Dzūkų žinios

Bebravietės – ūkininkų ir melioracijos specialistų galvos skausmas

Dalintis:
Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėjas A. Balčius: „Patys žemės savininkai turėtų išvalyti jų žemės valdose esančius melioracijos griovius, kad bebrai čia neturėtų iš ko statyti užtvankų.“

Kiekvieną pavasarį bebrai pridaro rūpesčių ūkininkams. Šie nenuilstantys statybininkai melioracijos grioviuose užkemša pralaidas, pristato užtvankų, dėl to patvinsta ūkininkų laukai ir pievos. Pastaruoju metu nemažai tokių pranešimų iš gyventojų gauna rajono savivaldybės Žemės ūkio ir melioracijos skyrius. Šio skyriaus vedėjas Algis Balčius teigė, kad ten, kur melioracijos griovių neprižiūri patys ūkininkai – neišpjauna krūmų ir medžių, bebrai turi statybinių medžiagų ir stato savo namelius, užtvankas, dėl to vanduo išsilieja į laukus. „Tai visų pirma yra aiškus apsileidimas žemės savininkų, kurių žemės plotuose yra melioracijos grioviai. Jie turėtų pasirūpinti savo žeme, kad ji būtų neužlieta ir dirbama. Iš tiesų tokių pranešimų ir prašymų apie bebravietes mes gauname nemažai, važiuojame įvertinti avarinių situacijų, apžiūrime. Štai Veisiejų seniūnijoje, Vilkininkų kaime, pasidarbavę bebrai pristatė užtvankų melioracijos grioviuose, užkimšo pralaidą, užtvindė apie 17 hektarų ūkininkų žemės bei pievų, panaši situacija Seirijų seniūnijos Statiškės kaime, kur užlieta ne tik dirbama žemė, bet jau ir dalis miško. Tokių situacijų rajone nemažai, beveik visose seniūnijose yra bebrų užtvenktų melioracijos griovių. Aišku, mes ūkininkams stengsimės padėti. Teks imtis priemonių ir samdyti rangovus, kad šie griautų bebravietes. Tokioms avarinėms situacijoms ištaisyti rajono biudžete Aplinkosaugos rėmimo programoje yra skirta 17 500 eurų. Šiomis lėšomis ir bus finansuojamas rajono melioracijos grioviuose esančių bebraviečių ardymas. Taip pat esame susitarę ir su medžiotojų ir žvejų draugija, kad šiai draugijai priklausantys medžiotojų būreliai medžiotų bebrus ir sumažintų jų populiaciją. Taigi, darome, ką galime, tačiau dar kartą kviečiu ūkininkus susirūpinti, pačius geriau prižiūrėti melioracijos griovius, nes nei savivaldybė, nei kitos įstaigos nesutvarkys tų griovių, jeigu tuo neužsiims patys žemės savininkai“, – sakė vedėjas.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos medžioklės žinovas Anatolijus Palionis teigė, kad šiuo metu bebrai yra medžiojami aktyviai bei gaudomi selektyviniais spąstais. „Jų tikrai jau daug sumedžiota įvairiose rajono vietose, pats esu du sumedžiojęs. Kadangi šernų beveik neliko, tai dabar itin aktyviai medžiojame bebrus. Tikrai gauname daug prašymų juos medžioti iš įvairių rajono kampelių, nes šie graužikai labai siaučia ir tvenkia vandens tvenkinius. Bebrus dar galima medžioti iki balandžio 15 dienos, tačiau medžioklę apsunkina tai, kad negalima medžioti pasišvietus prožektoriumi, o gyvūnai juk dažniausiai išlenda iš savo urvų pritemus, tad lieka tik užsimaskavus tykoti ir laukti, kol jie pasirodys. Bebrai medžiojami dėl skanios mėsos, kuri tinka dešroms, kibinams daryti ir konservuoti, rūkyti, o iš kailių kepures, kailinius galima siūti. Bebrai užauga iki 40 kilogramų svorio, jų didžiausias priešas yra ne žmogus, o vilkai, kurie daug populiacijos išnaikina“, – sakė A. Palionis.

Dalintis:

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite: