Paukščiai patys praneš, kada reikia kelti lesyklą

Mes vis dar manome, kad ruduo yra per gražus metas galvoti apie lesyklą ir aktyvią paukščių globą – štai ateis lapkritis, trumpos tamsios dienos… Ši mūsų klaida yra ne kas kita, kaip sovietinio auklėjimo vaisius: tada visi žinojo, kad bet kurį darbelį leidžiama daryti „pagal grafiką“. Antroji to palikimo dalis – aiškinimas, kad paukščiai, kaip ir visa kita gamtoje, savimi turi pasirūpinti patys, o paukščius lesinti reikia tik žiemą! Taigi, visa tai seniai neaktualu ir tokius savo „mokslus“ ir jo teiginius laikas išmesti. Nes viskas iš tikro yra kitaip!

Europoje, Šiaurės Amerikoje, net Indijoje, Australijoje visi žino, kad paukščių lesinimas yra ne išmalda, ne „gėrio“ protrūkis, o būtinybė, todėl jie turi būti maitinami (arba – papildomai lesinami) visada, kai jiems to reikia. Šiemet šiai temai skyriau daug laiko, greitai pasirodys mano knyga apie paukščių lesinimą, kur pateikiu aiškiai suformuluotą tezę: jei paukščiams to reikia, jie gali būti lesinami ir vasarą! Kitu metų laiku – taip pat.

Ar paukščiams to reikia? Atrodo, kad toks klausimas skamba ne naiviai, bet keistai. Mes seniai iš jų atėmėme galimybę pakankamai surasti pilnaverčio lesalo, taigi – tuo dabar galime grąžinti mažutę dalelę šio praradimo.

Pietų Vokietijoje profesorius Pėteris Bertholdas keletą dešimtmečių tyrinėjo vietinių paukščių rūšių mitybines sąlygas, apsirūpinimą maistu, taip pat lesino paukščius skirtinguose biotopuose ir akivaizdžiai įrodė: natūralaus lesalo paukščiams trūksta, lesinimas yra būtinas! Kai kurios rūšys (naminiai žvirbliai, geltonosios startos, žaliukės) be lesinimo šių dienų ūkiniame kraštovaizdyje išlikti negali. Taip taip, paukščiai paprasčiausiai neturi lesalo! Ten, kur jie buvo visus metus lesinami, jų populiacijos išliko stabilios, kitur – net gausėjančios, siekiančios kažkada buvusį lygį.

Skeptikai (jie paprastai nieko naudingo ir neveikia) burbės, kad taip paukščiai „gadinami“. Iš kur jie žino? Gal ką nors tyrinėjo? Arba – skaitė tas sovietines tezes? Žinokime – mums net nereikia rūpintis, paukščiai patys nuspręs, kada ir kiek jiems lesalo reikia. Tą savo tyrimais iliustruoja mano jau minėtas profesorius P. Bertholdas.

Dar toks gražus spalis. Rūpestingi žmonės savo laukuose buvo pasėję saulėgrąžų ir dabar jose lankosi nemažai paukščių. Tokios pat naudingos jiems ir soros, kanapės. Jei kas nors jų nesėja, jūs turite moralinę teisę paklausti: kodėl negloboja paukščių? O lesykla? Kas antrame britų kieme yra lesykla, ir joje lesalas beriamas visus metus. Sunku įsivaizduoti, kad ten kas nors tuo suabejotų. Pasitikrinkite savo namus, kiemą, pasižvalgykite po savo kaimą – ar yra atsakingų žmonių be jūsų? Juk paukščiai viską mato ir jau seniai turėjo progos įsitikinti ir suprasti, ar jūs mylite ir saugote savo krašto gamtą.

Selemonas Paltanavičius

Autoriaus nuotraukos

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite:

%d bloggers like this: