Krikštonių paminklo epopėjoje panaudota ir karinė strategija

Kai nuosekliai sieki savo tikslo, tenka panaudoti pačias įvairiausias gudrybes, užsispyrimą ir net karinės strategijos elementus. Tai galima pasakyti apie du išeivius iš Krikštonių, kurie sugebėjo įveikti vietinės bendruomenės pasipriešinimą, pergudrauti rajono valdžią ir pastatė paminklą partizanams ten, kur buvo suplanavę.

Statė tada, kai niekas to nesitikėjo
Praėjusio šeštadienio rytą Krikštonių centre darbavosi sunkioji technika, plušėjo keletas žmonių. Pačiame miestelio centre, šalia kardinolo Sigito Tamkevičiaus pastatyto kryžiaus, atsirado du paminkliniai akmenys.
Vienas – iš Šeimų parkelio perkeltas Krikštonių istorijos ženklus įamžinęs akmuo ir naujas – paminklas partizanams, kurį savo iniciatyva, nelaukdami
bendruomenės ir rajono valdžios pritarimo, pastatė jo iniciatoriai – Vilniuje gyvenantys krikštoniškiai, savo krašto patriotai Vytautas Janulevičius ir Bronius Kašelionis.
V. Janulevičius teigė, jog paminklai praėjusį šeštadienį tikrai buvo pastatyti šalia kryžiaus.
„Kadangi esu kariškis, tai teko panaudoti strategijos elementus. Viešai sakėme, kad paminklą statysime spalio 17 dieną, tačiau padarėme kitaip, pastatėme savaite anksčiau, kai niekas to nesitikėjo. Kadangi valdžiai rūpėjo rinkimai, tai jie irgi neturėjo laiko įtarti, kad paminklas atsiras anksčiau, nei buvome deklaravę“, – sakė V. Janulevičius.

Turi raštišką kardinolo sutikimą
Vyriškis teigė, jog darbams buvo pasitelkta sunkioji technika, nes vieną paminklą reikėjo perkelti iš parko, o kitą naujai pastatyti.
„Viskas buvo padaryta greitai, per pusvalandį, niekas nesuspėjo sureaguoti. Perkėlėme Krikštonių istorijos datų paminklą iš parkelio, bendruomenė davė leidimą, nes nesirūpino tuo paminklu. Taip pat pastatėme partizanams skirtą paminklą, kurio neleido statyti parkelyje, bet siūlė statyti ant kalnelio. Ta vieta mums buvo nepriimtina, todėl jos atsisakėme“, – pasakojo V. Janulevičius.
Jis teigė turintis raštišką kardinolo Sigito Tamkevičiaus leidimą paminklą partizanams statyti šalia kryžiaus. Kadangi kryžiaus apsaugos zona yra 6 metrai, tai paminklai pastatyti šios zonos ribose.
V. Janulevičiaus nuomone, vieta paminklams šalia kryžiaus – tikrai puiki, juos matys visi, keliaujantieji pagrindine Krikštonių gatve ir einantys apsipirkti į Krikštonių parduotuvę.
Paklaustas, kokių pasekmių gali sulaukti toks drąsus ir ryžtingas patriotų sprendimas, ignoruojantis Krikštonių bendruomenės ir Lazdijų rajono valdžios poziciją, V. Janulevičius sakė: „Jie gali trypti kojomis, bet paminklo neiškels. Mums tai pavyko padaryti!“

Norėjo pastatyti prieš atlaidus
Rugpjūčio pabaigoje B. Kašelionis ir V. Janulevičius atvežė į Krikštonis jų pastangomis ir asmeninėmis lėšomis sukurtą akmeninį paminklą šio krašto partizanų ir tremtinių atminimui įamžinti.
Paminklas turėjo atsirasti prieš tradicinius Krikštonių atlaidus, švenčiamus pirmąjį rugsėjo sekmadienį. Tačiau, sulaukę pasipriešinimo, santūrų ir estetišką atminimo akmenį jo autoriai buvo priversti išsivežti atgal.
Paminklo iniciatoriai norėjo paminklą statyti Bendruomenės šeimos parke, tačiau susidūrė su vietos bendruomenės pasipriešinimu. Jiems buvo pasakyta, jog parke paminklui netinkama vieta.
Tarp paminklo autorių ir vietos bendruomenės atstovų įvyko įnirtingas žodžių mūšis, kurio metu buvo apsikeista „maloniais“ epitetais. Paminklo autoriai išvadino bendruomenės atstovus komunistais ir „lukašenkininkais“.
Tuomet paminklui buvo pasiūlyta kita vieta – šalia bažnyčios, tačiau ji paminklo autorių netenkino.

Nesutarė dėl vietos
Vienas iš šio paminklo iniciatorių, V. Janulevičius, teigė, jog per atlaidus Krikštonyse jiedu su kolega buvo susitikę su į šventę atvykusiu žemiečiu – kardinolu S. Tamkevičiumi ir klausė jo leidimo statyti paminklinį akmenį šalia Krikštonių kryžiaus, kuris buvo pastatytas kardinolo iniciatyva.
„Kardinolas sutiko, kad mūsų inicijuojamas paminklas atsirastų šalia pagrindinio kryžiaus. Ten mes jį ir planuojame statyti“, – sakė V. Janulevičius.
Su paminklo statybos iniciatoriais buvo susitikęs ir Lazdijų rajono vyriausiasis architektas Ričardas Vyšniauskas.
Dėl paminklo vietos parinkimo architektas autoriams bandė paaiškinti ir parodyti realiai, kad jų paminklui numatyta vieta (šalia kryžiaus) viso turimo konteksto atžvilgiu yra pasirinkta neteisingai, kad tai bus labiau panašu į pamestą daiktą nesuprantamoje vietoje negu į tremtinių ir partizanų pagerbimą.
Lazdijų rajono savivaldybės merės pavaduotojas Audrius Klėjus įsitikinęs, jog paminklo statybos vieta – principo klausimas.
„Mano nuomone, paminklas, skirtas partizanų atminimui, turi stovėti labai garbingoje vietoje. Ta vieta, kurią susirado paminklo kūrėjai, – prie Krikštonių kryžiaus – tikrai nėra tinkama tokiam paminklui. Tai yra labai arti kelio, paminklas gali būti aptaškytas pravažiuojančių automobilių“, – sakė vicemeras.
Paklaustas, kaip jis vertina tą faktą, jog prie kryžiaus paminklą leido statyti kardinolas S. Tamkevičius, vicemeras teigė, jog tai yra tik moralinis leidimas. Kadangi kryžius, prie kurio paminklo sumanytojai nori statyti atminimo akmenį, stovi savivaldybės valdomoje žemėje, tai oficialų leidimą gali duoti tik savivaldybė.
„Mes suderinome labai gerą ir sakralią vietą šiam paminklui – prie Krikštonių bažnyčios. Gavome Kultūros paveldo apsaugos departamento pritarimą“, – sakė A. Klėjus.

„Dzūkų žinių“ informacija