Subartonys – nedidelis kaimukas Varėnos rajone, kuriame užaugo literatūros klasikas Vincas Krėvė-Mickevičius. Jei vasaros turistinis maršrutas atves jus į šias apylinkes – nepravažiuokite neseniai atsinaujinusios rašytojo sodybos, kurioje galėsite apžiūrėti asmeninius jo daiktus, apsidairyti po vietoves, kurios įkvėpė lietuvių literatūros klasika vadinamus kūrinius.
Marga biografija
Jei ne garsusis lietuvių rašytojas Vincas Krėvė-Mickevičius, tikriausiai mažai kas šiandien ir žinotų nedidelį Subartonių kaimą, įsikūrusį tarp penkių ežerų – Gelovinio, Gilšės, Linamarkės, Pakelinio ir Kampinio. Pirmą kartą paminėtas prieš 250 metų jis šiandien teturi 65 gyventojus, o jų ramų gyvenimą pramaišo turistai, atvykę apžiūrėti senovinės dzūkiškos trobos, kurioje 1882 m. spalio 19 d. gimė ir iki 1904 m. gyveno V. Krėvė- Mickevičius.
Vieniems čia atsilankiusiems įdomu pajausti vietos dvasią ir pabandyti pajusti dzūkišką charakterį, vietinių lūpose išlikusią tautosaką, kurią V. Krėvė įamžino savo kūryboje ir taip išgelbėjo nuo užmaršties, palikdamas Dainavos šalies padavimus, surinktas liaudies dainas. Unikalų kaimo žmonių būdą, buitį, socialinius santykius įamžino ir savo kūriniuose.
Kitus gi lankytojus labiau domina spalvinga rašytojo biografija – nuo audringų studijų kunigų seminarijoje iki vedybų su buvusia mokine, žavingąja žydų kilmės Rebeka Karak. Jis studijavo slavistiką Ukrainoje, rašė eilėraščius lenkiškai, pelnė aukso medalį už mokslo darbą „Indoeuropiečių protėvynė“.
V. Krėvė aktyviai dalyvavo politikoje. Šiuo požiūriu gabus ir ambicingas V. Krėvė tiek amžininkų, tiek šiandienos žmonių laikomas gan kontraversiška asmenybe. Nuo jaunystės palaikė socialistus revoliucionierius, prisidėjo prie Klaipėdos sukilimo, prijungiant Klaipėdos kraštą prie Lietuvos. Vėliau iš Lenkijos okupacijos norėjo išvaduoti ir Vilnių, manoma, dėl to įsivėlė į derybas su TSRS ir netgi susisaistė su šia ideologija pareiškęs, kad Lietuvai būtų geriausia stoti į TSRS. Vokiečių okupacijos metais iškilusių pavojų akivaizdoje metėsi į priešingą pusę, dėl to galiausiai neįtikęs ir patiems rusams, atsidūrė Sovietų Sąjungos išdavikų sąraše. Nuo galimų represijų sėkmingai paspruko į Vakarus.
Edukacijos vaikams
Vis tik šiandien V. Krėvę mename ne kaip politiką, o kaip rašytoją, palikusį tekstus, kuriuose tarsi sustoja laikas: čia galime išvysti prieš šimtmetį klestėjusius papročius, to meto žmonių pasaulio mąstymą, išgirsti kalbą, kuri skambėjo jų lūpose. Už tai derėtų padėkoti rašytojo gimtiesiems Subartonims, kurių bendruomenės kultūra augino V. Krėvę ne tik kaip žmogų, bet ir kaip rašytoją.
Vaikščiodami po XIX a. antroje pusėje pastatytą namą, galime gyviau įsivaizduoti Antanuko rytą, pro langus pamatyti švystelint senojo skerdžiaus Lapino šešėlį… Spalio 19 dieną Subartonyse bus įteikta antroji Vinco Krėvės literatūrinė premija, kurią finansuoja Alytaus regiono plėtros taryba. Vinco Krėvės muziejuje vyksta dailės plenerai, iliustracijų pagal V. Krėvės kūrinius konkursai. Mokslo metus čia atidarys rugsėjį organizuojamas meno mokyklų mokiniams skirtas iliustracijų konkursas ,,Antanuko rytas”.
Kaip pasakoja Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialinio muziejaus muziejininkė Laimutė Raugevičienė, gimtieji rašytojo namai iki šių dienų galėjo ir neišlikti, kurį laiką jie buvo apleisti. Antrojo pasaulinio karo metais čia veikė pieninė, o stogas, apatiniai rastai buvo sutrešę ir apipuvę. Tai, kas buvo vertinga – pavyzdžiui, dailias pjaustinėtas langines, ilgapirščiai tiesiog išsinešiojo kas sau. Laimei, dar 1961 m. senolis namas aptvarkytas, paskui jame veikė biblioteka.
Už tai, kad dar ilgai gėrėsimės antrą šimtmetį skaičiuojančia sodyba, galima padėkoti Europos Sąjungos struktūriniams fondams, už kurių lėšas 2020 metais rašytojo tėviškė buvo sėkmingai atnaujinta.
Muziejaus ekspozicija yra visame name, atkurtas gryčios vaizdas, koks ir buvo iki ketvirtojo dešimtmečio – laiko, kada paskutinį kartą šį slenkstį peržengė V. Krėvės-Mickevičiaus pėdos. Seklyčioje įdomu apžiūrėti spintą, staliuką ir sieninį laikrodį, kuriuos rašytojas parsivežė iš Azerbaidžano miesto Baku, kur realinėje mokykloje dėstė rusų kalbą ir literatūrą, skaitė paskaitas apie budizmą. „Dzūkiškos sodybos erdvė, jos buities rakandai, Subartonių kaimo aplinka leidžia prisiliesti prie rašytojo kūrybos ištakų“, – tvirtino L. Raugevičienė.
Ekspozicija, kurioje galima daugiau susipažinti su įdomios biografijos rašytoju, įrengta namo miegamajame. Jei sumanysite apsilankyti name, verta užsisakyti paskaitą, kurios kaina tikrai nėra didelė – grupei iki 10 asmenų kainuoja dešimt eurų.
Kadangi V. Krėvė-Mickevičius yra lietuvių literatūros klasikas, kurio kūryba nagrinėjama mokyklose, muziejuje vyksta į moksleivius orientuotos veiklos. Pradinukai kviečiami dalyvauti ,,Kiškio pyrago su Antanuku“, skerdžiaus Lapino arbatos edukacijose. Pastarojo užsiėmimo metu vaikai mena mįsles, žaidžia liaudies žaidimus, spėja vaistinių žolelių pavadinimus, lanksto arbatos krepšelį, į kurį gali susidėti žoleles. Vyresniems, 9–12 klasių, moksleiviams skirti užsiėmimai apie V. Krėvės gyvenimo ir kūrybos kelią. Kaip teigia L. Raugevičienė, dažniausiai muziejų aplanko būtent pastarųjų klasių mokinių grupės, nes mokytojai siekia sudominti juos tuo, ką skaito literatūros pamokose.
Varėnos rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Laima Denutienė teigia, kad jei kaimyninių rajonų gyventojai dar nespėjo pamatyti atsinaujinusios sodybos, Subartonys labai kviečia juos čia apsilankyti. Daugiau apie muziejuje vykdomas veiklas galite sužinoti internetinėje svetainėje www.krevesmuziejus.lt, feisbuko paskyroje „Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialinis muziejus Subartonyse“.
