Dineta Babarskienė
Pats vidurvasaris: soduose ir miškuose prisirpo uogos, pievose gėlių galybė, jau siūruoja sunokę javai… Apsidairykime aplinkui, kiek daug gėrybių užaugino vasara, kurias pati gamta dovanoja liepą varduves švenčiančioms Onoms.
Nuo seno Oninėms Lietuvoje jau buvo išsikepama šviežio derliaus duonelės, kaip sakoma, „Ateina Onutė su šventa duonute“, o kitur dar sakoma: „Šventa Ona – gera žmona: aptepa duoną su smetona“. Po Oninių kertami javai, jau ir darže, ir sode visokių sveikų skanėstų randame, jau pasikasta ir šviežių bulvių. Tik štai viena senolė, gyvenanti VšĮ Lazdijų socialinių paslaugų centro Socialinės globos namuose, pastebėjusi, kad šiemet Oninės visai kitokios nei įprastai. „Biedna šiemet Ona: nei obuolių, o ir javapjūtė dar tik pradėta“, – sakė ji. Tačiau kad ir kokias išdaigas mums gamta iškrėstų, Oninės ateina: pasveikinti savas Onutes privalu.
Globos namuose gyvena net 5 Onutės, vyriausiai – 94
Nors šiais laikais Onos vardas sutinkamas vis rečiau, tačiau sveikinti tikrai yra ką. Šypsenomis ir šiluma buvo apdovanotos VšĮ Lazdijų socialinių paslaugų centro Socialinės globos namuose gyvenančios Onos ir Onutės. Jos net 5. Vyriausia Onutė – 94 metų Ona Bieliūnaitė.
Joms surengta jauki, šilta šventinė popietė su javų varpomis išdabintais stalais, su saldumynais ir arbatėle. O svarbiausia – pagerbta duona kasdienė, pasidalinta bendryste, šviežiu derliumi, pasveikintos varduvininkės Onos.
Aptarė vaikystės Onines
VšĮ Lazdijų socialinių paslaugų centro direktorė Lina Saladuonienė prisiminė senąsias Oninių tradicijas, kurios puoselėjamos iki šiol. Globos namų gyventojai atsiminė garsiuosius Onos atlaidus, kuriuos ir patys lankė, prisipažino, kad labiausia visiems įstrigę atmintin atlaidiniai saldainiai. O vyr. socialinis darbuotojas Ąžuolas Baležentis, sveikindamas Onutes, papasakojo apie gražią mūsų krašto tradiciją švęsti Onines draugėje, susirinkus kartu, ir taip pasveikinti varduvininkes.
Pradėta nuo šmaikščios dainos, taip įsidrąsinta
Šypsojosi pagerbtos varduvininkės, o jas ir kitus šventės dalyvius dainomis ir melodijomis džiugino muzikantas Juozas Galvanauskas. Jis čia kaip savas: su dainingomis globos namų gyventojomis tarėsi, kokią gi čia dainą sutraukus? Bet muzikantas nebūtų muzikantas, kaipgi jis be šposų? Pirmiausia kad užtrauks, kaip „per dirvoną Jonas ėjo pas Oną“. Linksma daina gerai nuteikė, nuotaiką pakėlė, o jau paskui ir rimtesnės, ir lyriškesnės dainos sudainuotos, o svarbiausia, kad sykiu pabūta ir pagal kiekvienos garbios šių namų ponios pageidavimą daina sudainuota: muzikantas viską gali, tik paprašo, jis užtraukia, tuoj kiti balsai prisijungia.
Ir suklego susirinkusieji. Draugiško pašnekesio netrūko, direktorė Lina džiaugėsi tokia bendryste ir gyvenančių, ir dirbančių čia.
Onutėms ir sūris, ir medus
Šio senovinio vardo savininkėms buvo įteiktos valgomos dovanėlės: skanios, gardžios. Specialiai Onutėms – sūris ir jau šiųmetis liepų medus iš direktorės Linos Saladuonienės rankų.
Sveikindama varduvininkes, VšĮ Lazdijų socialinių paslaugų centro direktorė Lina Saladuonienė linkėjo sveikatos ir santarvės. O šių namų gyventojai savo sveikinimus buvo surašę atvirukuose, savo rankomis sukurtuose, viską darę paslapčia nuo Onučių. Progos pasveikinti Onutes nepraleido ir Suaugusiųjų dienos centro lankytojos, atėję su pačių sukurtomis gėlėmis rankose.
Verpimo ratelis išsuko ir prizus, ir palinkėjimus Onutėms
Verpimo ratelis specialiai Oninėms sumontuotas. Jo paskirtis visai kita. Neverpta šįkart. Verpimo ratelis smagiam žaidimui skirtas. Vienu rankos pasukimu gali prizą laimėti, kam dainą sudainuoti teko, o kam palinkėjimą Onutėms išsakyti. Ir palinkėta joms, kad sveikos, drūtos būtų, trumpai tariant, sveikatos ir akvatos joms linkėta.