Žemdirbiai neprivalės atkurti daugiamečių pievų pagal 2022 m. deklaravimo rezultatus. Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) po intensyvių derybų pavyko pagrįsti Europos Komisijai (EK), kad ir šiemet iš 2015 m. pievų referencinio dydžio būtų atimti pievų plotai, virtę miškais, pelkėmis, šlapynėmis, kurių nėra galimybės deklaruoti, bei ekologiniam ūkininkavimui skirtos naudmenos.
Sumažinti 2015 metų referencinį daugiamečių pievų plotą pavyko pasitelkus ortofoto žemėlapius ir statistinius duomenis. Šį pievų dydį taip pat pavyko sumažinti plotais, kurie 2015 m. buvo daugiametės, natūralios ir pusiau natūralios pievos, tačiau 2022 m. tapo ekologiniais plotais.
Be to,ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM (NMA) specialistams pavyko patikslinti 2022 m. deklaruotų daugiamečių pievų duomenis ir statistiškai pagrįsti, įtraukiant papildomus plotus pagal žemėnaudos sukirtimą, kad 5 proc. riba nebuvo peržengta.
Pasak žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, per siauras daugiamečių pievų ir ganyklų interpretavimas lėmė, kad jau kurį laiką Lietuvoje ūkininkai turėjo deklaruoti nenaudojamus dirvonus daugiametėmis pievomis, o ne naudojamas gamtai ir ūkiui vertingas pievas.
„Į tai, teikdami argumentus, kad prie klimato kaitos tikslų prisideda ir kitos, pavyzdžiui, šlapynių atstatymo ar miško įveisimo priemonės, atkreipėme EK dėmesį. Nors Lietuva turi pakankamai vertingų ir žemės ūkyje naudojamų pievų, per siauras interpretavimas lėmė, kad ūkininkauti pradedantys žmonės negalėjo keisti žemės ūkio paskirties. Tai nebuvo nei teisinga, nei išmintinga“, – sako žemės ūkio ministras.
Svarbu ir toliau išsaugoti pievų plotus
Nepaisant pasiektų susitarimų su EK, pievų plotų mažėjimo Lietuvoje tendencija kelia nerimą, nes prievolė neperžengti 5 proc. sumažėjimo išlieka. Jeigu visos Lietuvos mastu daugiamečiais žolynais užsėtų plotų ir bendro žemės ūkio paskirties žemės ploto santykis sumažėja daugiau kaip 5 proc., palyginti su referenciniu dydžiu (nuo kitų metų referencinis dydis fiksuojamas 2018 m., ir bus taikomas visą 2023-2027 m. laikotarpį), iš ūkininkų gali būti prašoma atkurti suartas pievas arba jų dalį.
Labai svarbu, kad tie ūkiai, kurie NMA paskelbto žemėlapyje mato savo valdose esamų išartų pievų plotus, atsakingai planuotų savo žemėnaudą, kad prievolė pievų plotus atkurti būtų įgyvendinta su kuo mažesniais nuostoliais konkrečiam ūkiui.
„Jau kitais metais visus raginame deklaruojant atsižvelgti į naujus pievų kodus ir požymius, kurie leis liberaliau tvarkyti ir prižiūrėti pievas (pavyzdžiui, atsėti), ir tuo pačiu išsaugoti jų plotus daugiamečių pievų statistikoje, kad vėliau nereikėtų atstatyti pievų“, – teigia žemės ūkio ministras.
ŽŪM informacija