Dzūkų žinios

Lazdijų informacinis portalas, naujienos

Politika Žmonės

Buvęs Kapčiamiesčio seniūnas Vidmantas Dambrauskas: „Seniūnas turi būti vietinis žmogus“

V. Dambrauskas: „Reikia dvejų trejų metų, kad susipažintum su situacija seniūnijoje – reikia gerai pažinti žmones, susipažinti su darbo specifika, aplinka, keliais.“

Penkiolika metų Kapčiamiesčio seniūnijai vadovavęs Vidmantas Dambrauskas dabar gali leisti daugiau laiko skirti savo pomėgiams ir nukeltiems darbams. Neseniai jis išėjo į užtarnautą poilsį, tačiau visa širdimi ir toliau gyvens kapčiamiestiečių rūpesčiais ir džiaugsmais, tikėdamas, jog netrukus atsiras jo verta pamaina.


Apie nuveiktus darbus, problemas, su kuriomis susidūrė, neišnaudotas verslo galimybes „Dzūkų žinios“ kalbasi su buvusiu Kapčiamiesčio seniūnu V. Dambrausku.

– Kaip keitėsi Kapčiamiestis per tuos metus, kai vadovavote seniūnijai, kaip sekėsi spręsti problemas?
– Daug visokiausių problemų būdavo: ir tiltai byrėdavo, ir kultūros paveldo objektus reikdavo prižiūrėti. Pagal galimybes sprendėme tuos klausimus. Gaila, kad ne viską galime padaryti, ne viskas mūsų valioje. Dažnai būdavo, kad žmonės paskambina ir piktinasi, kodėl kelias negreideriuotas. Jiems turi būti vos ne tą pačią dieną viskas padaryta. O ten yra terminai, ne viskas mūsų valioje. Reikia laukti eilės, stengiamės paaiškinti. Vieni supranta, kiti nenori nieko žinoti.

– Gyventojų skaičius Kapčiamiestyje mažėja su kiekvienais metais. Kodėl susidarė tokia situacija? Ar pažįstate savo seniūnijos žmones?
– Pažįstu beveik visus seniūnijos žmones. Deja, mažėja seniūnijos gyventojų skaičius, jau tūkstančio nebeturime, anksčiau būdavo per tūkstantį gyventojų. Gaila, kad ir mokykla nyksta, jaunimas, kas suauga, mūsų rajone nemato perspektyvos, tai važiuoja į didesnį miestą ar užsienį.


– Kapčiamiestis nuo seno buvo laikomas įdomiu miesteliu, kurį žinojo visa Lietuva. Čia puiki gamta, galimybės turizmui. Ar viskas išnaudota?
– Matau daug neišnaudotų galimybių mūsų verslininkams. Manyčiau, kad jie galėtų nuomoti valtis, dviračius, tokių paslaugų pas mus dar mažai yra. Jie visi užsiciklino nuomoti baidares, tokių nuomotojų labai daug. Miestelyje yra šiek tiek verslo – dvi lentpjūvės, kepyklėlė, į kurią visi pravažiuojantieji užsuka.

– Kokia Kapčiamiesčio kultūrinio gyvenimo situacija?
– Ilgą laiką neturėjome kultūros namų darbuotojo. Vienas žmogus dirbo, bet paskui išėjo, dabar vėl nauja energinga moteriškė atėjo, tikėkimės, kad tas kultūrinis gyvenimas atsigaus.

– Ką norėtumėte palinkėti seniūnui, kuris ateis? Į ką jis turėtų atkreipti dėmesį?


– Kiek atsimenu iš savo patirties, reikia dvejų trejų metų, kad susipažintum su situacija seniūnijoje – reikia gerai pažinti žmones, susipažinti su darbo specifika, aplinka, keliais. Gerai, kad abu kandidatai, pretenduojantys į seniūno postą, yra kapčiamiestiečiai, būtų bėda, jei iš kokios Klaipėdos atvažiuotų. Blogai, jei ateina ne vietinis.

– Ar seniūno galios yra pakankamos atlikti svarbius darbus?
– Manau, kad jo galios daugiau simbolinės, jis kaip tarpininkas tarp rajono valdžios ir gyventojų. Lėšų kiekis ribotas, jei kyla rimtesnė problema, tenka važiuoti į Lazdijus ir įrodinėti administracijos vadovams, kad lėšų tikai reikia. Seniūnija pinigų gauna tik smulkiems darbams.

– Kapčiamiestis yra šalia Baltarusijos sienos. Kokie santykiai su pasieniečiais?
– Kadangi pats dirbau pasienyje, tai mano santykiai buvo puikūs. Nežinau, kaip kitiems seniūnams seksis bendradarbiauti.

– Dabar ilsėsitės? Ar daug darbų, kurie buvo atidėti?
– Turiu visokių planų, bet nenoriu garsiai apie tai kalbėtis, kad neprisivaražyčiau.

„Dzūkų žinių“ informacija

%d bloggers like this: