Apsaugokime save ir savo šeimą galingiausiu ginklu nuo COVID-19

Aistė Tautvydienė
A. Tautvydienė pabrėžia: tam, kad vakcina būtų efektyvi ir susidarytų imunitetas, būtina laikytis atitinkamos vakcinacijos sekos. (Nuotr. iš asmeninio archyvo.)

Nors šiuolaikinė medicina yra labai pažangi, užkrečiamosioms ligoms valdyti galingesnis ginklas už vakcinaciją dar nėra išrastas. Didžiausios pandemijos žmonijos istorijoje buvo suvaldytos tik pasitelkiant skiepus, todėl, siekiant ir toliau sėkmingai suvaldyti koronaviruso plitimą, svarbu laikytis rekomendacijų dėl vakcinacijos ir tokiu būdu apsaugoti save ir savo aplinką.

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) atstovė spaudai Aistė Tautvydienė aiškina, kaip veikia vakcina, patekusi į žmogaus organizmą, ir akcentuoja skiepijimosi būtinumą, naudą bei svarbą, norint suvaldyti užkrečiamųjų ligų plitimą, tarp jų ir COVID-19.

Pasak specialistės, visuomenėje vis dar sklandantys mitai, kad vakcinos nuo COVID-19 ligos gali sukelti nevaisingumą ar net mirtį, neturi jokių sąsajų su moksliniais įrodymais ir atliktais tyrimais.

Kaip veikia vakcina?

Vakcinos yra laikomos saugiausia ir patikimiausia apsauga nuo tam tikrų užkrečiamųjų ligų. Pasak A. Tautvydienės, jos sukuria organizmo apsaugą – padeda paruošti žmogaus imuninę sistemą atpažinti ir apsiginti nuo užkrečiamųjų ligų sukėlėjų.

„Daugelio vakcinų sudėtyje yra antigeno – susilpninto ar nukenksminto pavidalo viruso ar bakterijos, kuri negali sukelti ligos. Pasiskiepijus žmogaus imuninėje sistemoje sukuriama imuninė atmintis ir aktyvuojamos imuninės ląstelės kraujyje, kaulų čiulpuose ir visame organizme. Paskiepyto žmogaus imuninė sistema atpažįsta antigeną kaip svetimkūnį. Vėliau, jei žmogus susiduria su tam tikru virusu ar bakterija, imuninė sistema juos prisimena. Tuomet aktyvuojamos imuninės sistemos ląstelės, kurios sunaikina ligą sukeliantį virusą arba bakteriją ir pagamina antikūnus“, – apie organizmo reakciją į vakciną aiškina specialistė.

Dauguma vakcinų nuo COVID-19 ligos imuninį atsaką sukelia į nedidelį viruso SARS-CoV-2, sukeliančio COVID-19 ligą, fragmentą.

A. Tautvydienė pažymi, kad vakcinų sudėtyje nėra paties viruso ir ji negali sukelti COVID-19 ligos: „Kai žmogui suleidžiama vakcina nuo COVID-19 ligos, jo organizmo ląstelės geba „perskaityti“ vakcinoje užkoduotą genetinę informaciją ir pradeda gaminti dyglio baltymą. Jeigu paskiepytas žmogus užsikrečia SARS-CoV-2 virusu, jo imuninė sistema virusą geba atpažinti ir yra pasiruošusi prieš jį kovoti: antikūnai ir imuninės ląstelės, veikdamos kartu, gali sunaikinti virusą, užkirsti kelią jo patekimui į organizmo ląsteles ir sunaikinti užkrėstas ląsteles, taip padėdami apsisaugoti nuo COVID-19 ligos.“

Susiformuoja kolektyvinis imunitetas

Skirtingos vakcinos apsaugo žmogaus organizmą nuo konkrečios ligos visą gyvenimą arba tam tikrą laiką. Apsaugos trukmė priklauso ir nuo ligos, nuo kurios siekiama apsaugoti.

„Kai kurios vakcinos apsaugo nuo ligos tik tam tikrą laikotarpį ir gali reikėti stiprinamųjų dozių. Kitu atveju imunitetas susidaro visam gyvenimui. Pavyzdžiui, vakcina nuo gripo yra tik vienam sezonui, o nuo difterijos – 5–10 metų“, – teigia A. Tautvydienė. Ji papildo: tam, kad vakcina būtų efektyvi ir susidarytų imunitetas, būtina laikytis atitinkamos skiepijimo sekos, kuri yra nurodyta kiekvienos vakcinos informaciniuose dokumentuose.

Svarbu suprasti, kad vakcinos apsaugo ne tik pasiskiepijusįjį, bet ir nepaskiepytus visuomenės narius, pavyzdžiui, vaikus, kurių dar negalima skiepyti dėl amžiaus, arba žmones, kurių imuninė sistema susilpnėjusi. Tačiau tam, kad kolektyvinis imunitetas susidarytų, turi būti paskiepyta pakankamai daug gyventojų.

Spekuliacijos prieštarauja mokslo įrodymams

A. Tautvydienė akcentuoja, kad visos Europos Sąjungoje registruotos vakcinos yra ištirtos ikiklinikiniais ir klinikiniais tyrimais.

„Tiek vakcinų, tiek bet kokio kito vaisto toksiškumas visada yra vertinamas ikiklinikinių tyrimų metu. Kuriant vakcinas nuo COVID-19 ligos, be bendrojo toksiškumo tyrimų, buvo atlikti poveikio dauginimuisi ir vystymuisi tyrimai. Tyrimai su gyvūnais tiesioginio ar netiesioginio kenksmingo toksinio poveikio nėštumui, embriono ar vaisiaus vystymuisi, gimdymui ar postnataliniam vystymuisi neparodė. Vakcinų sudėtyje esančios medžiagos nesąveikauja su žmogaus DNR ir nesukelia genetinių pokyčių, nes nepatenka į ląstelės branduolį, kuriame yra DNR. Kitaip tariant, nėra biologinio mechanizmo, dėl kurio galėtų pasireikšti DNR pažaida ir mutacijos. Tai yra labai svarbus argumentas, kuris turėtų nuraminti jaunus žmones, kurie baiminasi dėl savo reprodukcinės funkcijos ateityje“, – tvirtina specialistė.

Ryšys tarp vakcinos ir mirties – nenustatytas

Kalbant apie mirtis, kurias neva galėjo nulemti vakcinos nuo COVID-19, A. Tautvydienė atkreipia dėmesį į tai, kad, nepaisant to, jog per visą vakcinacijos laikotarpį VVKT gavo 35 pranešimus apie žmonių mirtis po vakcinacijos, nė vienu atveju priežastinis ryšys tarp vakcinos ir mirties nebuvo nustatytas.

„Norėtume priminti, kad kiekvieno pranešimo duomenų vertinimas yra individualus. Įtariamos nepageidaujamos reakcijos, taip pat ir mirties, priežastinis ryšys vertinamas pagal tam tikrus kriterijus. Kitaip tariant, vertinama, ar po skiepijimo buvo pasireiškę nepageidaujamų simptomų, ar nustatyta laboratorinių ar kitų tyrimų pakitimų, ar yra kitų duomenų, patvirtinančių, kad tai galėjo sutrikdyti asmens sveikatą ar net sukelti mirtį. Jei patvirtinančių duomenų nenustatoma, tuomet svarbu įvertinti, ar yra kitų galimų mirties priežasčių ir ar mirtis tikėtina, atsižvelgiant į vakcinos veikimo būdą bei sukeliamus poveikius. Šiais atvejais ypač svarbi informacija ir apie tai, kokiomis lėtinėmis ar kitomis ligomis asmuo sirgo iki skiepijimo, bei duomenys apie kitus jo sveikatos būklės rodiklius“, – informacija dalijasi VVKT atstovė spaudai.

Vietinė reakcija į skiepą – normali praktika

Anot A. Tautvydienės, dažniausiai pasitaikę šalutiniai poveikiai, pasiskiepijus nuo COVID-19 ligos, buvo lengvi arba vidutinio sunkumo, o žmonių sveikata pagerėjo per kelias dienas po vakcinacijos.

„Žmonės jautė skausmą bei patinimą injekcijos vietoje, nuovargį, skundėsi galvos, raumenų ir sąnarių skausmais, šaltkrėčiu ir karščiavimu. Taip pat buvo fiksuojama paraudimų injekcijos vietoje, retesniais atvejais – pykinimas, vėmimas, niežėjimas injekcijos vietoje, galūnių skausmas, padidėję limfmazgiai, miego sutrikimai“, – teigia ji.

Primenama, kad, pasireiškus net ir lengvai vietinei reakcijai po vakcinacijos, piliečiai raginami apie tai pranešti VVKT. Pranešimą kiekvienas gali pateikti šiais būdais:

• tiesiogiai užpildydamas formą internetu https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrv;

• užpildydamas pranešimo formą, skirtą pacientams (ją galima rasti https://www.vvkt.lt/index.php?4004286486), ir atsiųsdamas elektroniniu paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt;

• nemokamu telefonu 8 800 73 568.

Jei pacientas nenori pranešimo apie patirtą nepageidaujamą reakciją pateikti pats, gali paprašyti, kad tai už jį padarytų kitas asmuo, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros specialistas ar vaistininkas.

Pataria nerizikuoti savo sveikata

Pašnekovė pabrėžia – skiepijimosi tikslas nėra vien tik išvengti konkrečios ligos, šiuo atveju COVID-19, tačiau, ja susirgus, sirgti lengviau, išvengti komplikacijų. 

„Atminkite, kad tiek COVID-19, tiek kitos užkrečiamosios ligos labai plinta visuomenėje, ypač tais atvejais, kai nėra susiformavęs kolektyvinis imunitetas. Todėl nesiskiepyti – tai prisiimti šių ligų riziką arba padėti joms plisti“, – pastebi specialistė.

Registruotis sustiprinančiajai vakcinos nuo COVID-19 ligos dozei galima internetu www.koronastop.lt.

Vakcinuotis taip pat galima pas šeimos gydytoją. Norėdami sužinoti, ar asmens sveikatos priežiūros įstaiga vykdo skiepijimą nuo COVID-19 ligos, gyventojai turėtų kreiptis į įstaigos registratūrą.

Jei turite papildomų klausimų dėl vakcinų ar vakcinavimo proceso, atsakymus galite rasti interneto svetainėje www.koronastop.lt/vakcinavimas.

Užs. Nr. 2022/08

Rašyti komentarą

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite:

%d bloggers like this: