O, tai driokstelėjo! Va čia tai rinkiminis šūvis! Prieš rinkimų finišo tiesiąją staiga paaiškėja, kad mūsų merė save apsiskundė Specialiųjų tyrimų tarnybai.
Korupcija rajono paežerėse, kur valčių nuleidimo į ežerą vietose statybininkai per daug aikštelės paasfaltavo, ar nepasirašė ant „šieno ravėjimo žiemą“ gerbūvio sutvarkymo darbų, juos nukeldami tam laikui, kai sniegas nutirps. Bet kas čia aiškinsis, kai rinkimai ant nosies? Čia veikti reikia! Geriausia – puolant. Geriausia – kovai pasitelkiant tarnybas. Specialiąsias. Nes taip – daugiau šou. O jo reikia. Vardan Lazdijų rajono ateities.
Kaip sakoma, šachas ir matas Petrauskui su Margeliu. Nes pirmasis – katras pats konkurentas rinkimuose merei – be penkių minučių neva už nepadarytus darbus paežerėse pinigus atsegt rengėsi, o antrasis – kursai tolimas giminaitis politinio varžovo rinkimuose – tai girdi su statybininkais visokiais ėmė ir sugalvojo operaciją „Y“, kaip čia apmauti dorosios merės vadovaujamą savivaldybę. Stipru, Karlai. Labai stipru.
Tiesa, merė neigia, kad save apsiskundė STT. Tas formaliai tiesa – skunde surašytos anos kitos pavardės, ne pačios meres. Jos tik parašas su pavarde skundo gale. Tai de jure tiksliai ne taip tiesiogiai save prisidavė, greičiau apskundė pavaldinius. Bet – savo pavaldinius. Nesusitvarko?
Aš dar prisimenu gūdžius ir tolimus 2011-uosius, kai iš karto po rinkimų STT, atvariusi į Lazdijų rajono savivaldybę, demonstratyviai išsivedė iš kabinetų tą patį Pilvinį su Selilioniu. Margelį irgi būtų išsivedę, bet tasai iš vakaro apdairiai atgulė klinikose, ir teko vyrams juodais drabužiais rinktis tiurmon kitus – šilumininkus Šerėną su Bakšiene. Abu jau amžiną atilsį, ir tik Dievulis žino, kiek toji garsiai prasidėjusi ir tyliai subliuškusi istorija prisidėjo prie jų sveikatos ir gyvenimo baigties.
Prisimenate, kaip mus gąsdino tada? Kad politikai susitarė, papirko, etatų prikūrė, kad į juos sudarbintų tuos, kas Margelį meru taryboje turėjo rinkti. Nes tada dar nebuvo tiesioginių mero rinkimų. Ūžė tada istorija, rodė visos šalies žiniasklaida, pasimėgaudami politiniai oponentai gyrė STT, kad gerai dirba ir kaip bus išnaikinta korupcija Lazdijuose.
Po trejų ar ketverių metų teko pripažinti, kad visa rinkimų pakazucha buvo veltui – parodomasis šou. Visų lygių teismai visus kaltinamuosius išteisino, tik atsiprašyti už STT – pamiršo. Tiesa, nuteisė Selilionį – už baisią korupciją, t. y. kyšio paimtą šnapsbutelį iš kažkokio lieptą pasistatyti norėjusio paežerės savininko. Bet ir anojo nepasodino, žmonai „perauklėjimui“ perdavė. Dar buvo tokia panaši didelės korupcijos istorija Vilniuje, kur toks Zuokas buvo nuteistas už visokius ten bandymus politinius konkurentus „paleisti žemyn upe“ ir panašiai. Tai anas tą visą istoriją išnaudoja puikiai dabar savo rinkimų kampanijai į sostinės merus, ir jo „teistas už gerus darbus“ jam garantuoja bent jau antrą rinkimų turą.
Kodėl visa tai rašau? Nes politikų bandymas į savo rinkimų kovas įtraukti specialiąsias šalies tarnybas – amžinas kaip pati politika. Depolitizuotomis de jure esančios institucijos de facto seniai virtę politinių užsakymų stalais. O, kaip sakoma, buvusių milicininkų nebūna, ir buvusieji ryšiai, nuėjus į politiką, nenutrūksta.
Jei mūsų principingajai merei užkliuvo galima korupcija rajono paežerėse, kodėl ji nematė akivaizdžių piktnaudžiavimo tarnyba apraiškų po nosimi, t. y. pačioje savivaldybėje, kur jų įkurtoje ragų ir kanopų kontoroje paslaugos buvo teikiamos tik vienu tikslu – atlyginimui gauti savo partiečiams? Ar „Lazdijų paslaugos“ nebuvo vertos STT vizito ar bent jau skundo į šią tarnybą? Buvo, dar ir kaip buvo. Bet skundo nebuvo. Nei iš merės, nei iš opozicijos, nei iš švento Petro. Kodėl? Nes ne korupcijos ištyrimo mūsų skundėjams reikia, o politinio šou, kuriuo būtų galima pavilioti neapsisprendusį ar abejojantį rinkėją, kad jis atiduotų savąjį balsą už „principingus“. Tik, va, nepaėjo vakarėlis, ir nors tu ką…
Apžvalgininkas