Kodėl pieno sektoriaus rodikliai Lazdijų rajone yra vieni iš prasčiausių Lietuvoje? Kas susidariusias problemas sukelia ir kaip jas išspręsti? Kaip padėti pieno supirkimo labirintuose klaidžiojantiems ūkinininkams? Šios ir kitos problemos buvo nagrinėjamos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovų susitikime su Lazdijų krašto pieno gamintojais ir supirkėjais.
Į susitikimą Lazdijuose atvyko VMVT direktoriaus pavaduotojas Mantas Staškevičius bei Veterinarijos sanitarijos skyriaus vedėja-valstybinė veterinarijos inspektorė Audronė Mikalauskienė. Susirinkimo metu buvo diskutuojama apie pieno supirkimo ir tiekimo rinkai aktualijas Lazdijų krašte.
Keletą savaičių buvo atliekami detalūs ir išsamūs nepriklausomi patikrinimai, kurių metu įvertinta pieno sektoriaus situacija ir Lietuvoje, ir Lazdijų krašte. Kaip paaiškėjo iš patikrinimų, mūsų regiono rodikliai patys prasčiausi. Kokios tokių rezultatų priežastys?
Patikrinimų rezultatus pristatę VMVT atstovai konstatavo, jog net 30% Lazdijų rajono savivaldybėje supirkto pieno neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, o didžiausias pažeidimų kiekis nustatytas smulkiuosiuose ūkiuose, kuriuose laikoma nuo 1 iki 5 karvių. Tyrimai taip pat parodė, jog Lazdijų krašto pieno ūkiuose somatinių ląstelių ir bakterijų kiekis neatitinka reikalavimų ir 4–5% viršija statistinį Lietuvos vidurkį. (Daugiau statistinių duomenų apie pieno sektoriaus situaciją Lazdijų rajone – straipsnio pabaigoje pateiktose lentelėse).
„Smulkūs gamintojai dažnai neturi galimybių arba neinvestuoja į šaldymo įrenginių įsigijimą, todėl pienas nėra tinkamai atšaldomas“, – pripažino M. Staškevičius.
Buvo iškelta dar viena pieno sektoriaus problema mūsų krašte – yra 20 supirkimo punktų ir jie visi naudojasi pavežėjimo paslauga. Dažniausiai vieno pavežėjimo maršruto trukmė ir atstumas neatitinka nustatytų normatyvų. Taip pat nesilaikoma transportavimo reikalavimų, pienas yra sumaišomas, netinkamai arba nesąžiningai paimami mėginiai tyrimams. Specialistų teigimu, pašalinti nustatytus pažeidimus ir užtikrinti kokybiškas paslaugas turėtų pieno supirkėjai.
Nors pieno gaminimo ir supirkimo tvarką reglamentuojantys teisės aktai galioja jau ne vienerius metus, tačiau jų laikomasi ne visada, o kai kurie pieno supirkėjai ir pavežėjai nepakankamai investuoja į suteikiamų paslaugų kokybę ir numatytų reikalavimų įgyvendinimą.
Susitikime dalyvavę pieno gamintojai ir supirkėjai išsakė jiems kylančias problemas, dalijosi asmeniniais pavyzdžiais, o VMVT specialistai atsakė į pieno sektoriaus atstovų klausimus.
Aktualūs klausimai, kurie buvo užduoti Lazdijuose viešėjusiems Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojams.
1. Kodėl pieno ūkyje negalima imti mėginių?
Vadovaujantis VMVT direktoriaus 2011 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. B1-171 „Dėl pieno transportavimo iki pieno supirkimo punkto“, įregistruoti pieno supirkėjai gali transportuoti pieno gamintojo pieną, nesumaišytą su kitų pieno gamintojų pienu, į pieno supirkimo punktą tik turėdami su pieno gamintoju pasirašytą susitarimą transportuoti pieną iki pieno supirkimo punkto, atstovauti pieno gamintojui pieno supirkimo punkte, vertinant pieno kiekį, pirminius kokybės rodiklius ir paimant pieno mėginius. Susitarime turi būti nurodytas pieno pakrovimo į transporto priemonę laikas ir pristatymo į pieno supirkimo punktą laikas. Šiuo atveju supirkėjai atsako už transportuojamo ir superkamo pieno kiekį, pirminių kokybės rodiklių įvertinimą, pieno mėginių pieno sudėties ir kokybės tyrimams paėmimą.
Pieno pirminius kokybės rodiklius vertinti ir pieno mėginius pieno sudėties ir kokybės tyrimams imti galima tik pieno supirkimo punkte, nes turi būti sąlygos (mėginių ėmimo įrangos plovimas, dezinfekavimas, laikymas, taip pat pieno mėginių laikymas ir t. t.). Būtent todėl ir neleidžiama superkamo pieno pilti į pienovežius, nes nėra sąlygų mėginiams imti.
2. Ar galima būtų keliems pieno gamintojams atnešti pieną pas kaimyną, kuris turi šaldytuvą?
Pieną visi gamintojai suneštų vienu metu (du kartus per dieną). Pienas nebūtų supilamas į šaldytuvą, kol nebūtų atrinkti visų gamintojų pieno mėginiai.Teoriškai galima, praktiškai- iškiltų daug problemų dėl pieno atšaldymo, pieno sumaišymo, pieno mėginių atrinkimo (pieno įmonių pienovežiai dažniausiai iš ūkio surenka pieną kas antrą dieną, tai reiškia, kad antro (dienos) melžimo pieną į šaldytuvą reikėtų supilti neįvertinus pirminių pieno rodiklių. Kitą dieną superkant pieną, gali būti paimamas tik vienas mėginys. Kaip žinosite, kurio gamintojo piene buvo nustatyti inhibitoriai? Nepilant antro melžimo pieno į bendrą šaldytuvą, pienas turėtų būti atšaldomas iki reikiamos temperatūros kiekvieno gamintojo individualiai. Neaišku, kaip bus vykdomas atsiskaitymas už pieną.
3. Ar galimas pieno surinkimas iš gamintojų naudojant transporto priemonę, kuri automatiškai iš kiekvienos taros atrenka pieno mėginį?
Galimai tai yra tinkamas pieno mėginių atrinkimo būdas, jei užtikrinamos nustatytos mėginių ėmimo (higieniškos, užtikrinant atsekamumą ir t. t.) ir laikymo sąlygos (mėginių laikymui ir gabenimui reikiama temperatūra). Kiekvieną tokią transporto priemonę teritorinė VMVT vertina atskirai ir priima individualų sprendimą. Susitikimo metu buvo diskutuota, kad pavežimo paslauga yra labai reikalinga smulkiems gamintojams, todėl VMVT yra lankstūs ir vertina pasiūlymus/naujoves,kurie padeda užtikrinti tinkamą žalio pieno pristatymą.
4. Ar galima būtų tarą su pienu (sandariai uždarytą) gabenti atviru būdu, t. y. sudėjus ant pienovežio kraštų? Pieno punkte tara su pienu būtų apiplaunama vandeniu ir tik tada atidaroma ir sudedama į šaldytuvą.
Toks transportavimo būdas nėra priimtinas, nes mažais kiekiais (bidonais – tara) transportuojant pieną, jis nebūtų apsaugotas nuo išorės aplinkos veiksnių (tiesioginių saulės spindulių, šilumos ar karščio, šalčio, lietaus, dulkių ir kt.), kurie gali turėti įtakos pieno saugai ir kokybei.
„Dzūkų žinių“ informacija