Tiesa ir viešumas – šie du dalykai labiausiai gąsdina visus mūsų rajono būsimus politinius gelbėtojus. Visus be išimties, kad ir kokiai politinei partijai, komitetui, rateliui ar „šaikai“ bepriklausytų.
Būtent tiesa, ir garsiai pasakyta, bus tas ginklas, kuris vienus atves į valdžios Olimpą, o kitus – negailestingai nuskandins, nustumdamas nuo rinkimų skardžio į politinę prarają.
Bėda ir rizika tik ta, kad kas bus tie tiesos sakytojai. Nebeliko jų. Tiksliau – beveik nebeliko. Dauguma jų seniai nusispjovė ir paliko šį kraštą, neapsikentę per ilgus dešimtmečius rajone įsigalėjusio nepotizmo, merkantiliškų susitarimų, švogerių Lietuvos ir bemirštančios vilties, kad kada nors kažkaip tas viskas gali pasikeisti. Kiti prisitaikė ir sėkmingai raško tokio mankurtizmo vaisius, pumpuodami valdiškus pinigėlius į savo „projektukų“ sąskaitas. Dar kiti prasigėrė, išsikorė, pasiligojo ar tiesiog nebeturi kada rūpintis „rajono gelbėjimu“, nes svarbiau yra pasirūpinti, ką žiemą valgys ir kaip apmokės išaugusias prekių ir paslaugų kainas.
Tačiau tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip palaiminta politinė tyla ir ramybė, yra tik mūsų su jumis optinė iliuzija. Iš tiesų rajone jau dabar vyksta pasirengimas būsimiems savivaldos rinkimams ateinantį pavasarį, ir tas pasirengimas vyksta visu tempu.
Iš pirmo žvilgsnio nekalti staiga tarsi atsibudusių rajono politikų, ypatingai tų, kurie turi galimybę naudotis administraciniais resursais pagal užimamas pareigas, viražai – lankymasis įvairių bendruomenių, organizacijų eiliniuose suėjimuose, šventėse ir rudenėlio paminėjimuose, staiga „atsibudusios“ rajono savivaldybės organizacijų, įstaigų ir asmeninės politikų socialinės paskyros, lyg grybai po lietaus kepami ir publikuojami „nekalti“ straipsneliai žiniasklaidoje, kur pagrindiniu vyraujančiu akcentu yra net ne pati žinia, o nuotrauka su vienu ar kitu politiku – visa tai rodo, kad rinkimų vajus rajone jau garuote garuoja tarsi kopūstienė ant rudeniško stalo.
Taip, dabar palankus, jei ne palankiausias metas užsiverbuoti būsimus savo rinkėjus ateinantiems ketveriems metams. Dabar, kol dar galima bent jau formaliai nuslėpti rinkimines išlaidas, kai dar nebūtinai turi nurodyti, kad toks aktyvus esi ir reiškiesi ne dėl noro surinkti „šaiką“, o kad sudarytumei vaizdą prašalaičiams, koks tu kietas feisbuke ar instagrame. Dabar, nes vėliau, kai jau bus privalomai būtina žymėti tai kaip politinę reklamą, bus sunkiau sudaryti iliuziją, esą čia taip stengiesi ir taip draskaisi marškinius ne todėl, kad nori patekti prie valdžios lovio, o kad patriotizmas tavyje per kraštus veržiasi.
Dabar yra metas, kai gali be jokių apribojimų valdiškoje interneto paskyroje dėti savo nuotraukas, rašyti „nuomones“ apie tariamai nupirktą žiniasklaidą ir už tai dar nebijoti susilaukti teisinių pasekmių. Nes nuo gruodžio tai jau nebebus taip lengva, ir kiekvienas politinis oponentas, tarsi piktas sarginis vilkšunis, tik ir žiūrės, kaip suleisti dantis dėl bent menkiausio tavo politinės reklamos kluptelėjimo.
Todėl ir rujoja viešojoje erdvėje susirūpinusiais veidais ir garsiais šūkiais politiniai mesijai ir vietinių feisbukų „gviazdos“ – piktindamiesi apgraužta ir aptrupėjusia šaligatvio plytele, atlūžusiu suolelio atlošu parke ar beužsidarančiu privataus banko filialu bebaigiančiame pasenti rajone.
Užuot mažiau bėdoję ir ieškoję, kaip išspręsti atsirandančius nepatogumus, mūsų politiniai miunhauzenai ieško kaltų, pamiršdami, kad kaltus rasti ne taip ir sunku – tereikia tik pažvelgti į veidrodį.
Kai prieš nepilną mėnesį kilo vajus dėl buvusios administracijos direktorės vertimo, manyje buvo sužibusi viltis, kad dabar tai jau prasidės. Kad stengdamiesi, bent jau artėjančių rinkimų fone, dabartinės savivaldybės tarybos atstovai padarys viską, kad rinkėjai jais pasitikėtų dar kartą, ir nusities būsimiems rinkimams raudonus plačius kilimus.
Deja, išėjo kaip toje knygoje apie Buratiną – „ir prasidėjo darbai Kvailių šalyje“. Vienus trubadūrus pakeitė kiti, buvusias moterų nuotraukas savivaldybės feisbukuose – vyriškų veidų nuotraukos, o rimti darbai rajono žmonių labui ir toliau buksuoja, tarsi koks sovietinis baltarusiškas MTZ traktorius Jukneliškės durpyno pievose.
Skambiai rėkę apie neskaidriai į darbą priimtą Lazdijų paslaugų direktorių, vos perėmę politinę daugumą, rajono politikai staiga nutilo, lyg juos nuogus išvietėje užmatę būtume, ir jau nedrįsta paklausti – o tai už ką tam paskirtajam mes trijų tūkstančių eurų atlyginimą vis dar mokame? Už priimtą naują buhalterę ar nupirktas dvi žoliapjoves iš Jurkevičiaus krautuvės. Kas ir ką jomis šienaus? Suvalkietis direktorius su buhaltere? Bet negana to – viešai vis dar vyksta „atrankos“ į šitos „velnio kontoros“ darbuotojų pareigybes!
Užimtumo tarnyba siunčia, o Lazdijų paslaugų direktorius praveja tuos atsiųstuosius bedarbius kaip „neatitinkančius kvalifikacinių gebėjimų”. Kokių? Šluotos nulaikymo rankose? Ar kastuvo naudojimo darbų saugos instrukcijos? Bet visiems gerai – bedarbių „mažėja”, perkvalifikavimai „vyksta”, europiniai ekonomikos gaivinimo eurai „įsisavinami”, krūva valdininkų atlyginimus gauna…
Kas, sakykite, panorės laužyti tokią idilę ir kuris iš dabartinių rajono politikos ikarų šoks nuo saugios uolos, idant atneštų kažkokiam neaiškiam rinkėjų pasauliui šviesą?
Apžvalgininkas