Joninių nakties mistinis žavesys

Joninės. (Alytaus r. sav. nuotr.)

Rita Krušinskaitė


Joninės – bene gražiausia vasaros šventė, susijusi su vasaros saulėgrįža, su Jono Krikštytojo gimimo diena ir trumpiausios metų nakties šėlsmu bei magija.
Senovės lietuviai Rasomis vadintai šventei dėl gamtos reiškinio – ilgiausios dienos ir trumpiausios nakties – suteikė mistinę reikšmę. Lietuvai priėmus krikštą, mistinė naktis buvo susieta su Šv. Jono krikštytojo vardu ir pervadinta Joninėmis. Vasaros saulėgrįžą augmenijai priskiriama ypatinga reikšmė. Ilgiausią dieną arba jos išvakarėse surinkti žolynai turi magiškos galios, o žolynų rinkimas švenčių išvakarėse arba rytą prieš saulėtekį vadinamas kupoliavimu.  
Iki šiol išlikusios ir, ko gero, labiausiai mėgstamos šios Joninių tradicijos: paparčio žiedo ieškojimas, vainikų plukdymas, kupolinių puokščių rinkimas, laužų kūrenimas ir prausimasis rasa.
Itin mėgstama ir iki šiol populiari tradicija – paparčio žiedo ieškojimas, simbolizuojantis gyvenimo išminties suradimą, galintį padėti susikurti geresnį ir gražesnį gyvenimą. Dar paparčio žiedas laikomas žinių ir aiškiaregystės simboliu. Buvo tikima, kad žmogus, radęs paparčio žiedą, tapdavo visažiniu. Galbūt dėl šios priežasties senovėje paparčio žiedo reikėdavo ieškoti vienam visiškoje tyloje. Buvo tikima, jog paslaptingas augalas pražysta tik vienai akimirkai per patį vidurnaktį, todėl jį surasti taip sunku ar net neįmanoma. Esą tai pavyksta tik patiems laimingiausiems. Šiais laikais paparčio ieškoti leidžiasi poros ar visa linksma kompanija.
Anksčiau buvo tikėta, jog Joninių naktį vanduo pasižymi ypač stipriomis magiškomis galiomis, o vainikėlių plukdymas parodo įsimylėjėlių ateitį. Jei vaikino ir merginos vainikėliai plaukia kartu, vadinasi, jiems lemta
susituokti dar tais pačiais metais. Jei mergina į vandenį paleidžia du vainikus ir jie nuplaukia į skirtingas puses – laukia išsiskyrimas su mylimuoju, jei šalia – sužadėtuvės. Kiti burtai sako, kad jei vainikėlis plaukia, mergina ištekės, o jei stovi vietoje, dar metus laiko vyro nesusiras. Kupolinių puokščių rinkimas šiais laikais ne itin populiari tradicija, tačiau tikrai nepamiršta.
Kupolėmis vadintos ramunės, jonažolės, mėlynai ir geltonai žydintys žolynai. Sakoma, kad kupolių yra devynios rūšys. Puokštes rinkdavo ir merginos, ir vaikinai, iš jų taip pat galima spėti ateitį. Žydintis dobilas merginos puokštėje reiškė puikų jaunikį, o ramunė vaikino puokštėje –nuotaką, smilgos – turtus, dilgėlės – apsaugą nuo visokių priešų, vijoklinė rožė – perspėjimą, jog gali atsirasti netikrų draugų. Iš ramunės žiedlapių galima sužinoti apie atsaką meilėje. Lyginis skaičius – myli, nelyginis – nėra.
Dar vienas burtas merginoms, norinčioms sužinoti apie savo ateitį – Joninių naktį reikia iškasti velėną ir apversti, o kitą rytą žiūrėti, ką rasi ant velėnos. Jei kirminas – tai vaikas, šakelė – kapas, vabalas – jaunikis, pilkas vabalas – vyras bus prasčiokas, margas – valdininkas, žalias – ūkininkas.
Joninės neįsivaizduojamos be tradicinių laužų ir linksmybių prie jų. Senovėje buvo manoma, jog trumpiausią vasaros naktį praleidęs gamtoje visus metus būsi sveikas ir nestokosi jėgų. Buvo tikima, jog ypatingos stiprybės pasisemti galima braidant rytinėse rasose ar rasa nusiprausus veidą.•

Rašyti komentarą

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite:

%d bloggers like this: