Dineta Babarskienė
Ant kalnelio po storu sniego sluoksniu žemėje esančiose dėtyse pavasario laukia rudenį išsiritę baliniai vėžliukai. Baliniai vėžliukai dar nėra matę šio pasaulio – tai pirmoji jų gyvenimo žiema. Pavasarį mažyliai pasklis po vietos pelkutes, balas.
Veisiejų regioninio parko direkcijoje vykdanti direktorės funkcijas Irma Maciulevičienė sako, kad dabar baliniai vėžliukai žiemoja 6 teritorijose, esančiose Veisiejų regioniniame parke, suskaičiuota 12 dėčių. 28 „veisiejiškiai“ baliniai vėžliukai žiemą leidžia Kauno zoologijos sode, prižiūrimi prityrusių specialistų, mat jie buvo iškasti iš nesaugių dėčių, kaip taisyklė, esančių kelkraščiuose, šalia dirbamų laukų.
Smarkiau atšilus, vėžliukai patrauks link balų
Balinių vėžlių dėtavietės Ringėliškės botaniniame-zoologiniame draustinyje aptvertos vielos tinklu, tikimasi, kad mažyliai saugiai peržiemos. Dėtavietės aptvertos taip todėl, kad dėčių ir jauniklių nesunaikintų šernai, lapės, barsukai, usūriniai šunys, neištryptų elniniai žvėrys.
Vėžlienės kiaušinius paprastai sudeda gegužės-birželio mėnesiais. „Rugsėjo pabaigoje, spalį vėžliukai jau būna išsiritę, žiemoti lieka po žeme“, – paaiškina Veisiejų regioninio parko direkcijoje vykdanti direktorės funkcijas Irma Maciulevičienė.
„Šiuo metu Dzūkijoje po žeme baliniai vėžliukai miega. Nesimaitina. Jie kaip išskilo iš kiaušinukų, taip ir liko savo kamerose – patelės būna suformavusios tokią kamerą – „oro duobutę“ po žeme“, – paaiškina Lietuvos zoologijos sodo Šaltakraujų gyvūnų sk. vedėja Alma Pikūnienė. Ten, anot specialistės, jie laukia pavasario, kol oro temperatūra pakankamai įšils ir tada mažyliai išlįs iš po žemių. Tačiau I. Maciulevičienė prisimena ir tokį atvejį: vasara buvo labai karšta, ruduo ilgas, šiltas, tada mažyliai pradėjo lįsti iš žemės dar vasaros pabaigoje – rugpjūtį. „2018 metais rugpjūčio 22 dieną radau jau išėjusius vėžliukus. Šilta tuomet buvę, tad jie ir pradėjo keliauti į balas“, – sako I. Maciulevičienė. Ar išgyveno? „Maisto medžiagų turėjo pakankamai. Išgyvena paprastai“, – teigia ji.
Praeitų metų rudenį išsiritę vėžliukai kol kas tūno po žeme, o dabar dar ir po sniego patalais. „Paprastai maždaug balandį jie pradeda lįsti iš po žemės. Tačiau 2017 metais pirmieji vėžliukai buvo pastebėti jau kovo 21 dieną“, – sako I. Maciulevičienė pridurdama, kad gamtoje visko pasitaiko – visaip būna.
Kauno zoologijos sode žiemojantys vėžliukai jau žadinami, kad stipresni ir didesni sugrįžtų gimtinėn.
Lietuvos zoologijos sodo Šaltakraujų gyvūnų sk. vedėja Alma Pikūnienė sako, kad balinius vėžliukus, žiemojančius Kauno zoologijos sode, migdantys trumpesniam laikotarpiui – 12 savaičių. „Praeitą savaitę jau pradėjau žadinti. Dalis jau prižadintų yra. Dalis dar miega“, – sako vedėja.
„Miega jie vandenyje, nedideliame kiekyje vandens. Dar pridedame ąžuolo lapų, šakelių, kad turėtų, kur pasislėpti. Jų žiemojimo patalpoje – 6 laipsniai šilumos. Na, nėra taip, kad jie visiškai užmigtų ir absoliučiai nereaguotų. Aišku, tuo metu nesimaitina. Šviesos negalima degti, nes gali pakenkti gyvūnui, gali net mirtį sukelti. Kai einame jų apžiūrėti, jungiame mėlyną lemputę – tokią „mėnulio šviesą“, – pasakoja A. Pikūnienė.
Anot specialistės, vėžliukai zoologijos sode žadinami anksčiau nei gamtoje tam, kad sustiprėtų ir užaugtų didesni. „Tada jie turi daugiau šansų išlikti“, – teigia pašnekovė.
Iš Dzūkijos „pasisvečiuoti“ į Kauno zoologijos sodą atkeliavę vėžliukai sėkmingai auga – visi išgyveno. „Kad tik neprasišnekėčiau“, – prisipažįsta pašnekovė.
Šie vėžliukai birželį sugrįš į savo gimtąsias pelkes, namo, Dzūkijon, kur praleis visą savo gyvenimą. „Į tas vietas, iš kurių ir buvo paimti, arba artimas teritorijas, kur yra vandeningų pelkučių“, – patikina Veisiejų regioninio parko direkcijoje vykdanti direktorės funkcijas Irma Maciulevičienė.
Baliniai vėžliai saugomi ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Mūsų šalyje jie buvo beveik išnykę. Šiuo metu populiacijai grėsmės nebėra. Tikslių skaičių nėra, tačiau manoma, kad dabar natūralioje gamtoje gyvena apie 700 vėžlių. Dauguma jų – Dzūkijoje, Lazdijų rajone.