Tuo metu, kai visoje Lietuvoje nuo COVID–19 stengiamasi paskiepyti kuo daugiau žmonių, ieškoma įvairių būdų, kad vakcinacija vyktų sklandžiai ir patogiai visiems žmonėms, kad būtų sudaromos sąlygos operatyviai pasiskiepyti dar neturintiems skiepo, Lazdijai gyvena lyg letargo būsenoje. Gal dėl šios priežasties mūsų rajono gyventojų vakcinavimo statistika atrodo labai liūdnai.
Kaimynai – sumanesni?
Labai trūksta informacijos apie tai, kas ir kada bei kur gali skiepytis, panašu, jog nėra sisteminio požiūrio į vakcinavimą ir nesudaromos palankios sąlygos vakcinuotis atokiau nuo rajono centro gyvenantiems žmonėms. Net kai kurie šeimos gydytojai dažnai nežino, ar jų pacientas turi teisę skiepytis, ar ne.
Štai viena Noragėlių seniūnijos gyventoja, serganti onkologine liga, kurios laukia sudėtinga operacija, iš sostinės gydytojos sužinojo, jog bus operuojama tik tada, kai pasiskiepys nuo COVID–19. Moteris pasiskambino savo šeimos gydytojai ir išdėstė situaciją. Gydytoja atsakė, jog ji nežinanti, kaip ir kada jos ligonė galės skiepytis, ar turi pirmumo teisę. Ir tokių nežinojimo ir pasimetimo pavyzdžių yra ne vienas.
Kituose rajonuose situacija kitokia, nekalbant apie miestus. Štai kaimyniniame Alytaus rajone visą savaitę PSPC medikų komanda vyks į seniūnijas ir skiepys visus senjorus. Norintieji pasiskiepyti kviečiami į gyvą eilę nurodytose vietose, apie savo atvykimą telefonu pranešant gyvenamosios vietos seniūnui.
Dėl skiepų – chaosas
Dalė Pupininkaitė, organizacijos „Onkologinė savigalba Lazdijuose” vadovė, įsitikinusi, jog tai, kas vyksta mūsų rajone su vakcinacija nuo COVID–19, galima pavadinti vienu žodžiu – chaosas.
„Mūsų organizacijos žmonės, kurie turi skiepijimosi prioritetą, daugelis iki šiol negavo pakvietimo skiepytis. Daugelis žmonių yra pasimetę, nežino, ar skiepytis ir kur skiepytis, nes jie negauna pakankamai informacijos. Esu tikra, kad mūsų rajone labai trūksta normalios informacijos apie skiepus, jų poveikį, kas ir kada bus skiepijami. Juk toli gražu ne visi žmonės naudojasi internetu, skaito laikraščius”, – sakė ponia Dalė.
Ji įsitikinusi, jog medikai, seniūnijų darbuotojai turėtų žmonėms teikti daugiau informacijos apie vakcinaciją, skiepus, kad padėtų kaimo žmogui susigaudyti situacijoje, kad žmonės nesinaudotų tik ta informacija, dažniausiai netikslia, kurią gauna iš kaimynų ar pažįstamų.
„Manau, kad rajono valdžia galėtų sukurti mobilias skiepijimo brigadas, kurios atvažiuotų į atokesnes rajono gyvenvietes, vienkiemius, pas senyvo amžiaus žmones ir juos namuose paskiepytų. Suprantu ir senjorus, kurie bijo skiepytis, nes galvoja: „O kas man padės, jei po skiepo pasidarys bloga?” Ir čia reikia sugalvoti pagalbos mechanizmą”, – kalbėjo D. Pupininkaitė.
Moteris teigė apsisprendusi skiepytis, tačiau dabar aktyviai gydosi, todėl jos gydytoja rekomendavo skiepus nukelti vėlesniam laikui.
„Kai rajone toks pasimetimas dėl vakcinacijos, tai todėl ir skiepijimo rodikliai labai menki. Manau, jog reiktų atsakingiau vertinti šį procesą ir jautriau atlikti šią svarbią misiją”, – sakė D. Pupininkaitė.
Nemato problemų?
Kodėl Lazdijai velkasi vakcinacijos uodegoje? Kokios priežastys? Kaip ketinama keisti situaciją? Šiuos ir kitus klausimus pateikėme Lazdijų savivaldybės gydytojai Linai Džiaukštienei. Gavome labai lakonišką atsakymą, suprask, pas mus nėra problemų:
„Lazdijų rajono savivaldybės vakcinacijos rodiklis yra geras – 17,4 procento, respublikos vakcinacijos rodiklis yra 17,6 procento. Antra dozė skiriama griežtai prisilaikant vakcinos anotacijoje nurodytų terminų, savivaldybės medicinos įstaigos, atliekančios vakcinaciją, jų laikosi.“
„Dzūkų žinių“ informacija