būsimas darbdavys persigalvos ir po trijų savaičių ar mėnesio nebepriims į darbą. Įvykus tokiai situacijai, darbuotojas turi teisę reikalauti atlyginti žalą ir išmokėti vieno darbo užmokesčio kompensaciją.
Jeigu nutinka priešinga situacija ir darbuotojas nepradeda dirbti ir neinformuoja darbdavio apie neatvykimą prieš tris darbo dienas, darbdavys taip pat gali prašyti, kad darbuotojas atlygintų padarytą žalą, o jos dydis negali būti didesnis negu dviejų savaičių darbo užmokestis.
Jei turite daugiau klausimų, kviečiame konsultuotis su Valstybine darbo inspekcija arba įsilieti į socialinį dialogą internete adresu www.socdialogas.lt.
