Jeigu atsisėsite prie pasaulio žemėlapio ir ilgiau, ir išsamiau jį panagrinėsite, pastebėsite, kad kai kurios valstybės prie savo pavadinimo turi prierašus. Dažniausiai pastarieji būna prie tų valstybių, kuriose vyrauja priespauda, pažeidinėjamos žmonių teisės, o valstybės vadovas yra koks nors diktatorius. Jeigu prie kokios valstybės pavadinimo yra prierašas „demokratinė respublika“, žinokite, kad šioje šalyje demokratijos dažniausiai nėra. O jei dar parašoma „demokratinė liaudies respublika“, tai ne tik demokratijos nėra, bet ir liaudis toje šalyje – engiama.
Juk jeigu šalyje klesti demokratija, tai kam dar reikalingas toks prierašas? Penkiasdešimt metų ir mūsų Lietuva buvo sovietinė socialistinė respublika. Kaip buvo rašoma: „Lietuva skambės tautų brolijoj, TSRS skambiausioji styga!“ Kas jau tiesa, tai ne melas – okupantai taip grojo ta styga, kad mūsų Lietuvėlė vos galo negavo: tikrų mūsų šalies didvyrių ir patriotų suėmimai, kalinimai, kankinimai, žudymai, trėmimai ir kitos baisios pragaro kančios. Jeigu kada nors dalyvausite diskusijoje tema „Ar yra rojus ir pragaras?“, visuomet galite drąsiai sakyti, kad pragaras žemėje buvo ir yra toje vietoje, kur valdžioje buvo ar yra komunistai. Didesnio blogio kaip komunistų buvimas valdžioje paprasčiausiai nebuvo, nėra ir nebus. Šios kruvinos santvarkos sąskaitoje šimtai milijonų aukų.
Pasaulio istorijoje yra puikių pavyzdžių, kai tos pačios tautos, gyvenančios skirtingose santvarkose, atsiduria visai skirtingose pozicijose visais atžvilgiais. Po karo Vokietija skilo į tikrai laisvą ir demokratišką federacinę respubliką, kuri puikiai atsigavo po pralaimėto karo ir atkūrė visiškai suniokotą šalį, ir į vadinamą Vokietijos demokratinę respubliką. Tik kad pastarojoje nieko bendro su demokratija nebuvo. Vakarų Vokietija ne tik atsigavo po karo, bet ir tapo tikrai laisva šalimi ir ekonomiškai bei visomis kitomis prasmėmis bene labiausiai išsivysčiusia pasaulio valstybe. Juk visas pasaulis žinojo ir pirko itin kokybiškus ir patvarius Vakarų Vokietijos automobilius. O ką į tai vokiečiai, gyvenę Rytuose? Juk tie patys vokiečiai turėjo nenusileisti kaimynams iš Vakarų. Visai nekeista, kad komunizmas Rytų vokiečiams sužlugdė ekonomiką, ir rytiečiai tesugebėjo pagaminti „Trabantus“ ir kitokias automobilių parodijas. Jau nekalbant apie tikrą laisvę ir demokratiją Vakaruose. Vokietijos demokratinėje respublikoje komunistinis režimas maksimaliai apribojo savo piliečių teises ir laisves. Kiekvieną jų žingsnį sekdavo komunistinės Rytų Vokietijos saugumas „Štazi“. Analogiškas pavyzdys yra komunistinė Šiaurės Korėja ir klestinti pietinė jos dalis.
Prieš gerą savaitę visas pasaulis pamatė ir išgirdo apie komunistinės Kinijos jėgos demonstravimą ir norus susigrąžinti laisvą ir demokratišką Taivaną, salą, kurios savo laiku neužgrobė komunistai. Ir vien dėl to, kad ši nedidelė sala su keliomis dar mažesnėmis salelėmis išvengė komunistų jungo, 24 milijonai dabar ten gyvenančių taivaniečių yra laisvi, laimingi ir pertekę gyvenimo gėrybių. Bet štai nuožmi ir plėšri komunistinė Kinija prakalbo apie ketinimus šią šalį paversti taip pat komunistine ir taip užbaigti jos klestėjimą. Jeigu su Taivanu bus negailestingai susidorota, pasaulyje padaugės skausmo, ašarų ir kančių. Tad visas laisvas ir demokratiškas pasaulis turi mūru stoti už mažytį Taivaną. Gerai, kad netoli Kinijos krantų karines jūrų pratybas pradėjo tikrai demokratinio pasaulio karinis aljansas, nes Kinija, pati kitus gąsdindama, bijo už save stipresnių.
Lietuva, būdama laisva ir demokratine respublika, pati gerai supranta, kas yra komunizmo jungas ir, nekreipdama dėmesio į galingos komunistinės Kinijos grasinimus ir šantažą, toliau remia Taivano siekį išlikti laisva valstybe. Lietuva yra labai toli nuo Taivano, bet kai mums kovojant už savo laisvę atėjo žinia, kad maža ir toli esanti Islandija pati pirma pripažino mūsų nepriklausomybę, tuomet tai mums buvo nepaprastai svarbu. Kinija tėra milžinas su molinėmis kojomis, kuriai Lietuva ir jos pozicija šiuo klausimu labai nepatinka, bet mes turime savo tvirtą nuomonę ir Lietuvos nepriklausomybės bei mūsų tikrųjų didvyrių partizanų kovose užgrūdintą charakterį.