Kai kurie patriotiškai nusiteikę mūsų kraštiečiai, net gyvendami toli nuo tėvynės, sugeba garsinti Lazdijų kraštą. Viena iš jų – Vidzgailuose gimusi, o dabar Didžiojoje Britanijoje gyvenanti Deimantė Utaravičiūtė, neseniai vykusio konkurso „Ekologija sujungia“ vienoje iš kategorijų laimėjusi pirmąją vietą. Konkursą organizavo Alytaus miesto savivaldybė ir Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras.
Konkursui buvo pristatyta keturiasdešimt darbų, kuriuos pateikė dvylika kūrėjų. Konkurso metu surinktos lėšos buvo skirtos Alytuje apsistojusioms ukrainiečių šeimoms paremti.
Vertinimo komisijos sprendimu kategorijoje „Atnaujinti namų apyvokos daiktai“ Deimantei buvo skirta pirmoji vieta. Nors moteris nuolat gyvena Didžiojoje Britanijoje, o Lietuvoje vieši vos du mėnesius per metus, šiame konkurse ji save pristatė kaip Lazdijų rajono gyventoją.
Apie konkursą, pomėgį restauruoti senus daiktus, gyvenimą svetur ir meilę gimtajam kraštui „Dzūkų žinios“ kalbasi su D. Utaravičiūte.
– Ar seniai užsiimate senų baldų restauravimu?
– Dabar tai yra mano darbas. O viskas prasidėjo nuo to, kad atsirado vaikas, mes persikėlėme Anglijoje į nedidelį miestelį, kur nieko nepažinojau. Buvau motinystės atostogose, reikėjo ką nors veikti, susirasti pozityvios veiklos. Norėjau terapinės veiklos, pradėjau nuo mažų daiktų, dariau draugams dovanas. Tuo metu gyvenome nuomojamame name, tai nusprendėme nepirkti naujų baldų, prisitaikyti naudotus. Pradėjau dirbti su kėdėmis, paskui pasidariau sau stalą. Man patiko idėja, kad iš seno šlamšto gali padaryti įdomų daiktą, tai kainuoja mažai, o veikla – įdomi. Pamažu įsitraukiau į tą veiklą, o dabar tą savo pomėgį paverčiau pragyvenimo šaltiniu.
– Ar esate baigusi kokius nors dizaino ar dailės mokslus?
– Visada norėjau baigti dizaino studijas, tačiau gyvenimas pasisuko taip, kad baigiau biologijos mokytojos studijas. Tiesa, mokykloje dirbau tik vienerius metus, Būdvietyje. Tada supratau, kad pedagoginis darbas ne man. Prieš dešimt metų išvykau į Angliją, ten pradėjau skaityti internetą, domėtis dažais, restauravimo technikomis, lankiau virtualius kursus. Visko išmokau pati, išbandžiau daug dažų, turiu pastebėti, jog yra labai gerų ir lietuvių gamintojų dažų.
– Kaip sugalvojote dalyvauti alytiškių organizuotame konkurse?
– Bendruomenės vadovas sako: „Deimante, gal dalyvaukime tame konkurse, juk tavo šaknys Vidzgailuose.“ Tai, ką pateikiau konkursui, yra mano klientui atliktas užsakymas – bufetas. Restauruoto bufeto atvežti į Lietuvą nereikėjo, tik pateikti fotografiją, koliažus.
– Ar Jums patinka tai, ką darote?
– Man tai patinka, nes atitinka tvarumo idėją – paimi seną daiktą, kuris žmogui nereikalingas, ir jį prikeli naujam gyvenimui. Štai daugelis turi „Ikea“ daiktų – tokias pačias spinteles, o mano tikslas – iš standartinės spintelės padaryti ją visiškai nepanašią į serijinį produktą. Žmogus turės neatpažįstamai pakeistą spintelę, jis tik vienas žinos, kad tai „Ikea“ spintelė, kiti aikčios ir klaus, iš kur jis tokią gavo. Čia jau yra kūryba. Visada norėjau dirbti kūrybinį darbą. Anglijoje ši kūryba turi gerą paklausą, klientų trūkumu nesiskundžiu. Matau, kad ir į Lietuvą ateina ši tendencija – senus daiktus prikelti naujam gyvenimui. Dažyti baldai jau ateina ir į Lietuvą, kūrėjai pradeda jau ir drąsesnes spalvas rinktis.
– Ar dažnai atvykstate į Lietuvą?
– Juokauju, kad du mėnesius per metus gyvenu Lietuvoje, o paskui dešimčiai mėnesių išvykstu į Angliją. Galėtume čia ir ilgiau pabūti, bet vaikai lanko mokyklą, negali bet kada jų atitraukti nuo mokslų. Kai atvažiuoju į Lietuvą vieną kartą per metus, tai matau tik teigiamus ženklus – viskas išvalyta, jokių šiukšlių, žmonės pasipuošę, man patinka sugrįžti. Mūsų bendruomenė labai šauni, smagu su ja bendrauti ir švęsti šventes.
– Ačiū už pokalbį, kūrybinės sėkmės!
„Dzūkų žinių“ informacija