Dzūkų žinios

Uniforma įpareigoja: su uniforma net nusikeikti negali

Dalintis:
Samanta prisipažįsta, kad jai labai patinka būti šaule, tačiau neslepia, kad ši veikla reikalauja laiko. „Dabar aš – būrio vadė. Turiu visas keturias pakopas.“

Dineta Babarskienė

Samanta Opolskytė – Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos 4gc klasės gimnazistė. Samantos laukia kupini iššūkių mokslo metai, mat ji jau kitais metais baigs mokyklą. „Bandysiu stoti į Lietuvos karo akademiją. Gal pasienietės ar policininkės profesiją rinksiuosi? Kažką iš šių. Seku tėvų pėdomis“, – sako Samanta. Jau šešeri metai ji – jaunoji šaulė. „LŠS Karininko Antano Juozapavičiaus šaulių 1-oji rinktinė, Adolfo Ramanausko-Vanago 104 kuopa“, – raportuoja jaunoji šaulė Samanta Opolskytė. Lietuvos moksleivių sąjungoje (LMS) Lazdijų rajono mokinių savivaldų informaciniame centre (MSIC) ji – rinkodaros komiteto koordinatorė. Sakosi, kad pernai dar ir klasės seniūnė buvo. Savanoriauja: administruoja jaunimo puslapį. Dar ir policijos rėmėja Druskininkuose. Supranta, kad laukia egzaminai, reiks daug mokytis, tačiau, sako, stengsis suderinti visas savo veiklas. „Dalyvausiu visur, kaip ir dalyvavau“, – patikina ji.

Kad nenusitarkuotum nagučių, geriau jau trumpesni

Ar tai merginai? Samanta sako, kad šaulių daugiau merginų nei vaikinų. „Taip dabar yra. Žinoma, daug kas susižavi uniforma, ateina, bet palanko pora metų, kartais užtenka ir pusmečio, supranta, kad tai ne jų kelias“, – pasakoja ji. Sako, kad toms mergaitėms, kurios labai mėgsta puoštis, sunkiau. „Auskarų negalima nešioti prie uniformos. Plaukai turi būti surišti į kuodą. Nepatarčiau ir ilgus nagučius turėti, mat kai laužą reikia užkurti, naudoji skeltuvą, tad nagus tiesiog nusitarkuoji. Uniforma turi būti tvarkinga. Na, laikrodį galima nešioti, bet turi būti juodas arba rudas. Paprastai, tvarkingai, kukliai – taip turi atrodyti“, – pasakoja Samanta. Jai tai ne bėda, mat ir mokymuose, ir stovyklose vakarais, sako, rengiasi civiliais drabužiais ir jau tada gali ir plaukus pasileisti, ir pasipuošti.

Samantos gyvenime svarbią vietą užima savanoriavimas. Sako, jog tai puiki galimybė išbandyti kažką naujo.

Būrio vadė susitvarko. Sako, žmonės ateina gan supratingi, bet veikti yra ką

Samanta prisipažįsta, kad jai labai patinka būti šaule, tačiau neslepia, kad ši veikla reikalauja laiko. „Dabar aš – būrio vadė. Turiu visas keturias pakopas“, – pasisako. Ar lengva susitvarkyti su beveik trimis dešimtimis jaunuolių? „Lengva. Na, žinoma, yra ką veikti, bet žmonės ateina gan supratingi, tad bendrą kalbą randame“, – tikina būrio vadė. Pasakoja, kad ji lanko šaulių būrelį Lazdijuose. „Dažnai įsitraukiu į pačios rinktinės veiklą, todėl dalyvauju šaulių veiklose ir Alytuje“, – pasakoja mergina.

Samanta sako: „Kad būtum šaule, reikia motyvacijos, psichologiškai gerai pasirengusiai būti. Aišku, reikia ir fizinės ištvermės. Pratybos mums būna.“

O ir uniforma ir įpareigoja, ir pasitempti verčia. „Sąžinės reikalas: su uniforma kažkaip net nusikeikti negali“, – prisipažįsta ji. Mergaitė – pavyzdinga šaulė. Apie tai byloja padėkos.

Savanorė pamokas iki vidurnakčio suspėja padaryti

Samantos gyvenime svarbią vietą užima savanoriavimas. Sako, jog tai puiki galimybė išbandyti kažką naujo. „Savanoriauti man patinka, pamėgau. Pradėjau savanoriauti gal nuo kokios šeštos klasės, kai šaulių būrelį pradėjau lankyti“, – patikina ji. Neslepia, kad aplinkiniai dažnai klausia, kaip pavyksta viską suspėti. Samanta nesiginčija, kad laiko tam tikrai reikia, mat reikia susidėlioti ir suspėti visur, kur pasižadėjusi sudalyvauti. „Turiu suspėti“, – lyg sau, lyg man sako mergaitė. Neslepia, kad namo sugrįžta ir šeštą, ir septintą vakare. O kada pamokas ruoši? „Iki dvyliktos padarau“, – neslepia ji.

Samanta įsitikinusi, kad savanorystė ugdo asmenybę.

Laisvalaikiu ji piešia. Ji netgi baigusi Lazdijų meno mokyklą. Padeda tėvams ūkyje. Ir laiko, sakosi, užtenka viskam.

Dar tik prasidėjus mokslo metams, Samanta jau laukia jų pabaigos, kad greičiau egzaminai būtų išlaikyti. „Labai noriu, kad visi mokslo metai būtų kontaktiniu būdu“, – prisipažįsta gimnazistė pridurdama, kad taip egzaminams geriau pasiruoštų. Neslepia, kad dabar truputėlį lyg ir keista jau sugrįžti į kontaktinį mokymąsi. „Man ir nuotoliniu mokytis patiko, bet dabar jau norisi eiti į mokyklą ir mokytis klasėse, bendrauti su mokytojais gyvai“, – prisipažįsta pašnekovė.

Dalintis:

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite: