Dineta Babarskienė
Biologė, žolininkė Monika Smilgytė sako, kad dar prieš gerus du mėnesius, kol šiltnamiuose ims rastis salotos, ridikėliai, taip laukiamų pavasarinių žalumynų galima surasti net kojos neiškėlus iš savo kiemo. Tai garšvos, kiaulpienės, kurių dabar pats žydėjimas, notrelės, dilgėlės, rūgštynės, o kur dar liepų lapai, labai primenantys salotas, jų pumpurai.
„Nupjauni ir vėl šviežutėlių garšvų turi“, – sako žolininkė apie, rodos, neišsemiamus kiemo „lobius“, tikras gamtos dovanas. Visai netoli, mūsų rajono pašonėje, gyvenanti žolininkė, biologė Monika Smilgytė ragina karantino nualintiems nieko nelaukus griebti krepšelius ir bėgti į pievas, laukus, o gal tereiks į savo kiemą išeiti ir prisirinksime sveiko maisto, o tinkamai jį pateikus net vaikai prašys dar ir dar. „Nesuprantu, kodėl taip nenoriai į savo virtuves „įsileidžiame“ nemokamą sveiką maistą, kurio apstu gamtoje, kol net šiltnamiuose neturime nei salotų, nei ridikėlių. O štai parduotuvėse atvežtinius vaisius, daržoves noriai perkame“, – stebisi žolininkė.
Lazanija su dilgėlėmis, žali makaronai su kiaulpienėmis ir žliūgėmis – tai patinka ir vaikams
„Kai lauke vienas per kitą savo giesmelėmis džiugina paukščiai, darželiai prisipildo smulkių gėlyčių, ant palangės stiebiasi peraugę pomidorai, o saulytė nesiliauja šildžiusi išdžiūvusios žemės, suklūsti… Džiaugsmas užlieja širdį – pavasaris“, – sako žolininkė pridurdama, kad tada pats laikas apsidairyti aplink. Anot jos, apsidairę tikrai surasime visko, ko reikia po žiemos ir karantino nualintam kūnui.
Biologė Monika dešimt metų gyveno Italijoje, tad sakosi gerai išmoko gaminti kone visus itališkus patiekalus. „Na, cepelinų negaminu“, – prisipažįsta ji. Lietuviškas žoleles ji sėkmingai deda į tradicinius itališkus patiekalus, kuriuos itin mėgsta ir vaikai. Sunku patikėti, bet taip jau yra. Taip valgydami picą, vaikai gauna ir vitaminų dozę. Monika gamina lazaniją su žalumynais: vienas sluoksnis troškintų morkų su svogūnais, kitas su dilgėlėmis, pienėmis, notrelėmis. „Dilgėlės – geležies šaltinis, tačiau nereikėtų persistengti, mat dilgėlės tirština kraują“, – pasidalija savo žiniomis žolininkė. Anot jos, nepamiršti reiktų notrelės, kuri auga kone kiekvienoje patvorėje, yra panaši į dilgėlę, tačiau notrelė nedilgina. „Baltažiedė notrelė ir kraujo netirština, yra labai kvapi. Kraujui gerinti, prostatai, inkstų ir šlapimtakių uždegimams, moteriškoms ligoms gydyti labai tinkama“, – atkreipia dėmesį žolininkė. O jau kiaulpienių dabar pilni laukai – pats žydėjimas. „Pienes galima valgyti tik ką nuskintas, galima gaminti įvairius patiekalus“, – sako ji pridurdama, kad einant kiemu vieną kitą pienės žiedą suvalgius ir tai jau gerai. Žolininkė pataria dėti kiaulpienių į sriubas, troškinius, keletas lapų praturtins ir salotas, mat kiaulpienės turi daug naudingų savybių. Žolininkė paaiškina, jog pienę galima valgyti visą: nuo šaknų iki žiedų, tačiau įspėja, kad padauginti nereikėtų, mat bus kartu ir neskanu. „O vėlgi, tai kiekvieno skonio reikalas, kiek ko dėti. Na, saujelė, manyčiau, pats tas“, – sako ji. Monika gamina ir sveiką žalumynų padažą picai: dubenėlis dilgėlių, kiaulpienių, garšvų, krūminių builių, naminės pomidorų tyrės, šalto spaudimo sėmenų aliejaus, baziliko, raudonėlio, pipirų, druskos, trys česnako skiltelės. Garšva – tikra vitaminų bomba, kurios pilni patvoriai. Jos tinkami valgyti lapeliai, stiebelis primena salierų skonį. Anot žolininkės, tai itin naudinga mūsų organizmui žolelė, dažnai nepelnytai nuvertinama.
Esu gamtos vaikas ir stengiuosi kuo dažniau išeiti pasivaikščioti, praleisti kuo daugiau laiko gryname ore. Šiltuoju metų laiku prisirenku pilnas kraiteles žolynų. Myliu gyvenimą ir esu be galo laiminga!
Dar Monika gamina žalius makaronus su žliūgėmis, notrelėmis, kiaulpienėmis. „Žalumynus nuplauni, sukapoji peiliu ir su trupučiu vandens sutrini. Tešlai reikės miltų, poros kiaušinių ir žalio kokteilio. Viską gerai išminkiusi ir gaminu makaronus. Praėjus porai minučių po užvirimo, nukošiu“, – pasakoja pašnekovė. Anot jos, daržinė žliūgė – aukso vertės augalas. „Jokiu būdu jos neišmeskite, nors mūsuose ji laikoma paprasta piktžole, su kuria dažnas daržininkas kovoja: rauna ir meta“, – sako ji. Biologė aiškina, kad to daryti nederėtų, mat žliūgė turi daug vitaminų. Kuo ji taip naudinga? „Tai mikroelementų ir vitaminų šaltinis. Gydo mažakraujystę. Jos kompresais gydomos žaizdos, dermatitas, egzemos, žvynelinė, bėrimai, malšinami sąnarių skausmai. Vartojant sustiprėja visas organizmas. Atsistato kraujas. Sustiprėja plaukai ir nagai. Žliūgė tonizuoja. Stimuliuoja širdies darbą. Normalizuoja kraujo spaudimą. Ypač tinka turintiems aukštą kraujospūdį. Gerina medžiagų apykaitą, mažina vidurių pūtimą, lieknina. Nuramina centrinę nervų sistemą. Suteikia energijos! Didina darbingumą. Pagerina savijautą. Padeda atsigauti po ligų. Valo organizmą ir nuima nuovargį!“ – Monika tarsi padeklamuoja „odę“ žliūgei. Jos džiovinti žolininkė nepataria, geriau naudoti šviežią omletuose, salotose, dėti į sriubas, troškinius, žalius kokteilius, arbatas. „Omletas be galo skanus, tik nereikia gailėti, žliūgių turėtų būti daug“, – tikina žolininkė. Toks omletas, anot jos, 100 kartų skanesnis nei su špinatais. O kadangi pati jau ne kartą gaminusi, tikrai žino, kad vaikai dažniausiai prašo pakartoti.
Žali vaisiniai kokteiliai, pasak žolininkės, turėtų patikti visai šeimai. „Pusė obuolio, bananas, truputis šviežios citrinos sulčių, mandarinas, šaukštas ar keli mėgstamų uogų iš šaldiklio ar uogienės, stiklinė vandens ir, svarbiausia, švariai nuplautos ir susmulkintos dilgėlės ir kiaulpienės! Išbandžiau: vaikams be galo patiko!“ – patikina ji. Į kokteilius skoniui pagerinti žolininkė jau įdedanti atvežtinių vaisių: ir bananai, ir apelsinai labai tinka. „Obuolių dar savo ilgai turiu, tad nereikia pirkti“, – sako ji. Vasarą prisišaldo uogų, tad kokteiliams sunaudojanti. Jiems tinka, ką tik turime savo šaldikliuose ar podėliuose.
Ir netgi žirnių sriuba su kiaulpienėmis ir dilgėlėmis vaikams taip pat gali visai patikti. „Išverdame žirnius, tada dedame pora supjaustytų didelių bulvių ir pora morkų. Sutriname truputį ir dedam visą dubenėlį nuplautų ir sukapotų peiliu kiaulpienių ir dilgėlių. Paskaniname sriubą žiupsneliu kmynų, druska, šalto spaudimo aliejumi“, – pasidalija receptu ji.
Arbatos ir tepalai taip pat gali labai pagelbėti
Šiuo nelengvu metu gali pagelbėti mums žolininkės tepalai, arbatos. „Mano tepalai neblogai dezinfekuoja. Apsaugo nosies gleivinę, slopina virusų, bakterijų, grybelių, papilomų dauginimąsi. Švelnūs odai ir negailestingi mažiems, nematomiems priešams“, – teigia ji. Žolininkė įsitikinusi, kad žolelių arbatos nepamainomos ir prevencijai, ir gydantis. „O štai pelyno ne pro šalį į keliones vežtis“, – pataria žolininkė, jei virškinimas kartais sutriktų. Patarimų ji negaili: „Jei norite, kad arbata atskleistų jums savo tikrąjį aromatą ir skonį, niekada neplikykite jos metaliniame inde ar metaliniu vidumi termose. Įvyks cheminė reakcija ir arbata neteks dalies savo vitaminų ir veikliųjų medžiagų. Vaistažoles užplikykite stikliniame, keraminiame ar moliniame inde arba termose su stikliniu vidumi! Pastatykite ant šilto pagrindo ir šiltai uždenkite. Laikyti reikia priklausomai nuo žolelių tekstūros, smulkias trumpiau – nuo 20 min., stambias ilgiau – 45 min. O uogas, šakeles, šaknis užplikykite iš vakaro – ryte galėsite mėgautis jų nuostabia arbata!“ Anot jos, kiekvienas gali prisidžiovinti arbatų pats. Tiesa, ji griežtai prisako, kad tai daryti reikia itin švarioje patalpoje, o ne kokioje šiukšlinoje palėpėje. „Tik viską reikia daryti su saiku, nekenkiant gamtai. Tausokime tai, ko mažai turime, kuo gamta dosniai dalijasi, to ir prisirinkime daugiau“, – įspėja ji pridurdama, kad dargi labai svarbu žinoti, kur renkame žoleles, šiukštu, kad nebūtų purkšta chemikalais – tuo svarbu įsitikinti ir tik tuomet rinkti.
Pasisemti vitaminų tikrai galima ir dar nemokamai – nė cento neišleidžiant
Viską, ką siūlo kitiems, žolininkė pati išbandžiusi. „Kaip gi kitaip?“ – nustemba ji. Daug kas jos klausia, iš kur semiasi energijos ir kaip ji viską suspėjanti. „Atsakymas labai paprastas, – sako pašnekovė. – Esu gamtos vaikas ir stengiuosi kuo dažniau išeiti pasivaikščioti, praleisti kuo daugiau laiko gryname ore. Šiltuoju metų laiku prisirenku pilnas kraiteles žolynų. Myliu gyvenimą ir esu be galo laiminga!“ Žolininkė niekaip nesupranta, ko dažnas iš mūsų po tas vaistines lakstome, pas daktarus veržiamės, turėdami tiek vitaminų tiesiog savame kieme. Anot jos, tereikia vasarą truputėlį pasistengti ir prisidžiovinti, prisišaldyti šių gamtos dovanų tiesiog iš pievos, pamiškės, daržo ar savo kiemo. „Nemokamų gėrybių pilna, tereikia apsidairyti“, – teigia žolininkė tikindama, kad pasisemti vitaminų tikrai galima ir dar nemokamai – nė cento neišleidžiant. Ir pas gydytojus mažiau lankytis teks. „Nėra ko pas vaistininkus ir daktarus taip veržtis, ypač dabar. Jau geriau būkite namie, daugiau judėkite, rinkitės sveikesnį maistą, ne mėsą, o kruopų daugiau, žalumynų, žuvies valgykite, žiūrėk, ir pora kilogramų atsikratysite, ir pasijusite geriau“, – pataria žolininkė Monika Smilgytė.