Seimui pritarus, pasienyje su Baltarusija nuo trečiadienio įvesta nepaprastoji padėtis. Seimas antradienį nusprendė nuo vidurnakčio įvesti nepaprastąją padėtį Lietuvos pasienyje su Baltarusija. Į šios priemonės galiojimo zoną patenka ir dalis Lazdijų rajono gyvenviečių.
Stabdys migrantų komunikaciją
Nepaprastoji padėtis įvedama mėnesiui nuo lapkričio 10 dienos pasienio ruože ir penki kilometrai į šalies gilumą nuo jo, taip pat migrantų apgyvendinimo vietose Kybartuose, Medininkuose, Pabradėje, Rukloje ir Vilniuje.
„Nepaprastosios padėties įvedimas yra reikalingas, jis įsigalioja lapkričio 10 dieną ir bus taikomas mėnesį tik pasienyje su Baltarusija ir penkis kilometrus nuo jo bei užsieniečių apgyvendinimo vietose“, – pristatydama projektą, sakė Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Seime pradėjus svarstyti nepaprastosios padėties įvedimo pasienyje su Baltarusija klausimą, premjerė Ingrida Šimonytė paaiškino, kokie konkretūs ribojimai būtų taikomi nelegaliems migrantams ir vietiniams gyventojams. Ministrės Pirmininkės teigimu, svarbiausias apgyvendinimo centruose įkurdintiems nelegaliems migrantams taikomas ribojimas – draudimas naudotis ryšio priemonėmis. „Didžiausias apribojimas yra susijęs su galimybėmis naudotis ryšio ir interneto priemonėmis, kuriomis pateikiama, mes matome, tikrai nemažai žalingos informacijos ir tam tikrų koordinavimo veiksmų, kurie tikrai apsunkina mūsų pareigūnų darbą“, – atsakydama į parlamentarų klausimus, kalbėjo I. Šimonytė.
Vietos gyventojams – nedaug suvaržymų
Tuo metu Lietuvos gyventojams, pasak Ministrės Pirmininkės, būtų taikomas reikalavimas turėti leidimą atvykti į pasienio ruožą. „Jeigu mes kalbėsime apie Lietuvos Respublikos piliečius, tai iš esmės tokios yra dvi grupės. Pirma grupė – judėjimas į teritoriją, kur yra taikoma nepaprastoji padėtis. Bet čia griežtesni reikalavimai taikomi judėjimui į pasienio ruožą, kas ir šiaip gyvenime yra įprasta, kad pasienio ruože yra taikomi didesni reikalavimai, negu kad visur kitur. Šiuo atveju būtų reikalinga turėti leidimą, o žmonės, kurie gyvena ten, turi nekilnojamojo turto, jiems jokie draudimai ir apribojimai nebūtų taikomi“, – tvirtino ji.
Nepaprastoji padėtis galios pasienio ruože ir penkis kilometrus į šalies gilumą nuo jo, taip pat migrantų apgyvendinimo vietose Kybartuose, Medininkuose, Pabradėje, Rukloje ir Vilniuje. Vyriausybės vadovė patikslino, kad šiuo laikotarpiu taip pat nebūtų leidžiama persikelti nuolatos gyventi į teritoriją, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis. „Būtų taip pat draudžiama šiuo laikotarpiu persikelti gyventi į pasienio ruožą, nes tokia situacija reikalauja, kad tokie sprendimai galbūt būtų atidedami ramesniems laikams“, – sakė premjerė.
Nepaprastosios padėties įvedimo tikslas – naudojant šiame Seimo nutarime nustatytas nepaprastąsias priemones, pašalinti dėl masinio užsieniečių antplūdžio susidariusią grėsmę visuomenės rimčiai.
Renka duomenis
Kapčiamiesčio seniūnijos seniūnas Virginijus Golikas teigė aktyviai sekantis informaciją dėl nepaprastosios padėties įvedimo, kuri palies ir Kapčiamiesčio seniūniją.
„Dabar tiksliname koordinates, bet jau aišku, jog į tą zoną pateks Bugieda, Sirguškė. Jei bus pridėti dar 5 kilometrai, tai pateks ir Kapčiamiestis. Dabar ruošiame gyventojų sąrašus, kurie gyvena 5 kilometrų atstumu nuo Baltarusijos–Lietuvos sienos, tiksliname duomenis. Nebus tų gyventojų labai daug, nežinau, ar į tą zoną pateks dar ir kiti kaimai. Važinėja seniūnaitė ir kalbasi su žmonėmis“, – sakė seniūnas.
Antradienį buvusiose socialinės globos centro „Židinys“ patalpose įsikūrė Lietuvos kariuomenės kariškiai, kurie, būdami arti sienos, operatyviai reaguos į situaciją nelegaliems migrantams bandant patekti į Lietuvos valstybės teritoriją ar kitus galimus incidentus pasienyje.
Antradienį po pietų Vidaus reikalų ministerija surengė skubų VRM komandos ir pasienio savivaldybių vadovų nuotolinį susitikimą, kuriame dalyvavo ir mūsų rajono savivaldybės merė Ausma Miškinienė. Jame aptarta komunikacija ir situacijos koordinavimas nepaprastosios padėties metu.
„Dzūkų žinių“ informacija