Rinkimai į Seimą parodė, jog Lazdijų krašto žmonės dar nenusivylė „valstiečiais“. Pirmajame rinkimų ture, kai visa Lietuva balsavo už konservatorius, Jotvingių apygardos rinkėjai savo balsus atidavė už „valstiečius“. Antrame ture, kai buvo renkami kandidatai vienmandatėje apygardoje, Lazdijų ir Druskininkų krašto rinkėjai savo nuostatos nepakeitė – balsavo už „valstiečių“ kandidatą Zenoną Streikų.
Antrame rinkimų ture dėl vienos Seimo nario kėdės Jotvingių vienmandatėje apygardoje galynėjosi konservatorius Vilius Semeška ir „valstietis“, besibaigiančios kadencijos Seimo narys Zenonas Streikus.
Pirmajame rinkimų ture V. Semeška surinko 18,77 proc., o Z. Streikus – 25,18 proc. balsų. Jie abu pateko į antrą turą, už savo nugarų palikę devynis konkurentus.
Antrajame ture akivaizdžiai daugiau balsų surinko Z. Streikus – 61,02 proc., o V. Semeškai teko 35,76 proc. nuo dalyvavusių rinkėjų.
Nebuvo labai aktyvūs
Rinkimuose Jotvingių apygardoje balsavimo teisę turi 34690 žmonių, tačiau ja antrajame ture pasinaudojo mažesnė pusė. Apygardos rinkėjai savo balsą galėjo atiduoti 38 rinkimų apylinkėse. Rinkėjų aktyvumas antrajame ture buvo 41,74 proc. (Lietuvos vidurkis – 38,65 proc.). Jei palygintume rinkėjų aktyvumą pirmajame ir antrajame ture, tai Jotvingių apygardoje pirmajame ture balsuoti atėjo 5 proc. daugiau rinkėjų nei antrame.
Aktyviausiai rinkimuose dalyvavo Krikštonių (52 proc.), Senamiesčio (50,59 proc.), Naujamiesčio (48,17 proc.) rinkėjai.
Vangiausiai į balsuoti keliavo Seiliūnų (31 proc.), Teizų (32 proc.), Varnėnų (34 proc.) rinkimų apylinkių žmonės.
Kai kurie Lazdijų rinkėjai stengėsi balsuoti iš anksto, štai Dzūkų apylinkėje iš anksto savo pilietinę pareigą atliko beveik trečdalis apylinkės rinkėjų.
Z. Streikus už savo konkurentą pranašesnis buvo vidutiniškai 25 proc. Jis laimėjo prieš V. Semešką 36 apylinkėse, dviejose apylinkėse – Bartelių ir Kuklių – laimėjo V. Semeška.
Daugiausia palaikymo Z. Streikus sulaukė Eglės, Kirsnos, Viečiūnų rinkimų apylinkėse, čia už jį balsavo per 73 proc. rinkėjų.
Kas galėtų paneigti, kad daugiau palaikymo sulaukti Z. Streikui padėjo garsiai ir aiškiai išreikšta Druskininkų ir Lazdijų rajono savivaldybių merų pozicija: Ričardas Malinauskas ir Ausma Miškinienė atvirai kvietė palaikyti Z. Streikaus kandidatūrą ir prieš pirmąjį, ir prieš antrąjį turus.
Kitiems kandidatams nepasisekė
Į partijų sąrašus buvo įrašyta nemažai Lazdijų ir Druskininkų politikų, kurie, rinkėjų valia, po reitingavimo pakeitė savo starto pozicijas.
„Valstiečių“ sąraše įrašyta Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktorė Ilona Šaparauskienė po reitingavimo iš 70 pozicijos nusmuko į 81-ąją. Partijos Lazdijų skyriaus lyderis Benius Rūtelionis iš 55 vietos smuktelėjo į 72-ąją. Z. Streikaus pozicijos sąraše po reitingavimo nedaug pasikeitė – iš 43 vietos jis nusileido į 49-ąją.
Reitingavimas pagerino Druskininkų politiko, „valstiečio“ Donato Mizaro poziciją – jis iš 74 pozicijos po reitingavimo pakilo aštuoniais laipteliais į viršų.
Socdemas J. Pankauskas po reitingavimo smuktelėjo žemyn net per 10 pozicijų – nuo 13 iki 23-ios vietos.
Partijų sąrašuose buvo visi Lazdijų ir Druskininkų vienmandatininkai, tačiau jų pozicijos partijų sąrašuose buvo žemos ir jie į Seimą nepateko.
Taigi, niekas iš mūsų kraštiečių, išskyrus Z. Streikų, neatstovaus Lazdijams ir Druskininkams šalies parlamente.
Daugiamandatėje – „valstiečių“ pergalė
Jei prisiminsime prieš dvi savaites vykusius daugiamandačius rinkimus, tai Lazdijų ir Druskininkų rinkėjai daugiausia balsų atidavė „valstiečiams“, antroje vietoje liko konservatoriai. Trečioje vietoje – socialdemokratai (11,47 proc. – 1867 balsai), ketvirtoje pozicijoje – Darbo partija (9,21 proc. – 1500 balsų), penktieji – Laisvės partija (6,84 proc. – 1113 balsų). Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis, pagal Jotvingių apygardos rinkėjus, surinko 4,32 proc. ir Jotvingių rinkėjų valia į Seimą nepatektų, nes neperžengtų 5 proc. ribos.
Daugiamandatėje konservatorius labiausiai palaikė Avižienių, Senamiesčio, Bartelių, Atgimimo ir Ratnyčios rinkėjai.
O „valstiečiams“ labiausiai simpatizavo Eglės, Aštriosios Kirsnos (merės A. Miškinienės tėviškė), Kučiūnų, Šventežerio, Dumblio, Švendubrės rinkėjai.
Ar Lazdijai sulauks Vyriausybės palankumo?
Pasibaigus Seimo rinkimams tapo aišku, kad juos laimėjo Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai, gavę Seime 50 mandatų. Jie kartu su Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiu ir Laisvės partija planuoja formuoti Vyriausybę.
Taigi, Lazdijai, valdomi „valstiečių“ atstovės Ausmos Miškinienės, gali prarasti naujosios Vyriausybės palankumą. Kas galėtų paneigti, jog „valstiečių“ Vyriausybės palankumas mūsų rajono valdžiai gali įgauti kitą atspalvį. Tokios pačios prognozės tinka ir Druskininkams, kurių mero labai nemėgsta konservatoriai ir liberalai.
Įmanoma, jog pasikeitus šalies valdžiai gali tapti svaresnis Lazdijų vicemero, konservatoriaus Audriaus Klėjaus vaidmuo siekiant naujosios valdžios palankumo Lazdijams.
„Dzūkų žinių“ informacija