Kraupu: Lazdijų savivaldybėje liks tik viena gimnazija!

Bus uždarytos Seirijų ir Veisiejų gimnazijos – liks tik viena Lazdijų

Nesibaigiančios švietimo sistemos pertvarkos varo į neviltį mokyklų vadovus ir grasina negrįžtamomis pasekmėmis. Šiuo metu švietimo politikai nusitaikė į mažai mokinių turinčias gimnazijas ir prakalbo apie jų sujungimą. Taip neva bus pagerinta ugdymo kokybė, galima bus vienoje vietoje sukoncentruoti geriausius pedagogus.


Šios reformos nuostatos turėtų paliesti periferijose veikiančias gimnazijas, kuriose nėra daug mokinių, kur į baigiamąją klasę susirenka tik vienas abiturientų komplektas. Planuojama išsaugoti tik tas gimnazijas, kurios sugebės išlaikyti ne mažiau kaip dvi baigiamąsias klases, kuriose turės mokytis bent 21 gimnazistas. Dabar minimalus skaičius yra 12.
Planuojama, jog mažosios gimnazijos bus uždarytos, o jų auklėtiniai turės važinėti į didesnes gimnazijas.
Seimo narys Aurelijus Veryga labai skeptiškai vertina šį projektą ir mato daug pavojų, jei jis būtų įgyvendintas.
„Kažkada labai skambiai skelbtas noras padaryti mokytojo profesiją prestižine jau nebeminimas visai. Niekas apie ją nebegalvoja. Dabar galvojama apie kažkokias tūkstantmečio mokyklas. Jų projektas keliauja kartu su taisyklėmis, kurios iš esmės nulems tai, kad dalis regionų ugdymo įstaigų nebegalės vykdyti vidurinio lavinimo. Tie vaikai kartu su mokytojais turės susigrūsti į už kelių dešimčių kilometrų esančias super mokyklas. Sakoma, kad ateityje visos mokyklos bus super. Na, aišku, tos, kurios išgyvens…
Tikslai, kaip visuomet, kilnūs. Vienas esminių – švietimo kokybė ir netolygumų mažinimas. Tik man nelabai aišku, apie kurią čia kokybę kalbam. Kalbama apie kokybę, kai vaikus sukišim į dideles klases ir ten rasis kokybė? Iš kur atsiranda tie išvedžiojimai, kad didesnėse klasėse kokybė geresnė? Ar tik ne iš tų mokyklų, kur atsirenkami geriausi vaikai ir jie tose klasėse grūdasi. Ar kas nors vertina ir matuoja ten besimokančių vaikų psichoemocinį klimatą, žino, kokia ten konkurencija ir kokios subtilios ten būna patyčios.

Tas mokyklų „tvarkymas“ yra ir savotiškas bandymas paprasčiausiu būdu iš vienų mokyklų į kitas pervaryti mokytojus ir taip „išspręsti“ vis didesnę grėsmę švietimo sistemos tvarumui keliantį mokytojų stygiaus klausimą. Labai panašu, kad po šitos švietimo reformos regionų lauks ne nokdaunas, o tikras nokautas. Po reformos bus galima pasakyti, kad regionuose vaikų neliko, tai ir mokyklų nebereikia. Nebus mokyklų, vaikų tikrai nebebus niekada, bus tik miesteliai vaiduokliai“, – teigė A. Veryga.
Akivaizdu, jog šios reformos vėzdas smogtų ir Lazdijų rajono gimnazijoms. Panašu, jog, pagal šį projektą, rajone liktų tik Motiejaus Gustaičio gimnazija, o Seirijų ir Veisiejų gimnazistai būtų priversti kasdien važinėti į pamokas Lazdijuose.
Apie planuojamą reformą ir galimas jos pasekmes Lazdijams kalbamės su Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėju Daliumi Mockevičiumi.

Akivaizdu, jog šios reformos vėzdas smogtų ir Lazdijų rajono gimnazijoms. Panašu, jog, pagal šį projektą, rajone liktų tik Motiejaus Gustaičio gimnazija, o Seirijų ir Veisiejų gimnazistai būtų priversti kasdien važinėti į pamokas Lazdijuose.

– Kaip vertinate švietimo sistemos reformą, liečiančią gimnazijų pertvarką? Kokia jos esmė?
– Jūsų minimą reformą vertinu neigiamai ir jai nepritariu. Jei ji būtų įgyvendinta, dalis gimnazijų tiesiog neišliktų. Dėl nepakankamo mokinių skaičiaus jos turėtų būti pertvarkytos į pagrindines mokyklas. Tai apribotų vidurinio ugdymo prieinamumą to siekiantiems mokiniams, iškiltų pavėžėjimo problemų, kai mokiniams reikėtų važiuoti keliasdešimt kilometrų iki gimnazijos, galimai mažėtų mokytojų krūviai, mažėtų miestelių, kuriuose neliks gimnazijų, patrauklumas. Nepritarimą minėtoms pertvarkos nuostatoms išreiškėme savivaldybės merės A. Miškinienės pasirašytu raštu, kai dar buvo svarstomas mokyklų tinklo kūrimo taisyklių projektas. Tenka apgailestauti, kad į tai nebuvo atsižvelgta.
Kalbant apie gimnazinių klasių komplektavimą, esmė tokia, kad bus didinamas privalomas minimalus III gimnazijos klasės mokinių skaičius. Šiuo metu nustatytas minimalus skaičius yra 12 mokinių. Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. mažiausias galimas mokinių skaičius III gimnazijos klasėje, kai leidžiama sudaryti vieną III gimnazijos klasę, – 21 mokinys, o nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. turės būti sudaromos ne mažiau kaip dvi III gimnazijos klasės ir per abi klases turės būti ne mažiau kaip 31 mokinys.

– Kaip ši reforma gali atsiliepti trims Lazdijų rajono gimnazijoms? Kiek gimnazistų mokosi kiekvienoje iš šių ugdymo įstaigų?
– Jei minėtos nuostatos nepasikeis ir išliks tokios, kokios šiuo metu patvirtintos, mūsų rajono gimnazijos tikrai nukentės. Jau 2024 m. gali nebelikti Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazijos, o 2026 m. pavojus gali iškilti ir Veisiejų Sigito Gedos gimnazijai. Galimai liktų tik viena Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazija, kurioje būtų vykdomas vidurinis ugdymas.  Kalbant apie mokinių skaičius gimnazinėse klasėse, galiu tik paminėti, kad, pagal 2021 m. rugsėjo 1 d. duomenis, Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijoje tarp I–IV gimnazijos klasių mažiausias mokinių skaičius yra I gimnazijos klasėje – 80. Veisiejų Sigito Gedos gimnazijoje mažiausias mokinių skaičius taip pat yra I gimnazijos klasėje – 21, o Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazijoje mažiausiai mokinių yra I ir IV gimnazijos klasėse – po 15.

„Dzūkų žinių“ informacija

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite:

%d bloggers like this: