Merės atsakymai dėl rajono problemų sukėlė dar daugiau klausimų

Visuose oficialiuose šaltiniuose: Turizmo informacijos centre, „Eta plius“, kituose tinklapiuose ir net viešinimo stende prie ežero, yra pateikiama informacija, jog tai yra oficialus paplūdimys.

Dzūkų žinios“ ne vieną kartą rašė apie pilietinę iniciatyvą „Lazdijų miesto ir rajono gėdos lenta“, kurios tikslas – skatinti rajono gyventojų iniciatyvą, fiksuojant rajono ūkines problemas ir apie jas pranešant šios iniciatyvos organizatoriams bei reikalaujant iš valdžios atitinkamų sprendimų.

Per daugiau nei du mėnesius, kai prasidėjo ši iniciatyva, jos organizatoriai sulaukė keliasdešimties pranešimų apie netvarką Lazdijuose ir rajono gyvenvietėse.

Remdamasis šiais pranešimais, iniciatyvos autorius Donatas parengė daugiau nei dvi dešimtis klausimų rajono merei, prašydamas į juos atsakyti ir informuoti apie tai, kaip vienos ar kitos problemos bus sprendžiamos.

Praėjusią savaitę Donatas sulaukė merės atsakymų į jo pateiktus klausimus. Jo nuomone, daugeliu atveju atsakymai nebuvo konkretūs. Jis sutiko pasidalinti kilusiomis abejonėmis, perskaičius merės atsakymus.

Prie Baltajo – paplūdimys ar maudykla?

Vienas iš klausimų buvo susijęs su apleistu viešu paplūdimiu prie Baltajo ežero. Merės atsakymas apie šią problemą skamba taip:

Šilo gatvėje, Lazdijų m., esanti laisvalaikio erdvė nėra įteisinta kaip paplūdimys, o yra tik maudykla, todėl jai nėra taikomi Lietuvos higienos normoje HN 92-2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų kokybė“ (toliau – Higienos norma) paplūdimiams keliami reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, šioje vietoje yra laikomasi Higienos normoje nustatytų maudyklų vandens kokybės reikalavimų, todėl periodiškai atliekami vandens kokybės tyrimai. Paskutinių atliktų vandens kokybės tyrimų metu nustatyta, kad vandens kokybė atitinka nustatytas maudyklų vandens kokybės normas“.

Donatas teigė, jog visuose oficialiuose šaltiniuose: Turizmo informacijos centre, „Eta plius“, kituose tinklapiuose ir net viešinimo stende prie ežero, yra pateikiama informacija, jog tai yra oficialus paplūdimys.

„Todėl informacija, kurią pateikė merė, jog tai yra maudykla, yra neteisinga. Arba ji mus bando klaidinti, arba ją klaidina jos pavaldiniai. Nes net ir savivaldybės tinklapyje buvo pasigirta, kad savivaldybė sutvarkė paplūdimį“, – pastebėjo Donatas.

Neplauna vamzdynų

Merei buvo pateiktas klausimas, kodėl „Lazdijų vanduo“ nesirūpina gyventojams teikiamo vandens kokybe, o po vamzdyno avarijų gyventojams tiekiamas drumstas vanduo. Sulaukta tokio merės atsakymo:

Lazdijų mieste, kaip ir kitose gyvenamosiose vietovėse, vandentiekio ir nuotekų infrastruktūra yra pasenusi, susidėvėjusi, ilgą laiką nebuvo skiriama arba buvo skiriama nepakankamai lėšų minėtos infrastruktūros atnaujinimui. Vandentiekio vamzdynai yra pasenę, juose susikaupusios nuosėdos. Dėl gana susidėvėjusios vandentiekio infrastruktūros Lazdijų mieste dažnai vyksta avarijos vandentiekio trasose, kas sąlygoja didelius vandens spaudimo padidėjimus ir sumažėjimus (hidraulinius smūgius). Pašalinus avarijas, vandens tiekimas atstatomas, o bėgdamas vanduo sukelia vamzdyne drumstumą. Nuo 2019 metų skiriamas finansavimas Lazdijų rajono savivaldybės geriamojo vandens ir nuotekų sistemos remontui ir naujų tinklų statybai, tačiau skiriamų biudžeto lėšų nepakanka, kad vandentiekio ir nuotekų pasenusios sistemos būtų atnaujintos.“

Donatas įsitikinęs, jog „Lazdijų vanduo“ deramai neatlieka savo darbo.

„Lazdijų vanduo“ tikrai turi senas trasas plauti, bet jie nevykdo tinklo plovimo, tie vamzdžiai turi būti periodiškai plaunami. Pavyzdžiui, „Vilniaus vandenys“ viešai skelbia grafikus, kada bus plaunami tinklai. Lazdijai tų darbų nevykdo. Jie yra geriamojo vandens tiekėjai, todėl turi plauti vamzdynus, kad iki gyventojų atitekėtų švarus vanduo. Jei jie plautų vamzdyną, po avarijų nebūtų jokių drumzlių. Nežinau, ką veikia „Lazdijų vandens“ valdyba“, – sakė Donatas.

Jo nuomone, tai, kad „Lazdijų vanduo“ neplauna tinklų, įrodo ir buityje pastebimas faktas – klozeto bakelyje per kelerius metus susikaupusios drumzlės, kurios susidaro nuo atitrūkusių vamzdžių metalinių dalių.

Asfalto galima nusipirkti parduotuvėje

Merei buvo pateiktas gyventojų skundas, jog po vandens tiekimo ar kitų įmonių atliktų remontų nėra asfaltu padengiama išardyta danga.

Šiuo klausimu sulaukta tokio merės atsakymo:

Vandens tiekimo įmonės ar kitos inžinerinius tinklus eksploatuojančios įmonės dažnai susiduria su problema, kai po inžinerinių tinklų avarijų, gyventojų inžinerinių tinklų prijungimo prie centralizuotų tinklų, naujų tinklų klojimo uždaru būdu atvejais ar pan. yra išardomi nedideli asfalto dangų plotai, kuriuos atstatyti laikantis asfalto dangos įrengimo technologijos, užtikrinant asfalto klojimo metu tinkamą temperatūrinį režimą, yra sudėtinga ir brangu. Įmonė neturi mobilios asfalto maišyklės, o atsivežti iš stacionarių maišyklių nedidelį asfalto kiekį, užtikrinant asfalto klojimui tinkamą temperatūrinį režimą, yra sudėtinga ir brangu, todėl avarijų, gedimų ar kitų darbų vykdymui išfrezuotos asfalto dangos šiuo metu prižiūrimos užpilant jas žvyro-skaldos mišiniu, o atstatytos bus šių metų IV ketvirtyje. Šiuo metu Jūsų minėtos vietos užpiltos skalda, kas sumažina nepatogumus gyventojams.“

Donatas įsitikinęs, jog tai elementarus atsirašinėjimas.

„Kai „Lazdijų vanduo“ daro įvadus, jie turi parengti projektą, kuriame be kitų dalykų turi būti numatytas dangų atstatymas. Pagal galiojančius normatyvinius dokumentus, išardytos dangos turi būti atstatytos ne po metų ar po dvejų, bet iškart, užbaigus darbus. Jie tuo piktnaudžiauja. Visiškas absurdas dėl asfalto problemos – parduotuvėse yra pirkti šalto asfalto maišelių, tą naudojimui paruoštą asfaltą galima užpilti ant išardytos dangos ir nereikia čia jokio asfalto mazgo“, – situaciją komentavo Donatas.

Gyvūnų kakučius pilti į paprastus konteinerius?

Merei buvo pateiktas klausimas, kodėl Lazdijuose necivilizuotai sprendžiamas naminių gyvūnų išmatų surinkimo klausimas, kodėl Lazdijuose, kaip tai padaryta kituose miestuose, nėra specialių išmatų surinkimų konteinerių.

Paskaitykite, ką apie šią problemą galvoja merė:

Vadovaujantis LR Atliekų tvarkymo įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų nuostatomis, naminių gyvūnų kraikas ir išmatos nėra priskirtos prie konkrečios rūšies atliekų, kurios privalėtų būti tvarkomos atskirai ar laikantis išskirtinių atliekų tvarkymo reikalavimų, todėl naminių gyvūnų kraikas ir išmatos gali būti metamos į mišrių atliekų konteinerius. Lazdijų ir Veisiejų mieste šiuo metu įrengta nemažai bendro naudojimo komunalinių atliekų konteinerių aikštelių, kuriose yra ir mišrių atliekų konteineriai, todėl gyventojams yra patogu surasti vietas, kur galima būtų išmesti surinktus naminių gyvūnų ekskrementus. Lazdijų rajono savivaldybėje šiais metais nebuvo skirtas finansavimas naminių gyvūnų ekskrementų dėžių įrengimui viešose vietose. Informuojame, kad savivaldybės administracijai nėra žinomi atvejai, kad naminių gyvūnų savininkai būtų nubausti už netinkamą naminių gyvūnų vedžiojimą ir jų ekskrementų nesurinkimą.“

Donatas įsitikinęs, jog tokiu savo atsakymu merė „stipriai šovė sau į kojas“.

„Ji pasiūlė kakučius mesti į buitines atliekas. Bet juk taip nesilaikoma žaliosios politikos. Tai apie kokį atliekų rūšiavimą galime kalbėti, kai merė sako, kad šunų fekalijas galima mesti į bendrus konteinerius. Manau, jog yra visiška nesąmonė, kai kalbama apie gyvūnų ekskrementų dėžių įrengimo viešosiose vietose finansavimo problemas. Lazdijų miestui sustatyti tokius konteinerius kainuotų tik 3 tūkst. eurų. Ar savivaldybė nesuras tokios juokingos sumos? Ar reikia projektus rašyti? Alytus tas dėžutes įsirenginėjo pats, taip pasielgė ir kai kurios kitos savivaldybės. Manau, kad tai yra Lazdijų rajono savivaldybės aplaidumas“, – kalbėjo Donatas.

P. S. Apie kitus merės atsakymus diskutuosime kitos savaitės „Dzūkų žinių“ numeryje.

Dzūkų žinių“ informacija

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite:

%d bloggers like this: