DŽ redakcijos nuomonė
Buvo Lazdijuose žali „valstiečiai“ ir jų nebeliko. Visi, išskyrus vieną, išėjo laimės ieškoti su buvusiu komisaru. Sako, jog buvusiųjų nebūna…
Nors nemažai Lazdijų žmonių savivaldos rinkimuose balsavo už „valstiečius“ ir suteikė jiems pasitikėjimo mandatą, o mere išrinko irgi šios partijos atstovę Ausmą Miškinienę, tačiau praėjusią savaitę įvyko akivaizdi rinkėjų išdavystė – ponia Ausma su visa kompanija nusprendė palikti „valstiečius“, su kuriais atėjo į valdžią, ir perbėgo pas Saulių Skvernelį, į jo naujai kuriamą partiją „Vardan Lietuvos“. Niekas dėl šio žingsnio su rinkėjais nesitarė, jų nuomonės neklausė, tiesiog ėmė ir išėjo. Jei Lietuvoje galiotų išrinktų politikų atšaukimo mechanizmas, Lazdijų rinkėjai, balsavę už „valstiečius“, turėtų visišką teisę atšaukti iš tarybos visus „valstiečius“, kurie išstojo iš šios partijos ir pabėgo pas kitą šeimininką. Apie tai, kad šis Lazdijų „valstiečių“ žingsnis nedaro garbės jį žengusiesiems, akivaizdžiai įrodo po viešo pranešimo apie pasitraukimą iš „valstiečių“ pasirodę komentarai socialiniuose tinkluose, kur žmonės piktinasi perbėgėliais ir kaltina juos išdavyste.
Visi puikiai žino, kieno pinigais į politikos aukštumas užkopė S. Skvernelis, taip pat visi supranta, jog Ramūno Karbauskio milijonais buvo vykdomos ir savivaldos, ir Prezidento, ir Seimo rinkimų kampanijos. Dabar tie žmonės, kurie maitinosi ir į politikos postus atėjo dėl gero rinkimų kampanijų finansavimo, staiga nuspendžia, jog galima palikti komandą ir kurti savo politiką. Teisybės dėlei reikia pripažinti, jog S. Skvernelio buvimas „valstiečių“ komandoje tikrai pridėjo populiarumo šiai partijai ir padėjo pasiekti tam tikrų rezultatų. Tačiau padorumu abejoti verčia ne pats S. Skvernelio pasitraukimas, bet jo pastangos su savimi išsivesti nemažą partijos narių dalį.
Akivaizdu, jog Lazdijų merė visada buvo S. Skvernelio simpatikė. Kai šis dalyvavo Prezidento rinkimuose, A. Miškinienė kartu su dar dviem dyvomis buvo įtraukta į jo rinkimų štabą. Pats Skvernelis akivaizdžiai demonstravo savo paramą A. Miškinienei tiesioginiuose mero rinkimuose. Likus dviem paroms iki mero rinkimų antrojo turo, į Seirijus atvyko kandidatas į Prezidentus S. Skvernelis. Jis tuo metu atliko dvigubą funkciją – prisistatė kaip kandidatas į Prezidentus ir pademonstravo palaikymą būsimajai Lazdijų merei. Prieš tai Lazdijuose apsilankė jo kabineto ministrai. Kas galėtų paneigti, jog šie ministrų kabineto vadovo ir narių vizitai į Lazdijus (ko anksčiau niekada nebūdavo) prisidėjo prie A. Miškinienės pergalės antrajame mero rinkimų ture?
A. Miškinienė jam už tai atsidėkojo ir viešai agitavo už S. Skvernelį Prezidento rinkimuose, tai buvo matoma jo reklamos kampanijoje regioninėje spaudoje.
Deja, fokusas nepavyko. Daugiausia palaikymo per Prezidento rinkimus Lazdijų rajone sulaukė ne S. Skvernelis, kaip buvo tikėtasi, bet Gitanas Nausėda. Trečioje vietoje Lazdijų rajone likusi konservatorė Ingrida Šimonytė nuo antrąją vietą užėmusio S. Skvernelio atsiliko vos 75 balsais.
Tai rodo, kad Lazdijų žmonėms S. Skvernelis nėra labai patinkantis politikas. Todėl kyla klausiamas: kodėl merė, žinodama, kad Lazdijų žmonės nelabai myli S. Skvernelį, pasirinko būtent jį savo ir Lazdijų skyriaus kolegų idėjiniu vadu? Tai dar kartą įrodo, jog politinė karjera jai yra svarbiau už savivaldybės, kuriai ji vadovauja, žmonių nuomonę.
Iki šiol nėra paskelbta naujosios partijos „Vardan Lietuvos“ programa, niekas nežino, kokios pakraipos ši partija bus, kokios jos vertybės. Ar jos bus priimtinos Lazdijų rajono žmonėms, balsavusiems už „valstiečių“ programą?
Vertindami kai kurių politikų – Neringos, Šilutės, Lazdijų merų – perbėgimą pas S. Skvernelį, politologai pastebi, jog politikai tiesiog pradeda skaičiuoti, su kuria partija lengvesnis kelias atėjimui iki posto. S. Skvernelis, kaip lyderis, kuris turi gana gerą reitingą, yra tas traukiantis veiksnys.
Pasak politologės Gabrielės Burbulytės, naujai besikurianti partija turi ambicijų dalyvauti kituose parlamento rinkimuose. O tam reikia skyrių regionuose. „Kurti principu iš apačios į viršų tų skyrių tikrai nėra laiko, tai naudojamasi labai Lietuvoje pasiteisinančia taktika vilioti iš kitų politinių jėgų. Tai žingsnis, kurio mes visi ir laukėm, ir tikėjomės, kad taip ir įvyks“, – sakė G. Burbulytė.
Būkim atviri, pas S. Skvernelį viliojami merai jau pradėjo ruoštis 2023-iaisiais vyksiantiems savivaldos rinkimams. Nuo to, kiek nauja partija prisivilios dabar vietose žinomų ir populiarių politikų, priklausys jos sėkmė.
Žinoma, Lazdijų atveju gali nutikti kitaip. Jei žmonės suvoks, kad „valstiečiai“, išeidami pas S. Skvernelį, išdavė jų pasitikėjimą, tai tos kelios dešimtys perbėgėlių gali ir nesulaukti tautos palaikymo.
Kai kurie politologai pastebi, kad naujai kuriamą partiją galimai pasirinks ir kai kurių visuomeninių judėjimų atstovai, rimtai galvojantys apie dalyvavimą nacionalinėje politikoje.
Kas galėtų paneigti, jog pas S. Skvernelį iškeliavusi A. Miškinienė nekovos dėl antrosios merės kadencijos, bet aktyviai dirbs Seimo rinkimams?
„Valstiečiai“ byra. Šią savaitę apie pasitraukimą iš frakcijos pareiškė laikyta ištikimiausia R. Karbauskio bendražygė Agnė Širinskienė. Kas žino, gal ten, partijos viduje, susikaupė daug problemų?
Pats R. Karbauskis bando šią situaciją vertinti filosofiškai ir jos nedramatizuoti: „Kai manęs vienoj ar kitoj savivaldybėje, mūsų skyriuose paklausia, tai aš sakau – džiaukitės, kad dabar, pavyzdžiui, Onutė ar Marytė, išeina, nes jeigu išeitų po tarybos rinkimų, pavyzdžiui, prarastume mandatą, jeigu jai pasiūlytų geresnį darbą ar kažką tokio. Tai kam mums tokie žmonės reikalingi? Lazdijų rajono merė žadėjo apie savo apsisprendimą informuoti mane pirmą. Nežinau, kad būtų kitų partijos narių – merų, kurie ketintų palikti partiją.“
Buvo Lazdijuose žali „valstiečiai“ ir jų nebeliko. Tačiau atsirado kelios dešimtys politinių turistų, kurie susiruošė į stebuklingą kelionę „Vardan Lietuvos“.
REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /