Dineta Babarskienė
Kraštietė Vaiva Milončiūtė Lazdijų viešojoje bibliotekoje literatūrinėje popietėje „Tylos kuždesiai“ pristatė pirmąją savo poezijos knygą „Sielos žingsniai“. Kaip sakė pati Vaiva, tai jau antras šios knygos pristatymas. Pirmasis buvo Punske. „Šįkart buvo drąsiau. Čia namai, savi žmonės, artimieji, giminės, pažįstami, kaimynai“, – prisipažino pati rašytoja.
„Jūs – mums kaip ir žinoma, pažįstama, esate kilusi iš čia, o kartu ir ne. Gyvenate pajūryje“, – sakė pokalbį su rašytoja moderavusi Lazdijų viešosios bibliotekos darbuotoja Rūta Lazauskienė.
Trapi ir nuoširdi rašytoja Vaiva buvo atvira. „Klauskite, atsakysiu“, – pažadėjo ji. Vaiva drąsiai pasakojo apie savo asmeninį gyvenimą. Tiesą sakant, pokalbis rutuliojosi apie viską: gyvenimą, keliones, kūrybą, vizijas. Pasirodo, vizijos ją „lanko“, o ir ji pati linkusi įsiklausyti į save, vadovautis nuojautomis. „Kaip turi atrodyti pirmosios knygos viršelis – susapnavau“, – prisipažįsta ji.
Išgirdome eilėraščių iš pačios rašytojos lūpų. Maloni aplinka, pačios rašytojos tylūs skaitiniai ir Lazdijų meno mokyklos moksleivės Kamilės Klinkevičiūtės atliekami kūriniai fortepijonu – tikras auksinis ruduo bibliotekos konferencijų salėje.
Jaukiai ir šiltai priėmė rašytoją susirinkusieji, negailėjo gražių žodžių Vaivai, Lazdijų viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Asta Mickevičienė išlydėjo viešnią su dovanomis ir gražiausiais palinkėjimais.
Yra rašytojų, kurie nė neprasitaria, jog ruošiasi išleisti naują knygą, Vaiva – kitokia. Ji viską susidėliojusi į lentynėles. „Išleidau pirmąją poezijos knygą. Antra taip pat bus poezijos knyga, trečioje – proza, ketvirtoje – prisiminimai“, – tiesiai susako ji. O paklausta, iš kur ji taip tiksliai viską žino, prisipažįsta, kad daug kas jau popieriuje, kiti eilėraščiai, tekstai – galvos „kompiuteryje“, tereikia juos „išsitraukti“. Tad, ko gero, rašytojos Vaivos Milončiūtės apsilankymas tiek Lazdijų viešojoje bibliotekoje, tiek Aštriosios Kirsnos bibliotekoje tikrai ne paskutinis. Juolab, kad Vaiva mokosi groti pianinu, jos eilės melodingos, sakėsi, jau pabandė ir padainuoti, tad ateityje išgirsime ne tik eilių, bet ir dainų.
Gera, kai esame kartu…